Krėsle prie televizoriaus
Metų pabaiga, kai dar reikia spėti užbaigti ne vieną darbą, sudalyvauti keliuose vakarėliuose ir nupirkti kalėdines dovanas, – tinkamas laikas pasižiūrėti Dominiko Mollio filmą „Naujienos iš Marso planetos“ (LRT, 10 d. 23.10) ir įsitikinti, kad gali būti blogiau. IT specialistas Filipas Marsas (François Damiens), kurį kiekvienas stengiasi apsukti aplink pirštą ir kuris levituoja sapne, pakliuvo į sudėtingą situaciją.
Krėsle prie televizoriaus
Péterio Kerekeso dokumentinio filmo „107 motinos“ (LRT Plius, 5 d. 21.30) herojė Lesia atlieka bausmę Odesos kalėjime. Tai moterų pasaulis – matome skirtingo amžiaus kalines, prižiūrėtojas, kalėjimą aptarnaujantį personalą ir kartais, jei ne drabužiai, kuriuos jos vilki, būtų sunku atskirti, kas yra kas. Kalėjime gimė ir Lesios sūnus, tačiau mažąjį Kolią ji galės matyti tik paskirtomis valandomis. Berniukas liks kalėjimo vaikų skyriuje, kol jam sueis treji metai. Paskui arba sulauks šeimos globos, arba pateks į vaikų namus, nes Lesiai skirta septynerių metų bausmė.
Krėsle prie televizoriaus
Regis, LRT didžiuojasi, kad tiesiogiai transliuoja labiausiai istorijoje korumpuotą futbolo čempionatą, bet juk mes mokame užsimerkti, kai kažko labai norisi. Vis dėlto nemanau, kad savotiška kompensacija smerkiantiems LRT konformizmą gali tapti Mounios Meddour filmas „Papiša“ (LRT Plius, gruodžio 1 d. 23.03), vaizdžiai paaiškinantis musulmoniškų šalių papročius ir tradicijas.
Krėsle prie televizoriaus
Meksikietis Michelis Franco – madingas režisierius. Jį vadina Luiso Buñuelio paveldėtoju, jo filmai pelno svarbiausių festivalių prizus. Ne išimtis ir 2020-aisiais Venecijoje apdovanota „Nauja tvarka“ (LRT Plius, 24 d. 23 val.). Tai antiutopija, bet paremta kruvina Lotynų Amerikos karinių chuntų istorija. Filmas prasideda turtingų ir galingų Meksiko šeimų įpėdinių vestuvėmis ir baigiasi visiška katastrofa. Iš pradžių vestuvininkus užpuola pinigų ir kraujo ištroškę vargšai, tapę nusikaltėliais ir teroristais, vėliau savo kruvinas fantazijas įgyvendina maištininkus naikinanti karinė chunta.
Krėsle prie televizoriaus
Karo dabar daug ir televizorių ekranuose, ir internete, bet Samo Mendeso filmo „1917“ (TV3, 12 d. 21.30) siūlau nepraleisti, net jei paskui prisidėsite prie ne vieno kritiko priekaištų, esą režisierius estetizuoja karą. Bet kinas juk visada paspalvina žmonių patirtį. Du filmo herojai – Prancūzijos šiaurėje kariaujantys jauni britų kareiviai – 1917 m. balandį gauna užduotį prasibrauti per fronto liniją, rasti britų batalioną ir perduoti slaptą žinią, kuri leis britams išvengti priešo spąstų. Tarp tų pusantro tūkstančio karių, kuriuos Skofildas (George MacKay) ir Bleikas (Dean-Charles Chapman) gali išgelbėti, yra ir Bleiko brolis.
Krėsle prie televizoriaus
François Ozono filmas „Viskas praėjo gerai“ (LRT Plius, 10 d. 21.33) prasideda statišku kadru: Emanuelė (Sophie Marceau) rašo kompiuteriu elegantiškai įrengtame, gal kiek reklamą primenančiame bute – režisierius mėgsta pašiepti savo herojus, kurių buržuaziškumas kartais erzina ir pačius prancūzus. Darbą nutraukia skambutis – tėvas patyrė insultą ir atsidūrė ligoninėje. Emanuelė ir jos sesuo Paskalė (Géraldine Pailhas) tiki, kad tėvas išsikapstys, nors organizmui padaryta didelė žala.
Krėsle prie televizoriaus
Bosnė Jasmila Žbanić – karo buvusioje Jugoslavijoje liudininkė. Jo atgarsiai girdimi ne viename režisierės filme. 2020 m. pasirodęs „Quo vadis, Aida?“ (LRT Plius, lapkričio 3 d. 21.33) nukels į 1995-ųjų Srebrenicą, kur serbai nužudė per septynis tūkstančius musulmonų. Filme Srebrenicos tragedija rodoma bosnės Aidos (išskirtinis Jasna Đuričić vaidmuo) akimis. Ji dirba vertėja JT taikdarių, vadinamųjų „Mėlynųjų šalmų“, dalinyje. Prie Srebrenicos priartėjus serbų kariuomenei, Aida supranta tai, ko niekaip negali suprasti Nyderlandų kariškiai, – serbai iš tikrųjų rengiasi masiškai žudyti taikius gyventojus.
Krėsle prie televizoriaus
Artėjanti žiema ir augančios kainos skatina pokalbius apie socialinį teisingumą. Nors lietuviška veidmainystė, žinoma, klesti. Ir ne tik Seime: išvedęs šunį kasdien matau reklamą – milijonus uždirbantis krepšininkas (ar krepšininkai – neskiriu jų veidų) kviečia apsipirkti pigioje maisto parduotuvėje. Reikėtų logiškos atsvaros, bet abejoju, ar kokį benamį kviestų reklamuoti „Chanel“. Jei tautiečiams už duoną svarbiau krepšinis ir nauji stadionai – nesiginčysiu, nes pastaruosiuose patiriamos emocijos lietuviams ir jų prezidentams daug reiškia.
Krėsle prie televizoriaus
Aktualiausio šio savaitgalio filmo premjera įvyko 1940-ųjų spalio 15 dieną. Charlie Chaplino „Didysis diktatorius“ (LRT Plius, 15 d. 21 val.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo tarp populiariausių JAV filmų. Chaplinas jį pradėjo kurti praėjus kelioms savaitėms nuo karo pradžios – 1939 m. rugsėjį. Sulaukusios grasinimų, Holivudo studijos įtariai vertino šį sumanymą, todėl Chaplinas investavo į filmą savo „du milijonus dolerių ir dvejus darbo metus“.
Krėsle prie televizoriaus
Dominico Cooke’o „Kurjeris“ (LNK, šįvakar, 7 d., 21 val.) prasideda 7-ojo dešimtmečio vaizdais, kai įtampa tarp JAV ir SSRS pasiekė apogėjų ir iškilo trečiojo pasaulinio karo grėsmė: Nikita Chruščiovas grasina imperialistams atominiu ginklu. Tarp besiklausančiųjų – GRU pulkininkas Olegas Penkovskis. Jis dažnai važinėja į užsienio komandiruotes, bet po Chruščiovo kalbos pasiūlys savo paslaugas amerikiečių žvalgybai. Ši jo pasiūlymą perduos anglams ir MI6 pradės ieškoti asmens, galinčio Maskvoje užmegzti ryšius su Penkovskiu.
