Fatiho Akino filmas „Iš niekur“ (LRT, šiąnakt, 11 d., 01.05) įrodo, kad didžiausia politinio kino dorybė yra paprastumas. Režisierius nekuria metaforos. Jis tiesiog portretuoja pasaulį, kurį pažįsta geriausiai. Tai Vokietijoje gyvenantys turkai, jų santykiai su vokiečiais. Režisierius nieko nenori mokyti ar pamokslauti, tik formuluoja klausimus.
Turkas Nuri (Numan Acar) atliko bausmę ir nori ramiai gyventi su žmona Katja (Diane Kruger) bei sūneliu. Bet jo norams nebus lemta išsipildyti: Nuri su vaiku žus sprogus bombai. Kad ir kaip policija tikės versijomis, esą Nuri vėl grįžo į nusikaltėlių pasaulį arba tapo islamistų auka, žmogžudystę įvykdė neonaciai – nusikaltimas yra rasinio pobūdžio.
„Iš niekur“ – lyg trijų aktų drama. Pirmasis pasakoja apie Katjos kančią, bandymą grįžti į gyvenimą, tolstant ir nuo savų giminių, ir nuo uošvių, norinčių palaidoti anūką ir sūnų tik Turkijoje. Antrasis aktas – tai teismo procesas, per kurį Katja susiduria su įtariamųjų pora. Trečiasis rodo proceso pasekmes. Kiekvieną šių dalių atitinka ir stilius: iš pradžių matome kamerinę, paskui – teismo dramą, galiausiai – įtemptą trilerį. Kiekviena jų atskleidžia Katjos emocinę būseną: depresiją, viltį ir visišką neviltį. Kruger tiksliai perteikia savo herojės pasinėrimą į tuštumą, vienos tapatybės praradimą ir kitos, kylančios iš neapykantos, radimąsi. Šiais laikais tą naująją kas nors pavadins kolektyvine tapatybe, bet ar pritarsite – jau priklausys nuo jūsų.
Kanuose rodyta Ely Daghero „Jūra prieš akis“ (LRT Plius, 16 d. 21.03) vienus privertė prisiminti Michelangelo Antonioni poetiką, kitus – tvirtinti, kad režisierius be reikalo nepakvietė vadinamojo scenarijaus daktaro. Dramaturgiškai filmas silpnas, bet jo politinė potekstė gana iškalbinga. „Jūra prieš akis“ filmuota Beirute 2020-ųjų vasarą, dar prieš nugriaudėjant garsiajam sprogimui, tačiau katastrofos atmosfera juntama dažname melancholijos persmelktame kadre. Filmo herojė Jana prieš kelerius metus išvyko studijuoti į Prancūziją, bet dabar grįžta į Beirutą ir tai sukelia daug klausimų. Jana tyli, ją supa paslaptis, per kurią negali prasibrauti net mylintys tėvai. Kam grįžti į šalį, kurios nekenti? Nuo ko bėga Jana? Ko ieško ištuštėjusiame mieste, kur dangoraižiai užgožia vaizdą į jūrą? Dagheras kuria lyrišką, beveik hipnotizuojantį pasakojimą apie paradoksalų miestą, kuriame klaidžioja dvasios ir kuris negali atsigauti po pilietinio karo dešimtmečių bei nesibaigiančios krizės.
Holivudą sunku įsivaizduoti be Steveno Spielbergo. Jis sugeba užburti ir pravirkdyti žiūrovus, iš kino laukiančius reginio ir jausmų. Spielbergas suvokia savo galią. Didaktišką filmą visai šeimai „Karo žirgas“ (TV3, 15 d. 22.30) jis sukūrė neatsitiktinai. Man regis, tai atsakas į virtualiosios erdvės įsigalėjimą ir gausias kompiuterinių žaidimų ekranizacijas. Režisierius gerai žino, kad pagrindiniai kino žiūrovai yra paaugliai, – pats prie to prisidėjo. „Karo žirgas“ sukurtas pagal populiarią pjesę, kuri prieš tapdama Brodvėjaus hitu buvo britų rašytojo ir mokytojo Michaelo Morpurgo knyga. Joje aprašyta jaudinanti Devono paauglio Alberto ir jo žirgo istorija Pirmojo pasaulinio karo mūšių fone.
Žmogaus ir žirgo santykiai, abiejų sugebėjimas aukotis, karo siaubas padeda Spielbergui prisiminti kelias klasikiniam Holivudo kinui svarbias temas. Rodydamas, kaip Albertas pamažu prisijaukina Džojų, moko jį žemės ūkio darbų, jis kartu rodo ir kaip formuojasi vaikino charakteris. Juk jam tenka ir nugalėti turtuolio, iš kurio nuomojasi žemę Alberto tėvai, priešiškumą, ir išsaugoti meilę alkoholikui tėvui, ir suvokti karo siaubą. Simbolinė scena, kai vaikinas ir žirgas pliaupiant lietui aria akmenimis nusėtą lauką. Kai prasideda karas, didžioji pasakojimo dalis skiriama žirgui. Jis patenka į vokiečių nelaisvę, vėliau pas prancūzų ūkininką ir vėl į karą – vokiečiai jį naudoja kroviniams tempti. Džojus pabėga ir atsiduria niekieno žemėje. Tai filmo kulminacija ir kartu tikros įtampos kupina scena: įsipainiojusį į spygliuotas apkasų įtvirtinimo vielas Džojų išvaduoja du kareiviai – vokietis ir anglas. Kol tai vyksta – karas sustoja.
Amerikos gangsteriai – taip pat populiarūs Holivudo pasakų herojai. Toks yra ir Eytano Rockaway’aus filmo „Įtakingiausias Amerikos gangsteris“ (LRT Plius, 11 d. 21 val., LRT, 12 d. 23.50) veikėjas. Tai Meyeris Lansky – vienas garsiausių kriminalinių autoritetų, vadintas mafijos buhalteriu. Iš Rusijos imperijos pakraščio Gardino į JAV kartus su tėvais emigravęs devynerių Mejeris Suchovlianskis prohibicijos laikais buvo butlegeris – prekiavo alkoholiu, vėliau įkūrė žaidimų verslą. Lansky valdė kazino Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir JAV. Jis buvo susijęs su Alu Capone, bet tikru pabaisa tapo tada, kai sugebėjo suvienyti tris didžiausius – airių, žydų ir italų – Amerikos mafijos klanus. Sklido legendos, esą „uždirbo“ per 300 milijonų dolerių, kurių FTB taip ir nerado. Gyvenimo pabaigoje Lansky tapo odiozine, spaudos ir masinės kultūros pamėgta figūra.
...Kai mokesčių slėpimu įtariamas Lanskis tampa FTB tyrimo objektu, knyga apie Johną Kennedy išgarsėjęs Deividas Staunas (Sam Worthington) sulaukia gangsterio skambučio. Lanskis nusprendė papasakoti apie savo „karjerą“ ir kviečia rašytoją atvykti į Majamį. Lanskis serga plaučių vėžiu, jo dienos suskaičiuotos. Jis turi tik kelias sąlygas: jokių įrašų, į knygą gali patekti tik ta informacija, kurią leis Lanskis. Finansiniai sunkumai verčia Stauną sutikti, bet netrukus į rašytojo namus pasibeldžia FTB atstovai, kurie tikisi pagaliau įkišti Lanskį už grotų.
Lansky kine vaidino Benas Kingsley, Dustinas Hoffmanas, Patrickas Dempsey, bet pats garsiausias yra Lee Strasbergas, kurio personažas Chaimanas Rotas Franciso Fordo Coppolos filme „Krikštatėvis 2“ laikomas tiksliausiu Lansky atvaizdu kine, jo paradiniu portretu. Biografiniu požiūriu „Įtakingiausias Amerikos gangsteris“ gana tikslus. Rockaway nesistengia nei apjuodinti savo herojaus, nei jo išteisinti. „Įtakingiausias Amerikos gangsteris“ gali pasirodyti filmo apie gangsterius parodija, bet seną Lanskį jame suvaidino Harvey Keitelis. Sunku pamiršti epizodus, kai simpatiškas senukas prisimena jaunystę, šaiposi iš moralės normų ar pasakoja kriminalinės Amerikos istoriją.
Jūsų – Jonas Ūbis
