Autorius: Monika Krikštopaitytė
Monika Krikštopaitytė
Scenarijus ant stalo
Arba kuratorystės svarba pasakojant Ievos Naginskaitės istoriją
Prieš Vėlines, spalio 28 d., Vilniuje teko apsilankyti keturių parodų atidarymuose. Žiūrovus pakvietė Vilniaus paveikslų galerija su lenkų kuratorės Elizos Ptaszyńskos kuruojama pirmąja išsamesne Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) paroda, jaunosios kartos tapytojos Vitos Opolskytės (g. 1992) personalinė paroda (pristatė „The Rooster Gallery“), galerijoje „Arka“ atidaryta XII tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Vizitinė kortelė“ (ir tekstilės menininkės Indrės Biekšaitės paroda „Ei“) bei dvinarė labai mažai žinomos dailininkės Ievos Naginskaitės (1921–2012) kūrybos retrospektyva „Ką padarė žirklės“ Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51).
Monika Krikštopaitytė
Neprilygstamas ponas Niekas
Pokalbis su parodos „Antanas Kazakauskas: viskas užprogramuota“ kuratoriais
Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ iki lapkričio 11 d. per visas tris sales veikia retrospektyvinė, bet labiau konceptuali paroda, skirta pirmojo Lietuvos reklaminės grafikos specialisto, menininko Antano Kazakausko (1937–2019) atminimui. Kadangi pristatytas išsamus tyrimas, norėdami sužinoti daugiau, kalbiname parodos rengėjus: sovietmečio tyrinėtoją, dailėtyrininkę Karoliną Jakaitę ir menininką Julijų Balčikonį.
Monika Krikštopaitytė
Daugiau jokių „bet“
Tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“
Tai glaustai ir įspūdingai papasakota kelių tūkstantmečių istorija, formavusi Europą, ir intriguojantis pasakojimas apie pagrindinę jos tyrinėtoją – nuostabiąją Mariją Gimbutienę (1921–1994). Nors ši lietuvė archeologė nepertraukiamu atkakliu darbu ir drąsia vaizduote, visada paremta sunkiai suvokiamu kiekiu empirinės medžiagos, pelnė pasaulinės garsenybės laurus, pateko į svarbiausių pasaulio archeologų penketuką, Lietuvoje neretai jos įžvalgos palydimos kažkokiu įkyriu „bet“.
Monika Krikštopaitytė
Autentika yra asmeniška
Tekstas publikuotas tik ką pasirodžiusioje Neringos Naujokaitės dvikalbėje (liet. ir vok.) vieno projekto knygoje „Art Deco“ (2021, Diuseldorfas: Verlag Kettler, 333 p.)
Tarpukariu (1920–1939) Kaunas, tapęs laikinąja Lietuvos sostine, per kelerius metus iš nutriušusio miestelio duobėtomis gatvėmis tapo stilingu ir moderniu miestu. Centro šurmulys, muzikos, teatro, dailės, literatūros ir architektūros kūrėjų gyvybingumas bei europiniai vėjai miestą transformavo neatpažįstamai it pasakos pelenę.
Monika Krikštopaitytė
Muziejuose ir galerijose – vėsiau
Dailės rekomendacijos vasaros pradžiai
Be jau atskirai aptartų parodų, nors ir atostogaujame, nes stokojame išteklių, norėtume atkreipti dėmesį į kelias parodas, kurių siūlytume nepraleisti.
Ramūno Almino paroda „Horizontas“ VDA „Akademijos“ galerijoje veiks iki liepos 10 dienos. Apie autorių rasti išsamesnės informacijos sudėtinga ir jo aštuonių kūrinių ekspozicija ne iš daugžodžiaujančių, anonsas irgi labai santūrus, tačiau ekspozicija daro didelį įspūdį, lieka grynumo jausmas. Tada norisi apie autorių galvoti kaip apie skulptūros „Patersoną“, kuris meną apgyvendina pačiame gyvenime. Visi objektai labai sutelkti, vientisi, meditatyvūs lyg menulio pilnatis.
Monika Krikštopaitytė
Vaizduotės stiprintuvas
Palanga. Architektūros gidas, tekstų autoriai: Viltė Migonytė-Petrulienė, Liutauras Nekrošius, Vaidas Petrulis, Martynas Mankus, Marija Drėmaitė. Vilnius, „Lapas“, 2021, 320 p.
Knyga skiriama kuriantiems ir kursiantiems Palangą. Ir Šventąją. Šventoji čia dalyvauja kaip Palangos miesto (ir knygos antraštės) prielipa, nes pagal savivaldybes būtent taip ir yra. Rašant laišką į Šventąją reikia rašyti: Palanga 2. Nesu nei urbanistikos, nei architektūros specialistė, bet vaikystėje planavau užaugusi tapti Šventosios mere dėl vienos paprastos priežasties – žinojau ją atmintinai.
Monika Krikštopaitytė
Juodoji masė
Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Grumstai, dumblas, lipalas ir molis“ galerijoje „Trivium“
Tai žinoma, kad ši paroda yra tik mažytė ir nelabai reikšminga bendrame miesto parodų kontekste, kur ką tik nugriaudėjo 14-osios Baltijos trienalės atidarymai, kaip ir pačios autorės kūrybos parodų peizaže, tačiau ji velniškai gerai atskleidžia 10-ojo dešimtmečio jaunosios tapybos siaubą, šoką ir sutrikimą, kai pagaliau moterims prasibrovus į šią dangišką katedrą pasirodė, jog tapyba mirė, menas pasikeitė negrįžtamai prabilęs visai kita kalba.
Monika Krikštopaitytė
Klausimai, kylantys lankant parodas
Keturių parodų Vilniuje apžvalga
Išsivadavusios nuo Vasiljevo suknelių Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus (Arsenalo g. 3A) salės neliko tuščios, jas užpildė Lietuvos tekstilės klasika tapusių menininkių grupės „Baltos kandys“ paroda „Rytai Vakaruose“ (veikia iki rugsėjo 26 d.).
Monika Krikštopaitytė
„Blakstiena lūžo per pusę. Ką matė ta akis?“
Paroda „Įkalčių slėpimo agentūra“ Pamėnkalnio galerijoje
„Eurovizijos“ terminais kalbant, Jūs gaunate 12 taškų. Ponai, prisistatantys kaip Mr. Justchecking ir Mr. Dr. Hermandrowning, galbūt yra žinomi muzikos ar švarinimosi (dar žinoma kaip „Cleaning Service Agency“) pasauliuose, kurių mano burbulas nepasiekia, tačiau dailės srityje – tikra naujiena, jų trileriškais terminais kalbant – bomba.
Monika Krikštopaitytė
Išsapnuota
Jurgos Barilaitės paroda „Linijos ir raukšlės. Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės“
Kompleksas SODAS 2123 primena seną gerą akademiją, kur mažiau tvarkinguose koridoriuose, lauke ant suolo galima apsikeisti nuomonėmis, dūmu, patirtimi. Pusė sumanymų, jei ne visi, gimsta būtent taip. Ataskaitoje tai būtų galima pavadinti tinklaveikos forma.
