7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė

Ingridai Korsakaitei – VDA garbės daktaro vardas

Giedrė Jankevičiūtė
Nr. 40 (1277), 2018-12-07
Dailė
Ingrida Korsakaitė. A. Vasilenko nuotr.
Ingrida Korsakaitė. A. Vasilenko nuotr.

Lapkričio 30 d. iškilmingame Vilniaus dailės akademijos senato posėdyje dailės istorikei Ingridai Korsakaitei suteiktas VDA garbės daktaro vardas. Iškilmėse dalyvavo ypač daug Ingridos kolegių ir kolegų. Korsakaitė – pirmoji moteris, tapusi VDA garbės daktare. Tikėsimės, kad tai bus vienas iš daugelio žingsnių pagerbiant vizualinio meno lauko veikėjas – menininkes, meno istorikes ir kritikes. VDA bibliotekoje surengta Ingridos Korsakaitės gyvenimą ir profesinę veiklą pristatanti paroda. Per jos atidarymą kalbėjo dailės tyrėjai Algė Andriulytė, Helmutas Šabasevičius, Laima Laučkaitė, Giedrė Mickūnaitė, Korsakaitės bičiulis ir jos tekstų herojus Juozas Galkus, vaikų ir jaunimo literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, grafikų bendruomenės vardu Ingridą pasveikino Ramunė Vėliuvienė. Vakarą vedė viena parodos rengėjų – VDA bibliotekos vedėja Rūta Kuodienė. „7 meno dienos“ spausdina Giedrės Jankevičiūtės rašytą parodos anotaciją.

 

Neįmanoma pasakyti nieko esminio apie XX a. Lietuvos grafiką, nepasirėmus Ingridos Korsakaitės knyga „Gyvybinga grafikos tradicija“ (1970). Taip, Ingrida rūpinosi ir „XX a. lietuvių dailės istorijos“ trijų tomų (1982, 1983, 1990) parengimu bei leidyba, jos kūdikis – kolektyvinė monografija „Išeivijos dailė: tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo“ (2003). Nacionalinė dailės istorija neįsivaizduojama be Korsakaitės tekstų, skirtų Rimtauto Gibavičiaus, Stasio Krasausko, Viktoro Petravičiaus, daugelio kitų grafikų kūrybai. Tačiau „Gyvybinga grafikos tradicija“ – ne tik pirmasis didelis tuo metu jaunos mokslininkės darbas, bet ir veikalas, kurio pavadinimo žodžiai „gyvybinga tradicija“ tiksliai nurodo Korsakaitės profesinės veiklos orientyrus bei kryptį, galėtų būti jos mąstymą ir rašymą apie dailę trumpai nusakantis motto. Atidi tradicijai, tiksli ir kruopšti Ingrida nebijo pasiduoti intuicijai ir aistrai, apimančiai akistatoje su jos vaizduotę įkraunančiu meno kūriniu. Tai jos tekstams suteikia gyvybės, o idėjoms gyvybingumo. Dėl to 1973 m. gimė puiki knyga apie tuo metu marginaliais laikytus Antano Gudaičio piešinius, iš tokio derinio radosi straipsniai apie iliustruotas vaikų knygas, pelnę ir vieną labiausiai branginamų įvertinimo ženklų – 2001 m. už su Aurelija Rabačiauskaite parengtą knygą „Lietuviški elementoriai“ (2000) abi autorės buvo apdovanotos Martyno Mažvydo premija.

 

Šiais metais Ingridai sukako 80 metų ir jos planuose – monografija apie vaikų knygas.

 

Ingrida Korsakaitė gimė 1938 m. spalio 31 d. Biržuose literatūros kritiko ir rašytojo Kosto Korsako ir memuaristės Halinos Nastopkaitės-Korsakienės šeimoje. 1956 m. baigusi Vilniaus S. Nėries gimnaziją ji pasirinko dailės istorijos ir teorijos studijas. Lietuvoje tais laikais jokia aukštoji mokykla tokių specialistų nerengė, tad teko keliauti į tuometinį Leningradą ir studijuoti Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute. Po studijų grįžusi į Vilnių nuo 1961 m. Ingrida dirbo akademinį darbą, 1970 m. apgynė disertaciją. Buvo LSSR MA Istorijos instituto Menotyros sektoriaus mokslinė bendradarbė, 1982–1985 m. vadovavo šio padalinio pagrindu įkurtam Dailės istorijos skyriui. Šiame skyriuje dirbo iki pat išėjimo į pensiją 1999 metais. Nepriklausomybės metais įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1995 m. įstojo į Tarptautinę dailės kritikų asociaciją AICA, buvo viena Lietuvos dailės istorikų draugijos steigimo iniciatorių ir pirmoji šios organizacijos pirmininkė. Šių organizacijų veikloje dalyvauja iki šiol, taip pat yra aktyvi Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY), Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei M. Mažvydo bibliofilų klubo narė.

 

Sveikiname Ingridą ir kartu su ja švenčiame jos gimtadienį šia paroda, primenančia, kiek daug ji prisidėjo, kad Lietuvos meninės kultūros tradicija išlaikytų savo gyvybingumą.

 

Ingrida Korsakaitė. A. Vasilenko nuotr.
Ingrida Korsakaitė. A. Vasilenko nuotr.
Ingridai Korsakaitei įteikiamas diplomas. A. Vasilenko nuotr.
Ingridai Korsakaitei įteikiamas diplomas. A. Vasilenko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas Vilniaus dailės akademijoje. M. Krikštopaitytės nuotr.
Prie vaikystės namų Tauro gatvėje. Iš kairės: Andrius Meškauskas, Tomas Venclova, Rita Bulavaitė, Vladas Bulavas, Ingrida Korsakaitė. XX a. 5-asis deš.
Prie vaikystės namų Tauro gatvėje. Iš kairės: Andrius Meškauskas, Tomas Venclova, Rita Bulavaitė, Vladas Bulavas, Ingrida Korsakaitė. XX a. 5-asis deš.
Istorijos instituto Menotyros sektoriuje. Iš kairės: Irena Kostkevičiūtė, Marijana Malcienė, Ingrida Korsakaitė, Vanda Zaborskaitė. XX a. 7-asis deš.
Istorijos instituto Menotyros sektoriuje. Iš kairės: Irena Kostkevičiūtė, Marijana Malcienė, Ingrida Korsakaitė, Vanda Zaborskaitė. XX a. 7-asis deš.
Trys Korsakų moterų kartos. Iš dešinės: Ingrida Korsakaitė, Halina Korsakienė, Radvilė Racėnaitė, Jurga Ivanauskaitė. 1992 m.
Trys Korsakų moterų kartos. Iš dešinės: Ingrida Korsakaitė, Halina Korsakienė, Radvilė Racėnaitė, Jurga Ivanauskaitė. 1992 m.
Su kolegomis iš Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus LKTI. 1-oje eilėje iš kairės: Laima Laučkaitė, Ingrida Korsakaitė, Jolita Mulevičiūtė, 2-oje eilėje: Giedrė Jankevičiūtė, Jolanta Širkaitė, Aistė Paliušytė, Erika Grigoravičienė, Mindaugas Paknys, Lijana Natalevičienė, Auksė Kaladžinskaitė, Lina Balaišytė. 2018 m.
Su kolegomis iš Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus LKTI. 1-oje eilėje iš kairės: Laima Laučkaitė, Ingrida Korsakaitė, Jolita Mulevičiūtė, 2-oje eilėje: Giedrė Jankevičiūtė, Jolanta Širkaitė, Aistė Paliušytė, Erika Grigoravičienė, Mindaugas Paknys, Lijana Natalevičienė, Auksė Kaladžinskaitė, Lina Balaišytė. 2018 m.