7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Jūratė Stauskaitė

Jūratė Stauskaitė

Kontakto ilgesys

Mažasis esė pasibaigusiai Eglės Velaniškytės parodai

Jau ne kartą įsitikinau, kad parodų erdvės pačios atranda savo autorius. Jų tiek daug (autorių), o erdvių tiek mažai, kad galimybė susitapatinti išsiskleidžia tik įsikišus Dievo pirštui. O nenumatytos aplinkybės (tarkim, tą dieną ties durimis nukritęs gabalas pastogės tinko ar staiga dingusi elektra rūsyje) tik dar labiau sustiprina mistinę sutapimų įtaigą ir pirštu (tiesiogine prasme) nurodo kryptį, kuria reikėtų judėti paveikslų sekos trajektorija. Juolab – sekos čia veik nėra. Veidai, netikėtai „užpuolantys“ menką Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus kvadratūrą, įbeda savo reginčias nereginčias akiduobes į Tavo kiek sutrikusio žvilgsnio rainelę, staiga išsiplėtusią ne nuo šviesos, bet nuo oro stygiaus. Esi pagautas veidų minios, apsuptas iš visų patalpos kerčių savo tiesmukišku, neginčijamu teisumu. Nors veidai beveik neegzistuojantys – jų akys (ar Kristaus, ar žmogaus) nematomos, kartais užmerktos, netgi paslėptos kaukėse arba išskaptuotos medyje. Tos, kurios vaizduoja praregėjimą (arba siaubingą tiesą), „išlenda“ drobėse kaip lemputės (ne kaip žvaigždės danguje), nes joms, toms žiebiančioms akims, priklauso surikti. (Burnos čia beveik nedalyvauja.) Grasiausios ir garsiausios tos, kurių nesimato, kurias jauti ta klasikine „žvilgsnio į nugarą“ energija, būdinga Eglės „aukso fondo“ energetikai, kartkartėmis iškišančiai savo geluonį, nesvarbu, kuriuo periodu atsirado pasaulyje – ar „koją susilaužius“, ar „sveikai sielai“ laikinai apleidus kūną... Todėl gaivalinga Eglės dvasia, vos atgavusi jėgas, išmeta savo ugnikalnio liepsnas tiesiog ten, kur nukris. Jos pataiko nukristi – nes nėra tos vietos, kur lavos išsiveržimo pėdsakai liktų nepastebėti. Kaunas ne per toli skeveldroms nubirti, ir tas tikrasis, nupaišytas drobėje šv. Jono pirštas vertikalia antena praduria slogias akmenines lubas, nuo kurių (kaip sakiau) antrą po atidarymo dieną nukrinta stogo karnizas, pirmajam pavasario perkūnui galingai sugriaudėjus… Beje, tiesiog tobulai iliustruodamas parodos pavadinimą „AŠ ATEINU“.

Eglė Velaniškytė, „Žmogus su kauke“. 2016 m. Aliejus, drobė, 50 x 80 cm
Eglė Velaniškytė, „Žmogus su kauke“. 2016 m. Aliejus, drobė, 50 x 80 cm
Eglė Velaniškytė, „Su duona ir vynu“. 2016 m. Aliejus, drobė, 50 x 100 cm
Eglė Velaniškytė, „Su duona ir vynu“. 2016 m. Aliejus, drobė, 50 x 100 cm
Eglė Velaniškytė, „Aš ateinu“. 2016 m. Aliejus, drobė, 60 x 100 cm
Eglė Velaniškytė, „Aš ateinu“. 2016 m. Aliejus, drobė, 60 x 100 cm