Gruodžio 18 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba“. Rimanto Sakalausko liturginiai kūriniai ir antkapiai viešai pristatomi pirmą kartą.
Skirta 110-osioms gimimo metinėms
Parodos atidarymas įvyks spalio 29 d., antradienį, 17 val. Vilniaus paveiklsų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius). Paroda veiks iki 2014 m. sausio 19 d. Ekspoziciją atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir parodos kuratorės prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir Rima Rutkauskienė (Lietuvos dailės muziejus).
Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) – vienas iš talentingų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Grakščiai, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai ir dailės istorijai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai žino jį kaip šio menininko kūrybos interpretuotoją, Vilniaus mylėtojai žavisi jo studija Vilniaus menas (1940). M. Vorobjovą mini ir Vakarų dailės istoriografija. Čia jis cituojamas kaip Pietų Vokietijos vėlyvojo baroko architekto Dominikus Zimmermanno (1685–1766) palikimo žinovas ir prancūzų dailės istoriko Henri Focillono (1881–1943) veikalo La vie des formes (1934) vienas pirmųjų recenzentų. Deja, nesame susipažinę ne tik su šiais dviem vokiečių kalba skelbtais M. Vorobjovo tekstais, mūsų atmintyje nėra ir daugumos lietuvių kalba publikuotų jo straipsnių, nebandyta rimčiau atkurti jo gyvenimo ir profesinės karjeros.
Stanislovo Kuzmos retrospektyva Nacionalinėje dailės galerijoje
Ir taip nelengvą užduotį parodos kuratorei Elonai Lubytei sunkino ekspozicijos rengimo aplinkybės. Dailėtyrininkei teko imtis darbo nesukakus nė metams po dailininko mirties, jo šeimai ir bičiuliams gyvai tebejaučiant artimo žmogaus netekties liūdesį, ilgo ir skausmingo galynėjimosi su sunkia liga įtampą. Kuratorė neleido sau
Irenos Daukšaitės-Guobienės paroda „Konfigūracijos: vaizdas ir tuštuma arba pasakos be galo“
Oficialus parodos pavadinimas – „Konfigūracijos: vaizdas ir tuštuma arba pasakos be galo“. Man labiau patiktų autorės paminėtas neoficialusis: „Grafika metrais arba pasakos be galo“. Jis tiksliau perteikia sumanymą ir autorės santykį su eksponuotais kūriniais. Ši paroda – viena didelė instaliacija, sudaryta iš