7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Giedrė Jankevičiūtė

Giedrė Jankevičiūtė

Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba

 

Gruodžio 18 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Atminties ženklai: Rimanto Sakalausko kūryba“. Rimanto Sakalausko liturginiai kūriniai ir antkapiai viešai pristatomi pirmą kartą.

Rimantas Sakalauskas
Rimantas Sakalauskas
Giedrė Jankevičiūtė

Paroda „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“

Skirta 110-osioms gimimo metinėms

 

 Parodos atidarymas įvyks spalio 29 d., antradienį, 17 val. Vilniaus paveiklsų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius). Paroda veiks iki 2014 m. sausio 19 d. Ekspoziciją atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir parodos kuratorės prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir Rima Rutkauskienė (Lietuvos dailės muziejus).

 

Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) – vienas iš talentingų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Grakščiai, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai ir dailės istorijai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai žino jį kaip šio menininko kūrybos interpretuotoją, Vilniaus mylėtojai žavisi jo studija Vilniaus menas (1940). M. Vorobjovą mini ir Vakarų dailės istoriografija. Čia jis cituojamas kaip Pietų Vokietijos vėlyvojo baroko architekto Dominikus Zimmermanno (1685–1766) palikimo žinovas ir prancūzų dailės istoriko Henri Focillono (1881–1943) veikalo La vie des formes (1934) vienas pirmųjų recenzentų. Deja, nesame susipažinę ne tik su šiais dviem vokiečių kalba skelbtais M. Vorobjovo tekstais, mūsų atmintyje nėra ir daugumos lietuvių kalba publikuotų jo straipsnių, nebandyta rimčiau atkurti jo gyvenimo ir profesinės karjeros.

 

 

Mikalojus Vorobjovas. Nuotrauka iš JAV periodo
Mikalojus Vorobjovas. Nuotrauka iš JAV periodo
Giedrė Jankevičiūtė

5425 dienos

Stanislovo Kuzmos retrospektyva Nacionalinėje dailės galerijoje

Stanislovas Kuzma (1947–2012) – neabejotinai vienas geriausiai žinomų ir populiarių šiuolaikinės Lietuvos dailininkų. Iki gegužės 19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti skulptoriaus retrospektyva „Skulptūra + 5425 dienos“ – lauktas ir svarbus įvykis jo meno gerbėjams. Tai pirmoji dailininko kūrybos apžvalga, kuri sumuodama jo palikimą atskleidžia mūsų laikų požiūrį į Kuzmos darbus. Tad paroda bus įdomi ir tiems, kurie stengiasi nepraleisti Lietuvos kultūros būviui suprasti reikšmingų įvykių.
 

Ir taip nelengvą užduotį parodos kuratorei Elonai Lubytei sunkino ekspozicijos rengimo aplinkybės. Dailėtyrininkei teko imtis darbo nesukakus nė metams po dailininko mirties, jo šeimai ir bičiuliams gyvai tebejaučiant artimo žmogaus netekties liūdesį, ilgo ir skausmingo galynėjimosi su sunkia liga įtampą. Kuratorė neleido sau

Stanislovas Kuzma, „Profesorius Vytautas Sirvydis“ (1980), „Širdies donoras“ (1987)
Stanislovas Kuzma, „Profesorius Vytautas Sirvydis“ (1980), „Širdies donoras“ (1987)
Stanislovas Kuzma, „Širdies donoras“. 1987 m.
Stanislovas Kuzma, „Širdies donoras“. 1987 m.
Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Dailininko darbo kalendoriaus fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Dailininko darbo kalendoriaus fragmentas. T. Kapočiaus nuotr.
Stanislovas Kuzma, „Filologijos motina (nebaigta)“. 1976–1983 m. T. Kapočiaus nuotr.
Stanislovas Kuzma, „Filologijos motina (nebaigta)“. 1976–1983 m. T. Kapočiaus nuotr.
Stanislovas Kuzma, „Pasilenkusi moteris“. 1983 m. T. Kapočiaus nuotr.
Stanislovas Kuzma, „Pasilenkusi moteris“. 1983 m. T. Kapočiaus nuotr.
Vladas Urbanavičius, „Ranka“ (1979), „Lapas“ (1978), „Galva“ (1980), „Trys atramos“ (1983). T. Kapočiaus nuotr.
Vladas Urbanavičius, „Ranka“ (1979), „Lapas“ (1978), „Galva“ (1980), „Trys atramos“ (1983). T. Kapočiaus nuotr.
Giedrė Jankevičiūtė

Grafika metrais

Irenos Daukšaitės-Guobienės paroda „Konfigūracijos: vaizdas ir tuštuma arba pasakos be galo“

Lapkričio 6 d. Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ atidaryta Irenos Daukštaitės-Guobienės grafikos paroda – dailininkės dovana sau ir mums jos gimtadienio proga. 70-ojo gimtadienio. Matant dailią, elegantišką, judrią, švytėte švytinčią parodos autorę, tuo sunku patikėti. Šis skaičius stebina ir apžiūrint parodą: reprezentuojančią geriausias mūsų grafikos tradicijas, kartu kupiną eksperimento dvasios.
 

Oficialus parodos pavadinimas – „Konfigūracijos: vaizdas ir tuštuma arba pasakos be galo“. Man labiau patiktų autorės paminėtas neoficialusis: „Grafika metrais arba pasakos be galo“. Jis tiksliau perteikia sumanymą ir autorės santykį su eksponuotais kūriniais. Ši paroda – viena didelė instaliacija, sudaryta iš

Irena Daukšaitė-Guobienė. „Lopšinė – kelias“ (fragmentas). 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
Irena Daukšaitė-Guobienė. „Lopšinė – kelias“ (fragmentas). 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
Irena Daukšaitė-Guobienė. „Slenkstis – vartai“(fragmentas). 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
Irena Daukšaitė-Guobienė. „Slenkstis – vartai“(fragmentas). 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
A. Irena Daukšaitė-Guobienė. „Slenkstis vartai“. 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
A. Irena Daukšaitė-Guobienė. „Slenkstis vartai“. 2012 m. V. Ilčiuko nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
Irena Daukšaitės-Guobienės parodos ekspozicijos fragmentas. L. Lapienio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 2  >> Archyvas