7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Živilė Pipinytė

Iš kartono

Nauji filmai – „Mes dainuosim“

„Mano vyras – tautininkų sąjungos narys, o jūs?“ – klausia pagyvenusio vyro jauna nėščia moteris, ką tik atvesta į greitosios pagalbos autobusiuką aikštėje prie parlamento lemtingosios sausio 13-osios naktį. Pagyvenęs vyras atsako, kad nepriklauso jokiai organizacijai, bet mielai jai papasakos savo istoriją. Moteris jau pradėjo gimdyti, bet šypsodamasi vis prašo tęsti. Iš greitakalbe papasakotos istorijos sužinome, kad sovietai nužudė visus tris vyro brolius, o jis pats kalėjo lageryje. Po kelių minučių moteris pagimdys berniuką, o vyras sulauks paskutinio išrišimo iš atsitiktinai į autobusiuką užklydusio kunigo ir, pasakęs: „Dievas – mano teisėjas“, mirs.

„Mes dainuosim“
„Mes dainuosim“
Jonas Ūbis

Kiti – tai mes

Krėsle prie televizoriaus

Lietuvių politikos apžvalgininkai ir politologai iki šiol man atrodė per daug provincialūs ir riboti, kad nekeltų grėsmės. Tačiau pirmadienį pažiūrėjęs „Teisę žinoti“ supratau, kad šie išpuoselėtų barzdų, įmantrių šukuosenų ir madingų kostiumų savininkai – tikri Stalino, kuris savo priešais skelbdavo tautas, anūkai. Jie taip greit ir vienu balsu nusprendė, kad rusų tauta nusipelno tik didžiausių nelaimių (nes dauguma balsuoja už Putiną), ir linkėjo jai visko, kas blogiausia, jog net išsigandau. Aršiai demonstruojama neapykanta juk visada sukelia įtarimus ir klausimus. Kur dingo tegu ir apsimestinis politinis korektiškumas? Ar šių politologų tėvai ir seneliai dar visai neseniai nesielgė taip kaip rusai? Ir kaip elgtųsi jie patys, jei staiga taptų šių dienų Rusijos politologais bei apžvalgininkais? Kai klausiausi įsiaudrinusių auksaburnių, pagalvojau, kad jiems net būtų malonu, jei Rusiją ištiktų kokia nors epidemija.

„Užkratas“
„Užkratas“
„Anapus“
„Anapus“
„Meilė manęs neišduos“
„Meilė manęs neišduos“
„Meilė manęs neišduos“
„Meilė manęs neišduos“
„Kino pavasario“ inf.

Antroji „Kino pavasario“ retrospektyva – filmų apie gangsterius mėgėjams

 

Rudenį, kai Vilniuje lankėsi prancūzų režisierius Leos Caraxas, „Kino pavasaris“ pranešė apie šio kūrėjo filmų retrospektyvą 20-ajame festivalyje. Dabar „Kino pavasaris“ skelbia antrąją. Ji vadinasi „Gangsteriai mieste“ ir skirta filmų apie gangsterius žanrui, gimusiam 4-ojo dešimtmečio Amerikoje.

 

 „Visuomenės priešas“
„Visuomenės priešas“
„Geri vyrukai“
„Geri vyrukai“
„Kartą Amerikoje“
„Kartą Amerikoje“
„Raudonasis ratas“
„Raudonasis ratas“
„Tamsiosios sielos“
„Tamsiosios sielos“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

„Dingusios“ komanda – režisierius Davidas Fincheris, scenaristė Gillian Flynn ir aktorius Benas Affleckas – netrukus vėl susitiks filmavimo aikštelėje. Jie rengiasi kurti naują Alfredo Hitchcocko filmo „Nepažįstamieji iš traukinio“ („Strangers on a Train“, 1951, pagal Patricios Highsmith romaną) versiją. Scenarijus nenutols nuo originalo ir pasakos apie du nepažįstamus žmones, kurie sutaria nužudyti vienas kito nurodytus asmenis. Tai bus tobulos žmogžudystės, nes policija nesugebės rasti jų motyvo. Naujame filme skirsis tik veiksmo vieta, nes sutartis bus sudaryta lėktuve.

David Fincher
David Fincher
Pedro Almodovar
Pedro Almodovar
Kadras iš Natalijos Meščianinovos filmo „Kombinatas „Viltis“
Kadras iš Natalijos Meščianinovos filmo „Kombinatas „Viltis“
Elle Fanning
Elle Fanning
Dakota Fanning filme „Effie Gray“
Dakota Fanning filme „Effie Gray“
Maja Ostaszewska filme „body/cialo“
Maja Ostaszewska filme „body/cialo“
Martin Scorsese
Martin Scorsese
„Skalvijos“ inf.

Vakarai su Davido Lyncho „Mėlynu aksomu“

 

Vienas ryškiausių, įtakingiausių, svarbiausių ir labiausiai nenuspėjamų menininkų. Skamba įspūdingai, tačiau pernelyg siaurai, kai kalbama apie Davidą Lynchą – kino režisierių, scenaristą, muzikantą, tapytoją, rašytoją, avangardistą, keliautoją, dizainerį... Jo kūrybiškumas skleidžiasi vis naujomis kryptimis, tačiau savita raiška leidžia jį lengvai atpažinti. Šiam kūrėjui ir jo kūrybos etalonu tapusiai juostai „Mėlynas aksomas“ („Blue Velvet“, 1986) „Skalvija“ skirs keturis sekmadienio vakarus. Filmas bus rodomas kino klasikos vakarų cikle nuo sausio 18 iki vasario 8 d.

 

Isabella Rossellini filme „Mėlynas aksomas“
Isabella Rossellini filme „Mėlynas aksomas“
„Mėlynas aksomas“
„Mėlynas aksomas“
„Mėlynas aksomas“
„Mėlynas aksomas“

Vilniaus romantikas

Mirė Tadeuszas Konwickis

Sausio 7 d. Varšuvoje mirė Tadeuszas Konwickis – lenkų rašytojas ir kino režisierius. Save jis dažnai vadindavo „gudriu lietuviu“, o knygose nuolat prisimindavo savo vaikystės Kolonia Wilenska (taip anksčiau vadinosi Pavilnys) ir Vilnių.
Konwickis gimė 1926 m. Naujojoje Vilnioje, anksti neteko tėvo, augo pas giminaičius, mokėsi Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijoje, karo metais buvo „Armia Krajowa“ partizanas – iš pradžių kovojo prieš nacius, paskui – prieš rusus. 1945 m. su padirbtais dokumentais repatrijavo į Lenkiją.
Interviu Annai Bikont ir Joannai Szczęsnai Konwickis yra sakęs: „Kai važiavau iš Vilniaus į Lenkiją, turėjau partizanų adresus ir kontaktus. Tačiau pamačiau visai kitą pasaulį. Jauni žmonės tada jautė siaubingą gyvenimo alkį. Tada buvo moralinis pakilimas, nusiteikimas, kad pasaulį galima pakeisti. Gyvenau moralinėje ekosferoje, įtampų atmosferoje. Todėl man buvo lengva priimti tą pasiūlymą pagerinti pasaulį, kurį nešė marksizmas. Dar būnant įsitikinusiam, kad kvailas pasaulis atvedė prie karinės katastrofos. Man atrodė, kad ištrūkti iš tos katastrofos, taip pat ir moralinės, padės utopija.“

Tadeusz Konwicki
Tadeusz Konwicki
„Lava“
„Lava“
„Paskutinė vasaros diena“
„Paskutinė vasaros diena“
Gediminas Kukta

Geismo kamufliažas

Nauji filmai – „Nauja draugė“

Chameleonas – taip dažnai vadinamas François Ozonas. Jis keičia žanro odą, puikiai išmano stiliaus ir nuotaikų atspalvius. Dar jis mėgsta žaisti žiūrovo lūkesčiais, manipuliuoti jo emocijomis ir provokuoti. Tik Ozono provokacijos švelnesnės ir nuosaikesnės nei, sakykime, jo amžininkų Larso von Triero ir Michaelio Haneke’s, taip pat užsitarnavusių neatplėšiamą provokatorių etiketę. Jis greičiau švelniai kepšteli savim patenkintai, ant patogios kušetės prisnūdusiai viduriniajai klasei, kurios gyvenimą valdo normos, taisyklės ir visada po ranka esantis politinis korektiškumas. Visa tai Ozoną erzino nuo pradžių. Todėl jau pirmuoju ilgametražiu filmu „Situacijų komedija“ jis bandė peržengti ir visuomenėje, ir kine įsitvirtinusių konvencijų bei tabu ribą.
Ozono taktika paprasta. Jis sudrumsčia užsistovėjusį vandenį, o tada stebi, kaip drumzlės lėtai leidžiasi ir sugula į kitokį piešinį nei prieš tai. Visa tai jis daro valiūkiškai šypsodamasis. Kaip neklaužada vaikas iš už kampo. Visada toks buvo.

„Nauja draugė“
„Nauja draugė“

Prancūzių portretai

Artėja „Žiemos ekranai“

Autoriniam kinui ištikimas „Žiemos ekranų“ festivalis, kurį rengia Prancūzų institutas Lietuvoje, sausio 22 – vasario 8 d. dvylikoje Lietuvos miestų pristatys prancūzų kino aktualijas bei aktorės ir režisierės Nicole Garcia filmų retrospektyvą. Jau dešimtą kartą rengiamas festivalis kviečia žiūrovus pažvelgti į kiną moters žvilgsniu.
 

Režisierė Katell Quillévéré lietuvių žiūrovams pažįstama iš filmo „Meilė kaip nuodai“. Naujo jos filmo „Suzana“ („Suzanne“) herojė gyvena kartu su tėvu ir seseria. Suzanos (Sara Forestier) gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai mergina įsimyli nusikaltėlį. Pasakojimas apima 25 metus. Quillévéré prisipažįsta, kad ją įkvėpė 1942 m. sukurtas Yasujiro Ozu filmas, pasakojantis 20 metų trunkančią tėvo ir sūnaus santykių istoriją. Tačiau pagrindinis režisierės tikslas buvo papasakoti apie artimas nusikaltėlių moteris: visuomenė dažniausiai žino tik nusikaltėlių vardus ir visai nesidomi tomis, kurios dėl savo vyrų gali paaukoti net gyvybę.

„Atvira moteris Lulu“
„Atvira moteris Lulu“
„Maestro“
„Maestro“
„Metamorfozės“
„Metamorfozės“
„Kino pavasario“ inf.

„Kino pavasario“ prancūziškų filmų programa

 

Jubiliejinio festivalio „Kino pavasaris“ partnerė – Prancūzija, jai skirta speciali programa „Prancūziškos naujienos“. Išskirti šios šalies kiną nuspręsta norint atsidėkoti kultūros atašė Fredericui Jugeau ir Prancūzų kultūros institutui, kurie inicijavo pirmąjį tarptautinį kino festivalį Lietuvoje – „Kino pavasarį“. Šioje programoje dominuos aštrios tematikos filmai ir tikrais faktais paremtos dramos. Įdomiais vaidmenimis džiugins žvaigždės Mathieu Kassovitzas ir Anaïs Demoustier, provokuos režisieriai Bruno Dumont’as ir Xavier Beauvois.
 
„Nuo brolių Lumière’ų, Naujosios bangos iki šių dienų mūsų kinas nuolat pateikia naujovių ir lieka ištikimas žiūrovams. Atvira užsienio filmų įtakai prancūzų kino pramonė ir dabar pasaulyje užima antrąją vietą pagal filmų eksportą. Prancūzų režisierių kūrybiškumas ir didelis aktorių indėlis yra mūsų kino prekinis ženklas. Labai džiaugiuosi, kad festivalis „Kino pavasaris“, minėdamas savo dvidešimtąjį jubiliejų, skyrė turtingą atskirą programą prancūzų kinui“, – sako Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Lysianne Caron.

„Edenas“
„Edenas“
„Laukinis gyvenimas“
„Laukinis gyvenimas“
„Viltis“
„Viltis“
„Mažasis Kenkenas“
„Mažasis Kenkenas“
„Apie paukščius ir žmones“
„Apie paukščius ir žmones“
Jonas Ūbis

Drąsios ir žiaurios

Krėsle prie televizoriaus

Neseniai teatre sutikau seną pažįstamą. Iš pradžių jis pasiteiravo, kur dirbu (iš ko dar atpažinsi lietuvį, jei ne iš netaktiško klausimo?), o sužinojęs, kad dėstau vienoje aukštojoje, energingai pasidžiaugė, juk mokyklos vadovai – jauni žmonės. Tarstelėjau, kad bendrauju ne su vadovais, o su studentais. Tačiau iškart supratau, kad senas pažįstamas tapo politiku ar bent politikų patarėju. Tuose sluoksniuose įprasta džiaugtis jaunais vadovais. Man tai primena ne tokius senus laikus, kai propagandistai džiaugėsi sudėtingas užduotis vykdančiais komjaunuoliais. Mentalitetas nepasikeitė. Gal todėl ir nekeista, kai patriotizmo tautą dabar moko korumpuoti politikai, buvę aukštosios partinės mokyklos dėstytojai, Pakaunės isterikai ar tiesiog jauni jėzuitai, kurie nori žegnotis pamatę Žaliojo tilto skulptūras. Istorija jų nieko neišmokė. Todėl primygtinai rekomenduoju pasižiūrėti 1987 m. Lietuvos kino studijoje Ferdinando Kauzono sukurtą dokumentinį filmą „Kas jūs, kunige Svarinskai?“ (LRT Kultūra, 21 d. 23.15). Pamenu dar tada filmas darė keistą įspūdį, nes „perestroika“ jau buvo prasidėjusi, bet filmo kūrėjai nuoširdžiai tyčiojosi iš kalinčio kunigo. Itin pamokomas filmas, ypač turint omenyje, kad Nepriklausomoje Lietuvoje jo autorius tapo vieno iš Seimo vadų kalbų rašytoju, t.y. taip pat mokė tautą patriotizmo.

„Lengvabūdė pirmūnė“
„Lengvabūdė pirmūnė“
„Centurionas“
„Centurionas“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas