„Kino pavasario“ prancūziškų filmų programa

Jubiliejinio festivalio „Kino pavasaris“ partnerė – Prancūzija, jai skirta speciali programa „Prancūziškos naujienos“. Išskirti šios šalies kiną nuspręsta norint atsidėkoti kultūros atašė Fredericui Jugeau ir Prancūzų kultūros institutui, kurie inicijavo pirmąjį tarptautinį kino festivalį Lietuvoje – „Kino pavasarį“. Šioje programoje dominuos aštrios tematikos filmai ir tikrais faktais paremtos dramos. Įdomiais vaidmenimis džiugins žvaigždės Mathieu Kassovitzas ir Anaïs Demoustier, provokuos režisieriai Bruno Dumont’as ir Xavier Beauvois.

 

„Nuo brolių Lumière’ų, Naujosios bangos iki šių dienų mūsų kinas nuolat pateikia naujovių ir lieka ištikimas žiūrovams. Atvira užsienio filmų įtakai prancūzų kino pramonė ir dabar pasaulyje užima antrąją vietą pagal filmų eksportą. Prancūzų režisierių kūrybiškumas ir didelis aktorių indėlis yra mūsų kino prekinis ženklas. Labai džiaugiuosi, kad festivalis „Kino pavasaris“, minėdamas savo dvidešimtąjį jubiliejų, skyrė turtingą atskirą programą prancūzų kinui“, – sako Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Lysianne Caron.

Melomanams šiųmetinis „Kino pavasaris“ paruošė ypatingą staigmeną – režisierė Mia Hansen-Løve sukūrė muzikinę dramą „Edenas“ („Eden“). Tai pasakojimas apie house muzikos evoliucijos laikotarpį, kai susikūrė ir išpopuliarėjo kultinė elektroninės muzikos grupė „Daft Punk“. Filme grupės narius pagaliau galima išvysti be jų koncertinėje aprangoje įprastų šalmų. Jie bendradarbiavo ir kuriant filmo garso takelį.

 

Vienas svarbiausių šiuolaikinių prancūzų aktorių Mathieu Kassovitzas sukūrė pagrindinį vaidmenį šokiruojančioje, tikrais faktais paremtoje Cedrico Cahno dramoje „Laukinis gyvenimas“ („Wild Life“). Tai istorija – apie savo sūnus pavogusį Philippe’ą Fournier, kuris laukinėje gamtoje tikėjosi juos apsaugoti nuo korupcijos ir vartotojų civilizacijos.

 

Nejaukiais emigrantų takais seka filmo „Viltis“ („Hope“) režisieriaus Boriso Lojkine’o kamera. Norėdami pasiekti Europos žemyną, filmo personažai – vaikinas iš Kamerūno ir mergina iš Nigerijos – susitinka viename iš afrikiečių suformuotų getų, kur klesti smurtas ir išnaudojimas. Filmas atvirai, be pagražinimų pasakoja Afrikos žmonių gyvenimo ypatumus.

 

„Tai filmas apie mano mamą!“, – atsiimdamas „Auksinę kamerą“ už geriausią debiutą Kanų kino festivalyje viešai prisipažino vienas iš trijų filmo „Vakarėlių liūtė“ („Party Girl“) režisierių Samuelis Theisas. Kartu su kolegėmis jis sukūrė autobiografinę juostą apie savo motiną – šešiasdešimties metų šokėją Andželiką, kuri vis dar šėlsta vakarėliuose. Moters naujas mylimasis ryžtasi pakeisti jos gyvenimo būdą. Pagrindinį vaidmenį filme ir atliko režisieriaus motina Angelique Litzenburger.

 

Prancūzų kino provokatorius Bruno Dumont’as savo gerbėjams pateikė netikėtumą – daugiau nei trijų valandų trukmės komediją „Mažasis Kenkenas“ („Petit Quinquin“). Iki tol komedijos žanro neišbandęs režisierius liko ištikimas sau – vaidmenis jo naujajame filme kuria neprofesionalūs aktoriai. „Mažylis Kenkenas“ pasakoja apie mažame miestelyje vykstančius keistus nusikaltimus ir dar keistesnį juos tiriantį policininką. Įtakingasis prancūzų kino žurnalas „Cahiers du Cinema“ įtraukė kūrinį į geriausių 2014 m. filmų dešimtuką.

 

Komedijos žanro ėmėsi dar vienas režisierius – filmo „Apie dievus ir žmones“ kūrėjas Xavier Beauvois. 1978 m. sausį nelegaliai Šveicarijoje gyvenę imigrantai iš Bulgarijos ir Lenkijos iškasė Charleso Chaplino kapą, paslėpė karstą, paprašė išpirkos ir net grasino nušauti aktoriaus sūnų Christopherį, tačiau buvo greitai sučiupti. Ši istorija įkvėpė režisierių sukurti filmą „Šlovės kaina“ („The Price of Fame“), kuriame epizodinį vaidmenį atlieka ir legendinio komiko sūnus Eugeneʼas Chaplinas.

 

Prancūzų jaunosios kartos aktorė Anaïs Demoustier („Nauja draugė“, „Teresės nuodėmė“, „Jos“, „Gražus žmogus“) atskleis savo talentą Pascale Ferran filme „Apie paukščius ir žmones“ („Bird People“). Oro uosto viešbutyje susitinka amerikietis verslininkas Garis ir prancūzė kambarinė Odrė, juos suveda netikėtas nutikimas ant viešbučio stogo. Jautri drama pasakoja apie šiuolaikinių žmonių vienišumą ir susvetimėjimą.