7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

„Scanoramos“ inf.

„Scanorama“ susišlavė Kanų kino festivalio favoritus

 

Jau lapkričio 5-ąją prasidėsiantis 13-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“, visus metus keliavęs po svarbiausius Europos kino festivalius, turi puikių žinių – festivalio programoje žiūrovai pamatys beveik visus šių metų Kanų kino festivalio favoritus.

 

„Nepataikaujame apdovanojimų blizgesiui ir garsiems vardams, tačiau džiaugiuosi, kad šiemet sutapo mūsų bei Kanų kino festivalio skoniai ir žiūrovams pristatysime visus svarbiausio metų kino renginio favoritus“, – pasakoja „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

„Dypanas“. „Scanoramos“ nuotr.
„Dypanas“. „Scanoramos“ nuotr.
„Sauliaus sūnus“. „Scanoramos“ nuotr.
„Sauliaus sūnus“. „Scanoramos“ nuotr.
„Mano karalius“. „Scanoramos“ nuotr.
„Mano karalius“. „Scanoramos“ nuotr.
„Kino pavasario“ inf.

Lietuvos kino kritikai apie naujausią Šarūno Barto filmą „Ramybė mūsų sapnuose“

 

Praėjusią savaitę Šarūnas Bartas savo naujausią filmą „Ramybė mūsų sapnuose“ pristatė Batumio (Gruzija) nepriklausomo kino festivalyje ir laimėjo geriausio režisieriaus prizą. O festivalyje „Kinošok“ (Anapa, Rusija) Š. Bartas pagerbtas specialiu kino spaudos prizu „Už bebaimę išpažintį“. Pagrindinėje „Kinošok“ konkursinėje programoje rodytos dramos operatoriui Eitvydui Doškui įteiktas Aleksandro Kniažinskio prizas už geriausią operatoriaus darbą.

 

Š. Bartas su naujausiu kūriniu sėkmingai keliauja po pasaulį – neseniai režisierius susitiko su San Paulo (Brazilija) kino festivalio žiūrovais, šią savaitę „Ramybė mūsų sapnuose“ bus rodoma Haifos (Izraelis) kino festivalyje. Lietuvos kino teatrai taip pat ruošiasi filmo premjerai, kuri įvyks spalio 9 d. Dalijamės pirmaisiais mūsų šalies kino kritikų komentarais.

 

 

Kadras iš filmo „Ramybė mūsų sapnuose“
Kadras iš filmo „Ramybė mūsų sapnuose“
TKKF inf.

Kauno kino festivalį atidarys „Žalieji muškietininkai“

 

Rugsėjo 30 d. Kauno kino centro „Romuva“ duris atvers 9-asis tarptautinis Kauno kino festivalis. Beveik dvi savaites žiūrovai bus kviečiami į kino šventę, kurioje galės ne tik pamatyti retrospektyvinę festivalio programą, bet ir susitikti su žymiais kultūros ir visuomenės veikėjais, pristatysiančiais filmus bei atversiančiais platesnius kino suvokimo kontekstus.

 

Kauno kino festivalį atidarys naujas Jono Ohmano filmas „Žalieji muškietininkai“. Festivalio žiūrovams filmą pristatys režisierius Jonas Ohmanas bei „Atgajos“ judėjimo dalyvės, filmo idėjos autorė Giedrė Aleksandravičiūtė, filosofė Jurga Jonutytė bei prodiuserė Teresa Rožanovska.

 

Klubas „Atgaja“
Klubas „Atgaja“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

 Donato Ulvydo filme „Emilija“ pagrindinį vaidmenį kurianti Ieva Andrejevaitė kol kas geriau žinoma užsienio žiūrovams. Ji nusifilmavo Oweno Harriso filme „Užmušk savo draugus“, Indaro Džendubajevo „Drakonuose“, rusų seriale „Farca“. Dabar ji filmuojasi Oksanos Karas komedijoje apie paauglio nuotykius „Geras berniukas“ („Chorošyj malčik“). Aktorė vaidina anglų kalbos mokytoją. Andrejevaitės partneriai – populiarūs rusų aktoriai Konstantinas Chabenskis, Michailas Jefremovas, Aleksandras Palis.

Ieva Andrejevaitė. A. Martinonytės nuotr.
Ieva Andrejevaitė. A. Martinonytės nuotr.
Kadras iš filmo „Mustangas“
Kadras iš filmo „Mustangas“
Magdalena Cielecka
Magdalena Cielecka
Adèle Exarchopoulos  Elie Wajimano filme „Anarchistai“
Adèle Exarchopoulos Elie Wajimano filme „Anarchistai“
Aksinija Gog filmuoja „Asmenukę“
Aksinija Gog filmuoja „Asmenukę“

Filmas turi sėti nerimą

Pokalbis su Harvey Keiteliu

 Nuo penktadienio Lietuvoje rodomas naujas Paolo Sorrentino filmas „Jaunystė“ („La Giovinezza“, Italija, Prancūzija, Šveicarija, D. Britanija, 2015). Šiemet Kanų konkursinėje programoje parodyta „Jaunystė“ iškart sulaukė prieštaringų vertinimų, nors „Didžio grožio“ autorius ir naujame filme „perdainuoja“ Federico Fellini bei svarsto apie gyvenimo prasmę.

Pagrindiniai „Jaunystės“ veikėjai – du prabangioje Alpių gydykloje besiilsintys ir jaunystės besiilgintys menininkai. Tai britas kompozitorius Fredas Balingeris (Michael Caine) ir jo draugas – amerikietis režisierius Maikas Boilas (Harvey Keitel), kuris rengiasi filmui, tapsiančiam jo testamentu.
Pateikiame Paweło T. Feliso interviu su Harvey Keiteliu, išspausdinto „Gazeta Wyborcza“, fragmentus.

„Jaunystė“
„Jaunystė“
„Jaunystė“
„Jaunystė“
„Jaunystė“
„Jaunystė“
Jonas Ūbis

Personažai

Krėsle prie televizoriaus

 Džordžas Smailis – vienas mano mėgstamiausių literatūros personažų. Jis pasirodė 7-ojo dešimtmečio pradžioje Johno Le Carré knygoje „Skambutis numirėliui“ ir dviem dešimtmečiams tapo pagrindiniu dar beveik dešimties rašytojo knygų herojumi. Kontržvalgybininkas Smailis dirba Cirke (taip rašytojas vadina M16), jis primena valdininką, gali susilieti su minia, likti nematomas. Smailis – pilkas, aptukęs, vilki keistus drabužius, dažniausiai sėdi prie rašomojo stalo. Jis intelektualas – domisi XVII a. vokiečių literatūra, bet ir Cirke, ir tyrinėdamas literatūrą visada laikosi principo neperžengti faktų ribos. Paliktas žmonos, jis visiškai atsidavė darbui. Ko gero, tiki tik juo. Smailis – racionalus, analitinio proto, bet kartu idealistas, negalinti susitaikyti su išdavystėmis ir menkystomis, todėl dažnai primena keliaujantį riterį (ypač kai šnipo karjera nubloškia jį toli už Anglijos ribų), o vėliau ir gyvenimo išminties kupiną piligrimą.

 
Le Carré savo herojų apibūdino taip: „Apgautas meilės, neapykantos impotentas.“ Smailis – visiška Džeimso Bondo priešingybė – yra reflektuojantis vienišius. Jo amžinas priešas – rusų šnipas Karlas, bet pergalė prieš jį Smailiui tampa pralaimėjimu, nes jis veikė tokiais pat metodais, kaip ir priešas. Paskutinis Smailio ir Karlo susitikimas įvyks prie Berlyno sienos: „Jie apsikeitė vieninteliu žvilgsniu ir, ko gero, kiekvienas jų sekundei pamatė kitame save.“ Pergalė nieko nekeičia, nes pasaulis netampa geresnis

„Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“
„Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“
„Bogdanas Zinovijus Chmelnickis“
„Bogdanas Zinovijus Chmelnickis“
„Kino pavasario“ inf.

„In Latino 2015“: pasaulio festivaliuose sužibėjęs trumpas kinas

 

Spalio 1–4 d. ketvirtą kartą vyksiančios Lotynų Amerikos kultūros dienos „In Latino“ šiemet kvies pasinerti į trumpametražį žemyno kiną, pažinti regionų paveldą, žmogaus ir gamtos ryšį, dvasines keliones.

 

Per keturias dienas skirtingomis „In Latino“ stotelėmis bus pažymėta: „Kino pavasario“ salė (kino teatre „FC Vingis“), kultūros baras „Kablys“, jau greitai duris atversiantis baras greta traukinių bėgių „Peronas“, Užupio meno inkubatorius „Galera“. Iš šių stotelių bus keliaujama po Lotynų Ameriką per moteriškumą fotografijoje, kumbijos ritmus muzikoje, aktyvinančius kakavos skonius ir kitus įspūdžius.

 

Kino mėgėjus „In Latino“ pakvies į keturias trumpametražių filmų programas, kuriose rodomi Brazilijos, Argentinos, Čilės ir Kolumbijos režisierių darbai, suskirstyti į keturias programas.

„Šventasis Kristobalis“
„Šventasis Kristobalis“
„Valtininkas“
„Valtininkas“
Živilė Pipinytė

Apie neramias sielas ir kenčiančius kūnus

40-ajam Gdynės kino festivaliui pasibaigus

Jubiliejinio Gdynės kino festivalio pabaiga buvo netikėtai tragiška: uždarymo išvakarėse, naktį, viešbutyje buvo rastas negyvas konkursinio filmo „Demonas“ režisierius Marcinas Wrona. Šeštadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje festivalio meno vadovas Michałas Oleszczykas perskaitė oficialų pranešimą, kuriame buvo pranešta, kad vakare iškilmingas uždarymas įvyks, tik bus sutrumpintas ir be raudono kilimo.
 
42-ejų metų režisieriaus mirtis sukėlė daug klausimų, juolab kad prieš kelias dienas, po „Demono“ peržiūros, sėdėdama spaudos konferencijoje pagalvojau, kad dar vieno jauno lenkų režisieriaus laukia graži tarptautinė karjera. Wrona buvo ką tik grįžęs iš Toronto kino festivalio ir neslėpė, kad sulaukė pasiūlymo kurti tarptautinį savo filmo perdirbinį. „Demonas“ – trečiasis pilnametražis Wronos filmas. Prieš tai buvo taip pat Gdynėje gerai sutikti ir įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose apdovanoti jo filmai „Mano kraujas“ bei „Krikštynos“, kuriuose Wrona analizavo šiuolaikinės šeimos, kraujo ryšių temas.
Nuo pat pirmųjų kadrų niūrus, nerimą žadinantis „Demonas“ („Demon“) pasakoja apie jauną žydą, kuris atvyksta į Lenkiją tuoktis su šviesiaplauke gražuole. Jis nusprendė įsikurti apleistuose sužadėtinės senelio namuose, juos atnaujinti ir net įrengti baseiną. Tačiau sode atkasęs kažkieno griaučius, vestuvių naktį vyras pradeda keistai elgtis: į jį įsikūnija Antrojo pasaulinio karo metais nužudytos gražuolės Hanos dvasia.

„Demonas“
„Demonas“
„Kūnas“
„Kūnas“
„11 minučių“
„11 minučių“
„Ekscentrikai, arba Saulėtoje gatvės pusėje“
„Ekscentrikai, arba Saulėtoje gatvės pusėje“
„Svetimkūnis“
„Svetimkūnis“
„Mano dukterys karvės“
„Mano dukterys karvės“
Vilniaus universiteto inf.

Naujas žvilgsnis į vaidybinį kiną sovietinėje Lietuvoje

 

Vaidybinis kinas sovietmečiu vis dar lieka iki galo neištirta „teritorija“, teikianti kino ir kultūros istorikams vertingos ir įdomios medžiagos, o kartu – ir kūrybinių impulsų. Esmine problema tampa iki šiol vyravusių pažiūrų šiuo klausimu revizija ir analizė. Lietuviškų filmų supratimą vis dar tebeveikia kadaise sovietinių kritikų išsakytos nuomonės, smarkiai trūksta taip pat visapusiškų lietuviško kino ištakų, istorijos, kultūrinių ir socialinių kontekstų tyrinėjimų. Vaidybinio kino raidos tendencijoms, filmų (su)kūrimo aplinkybėms, juos prižiūrinčių institucijų veiklai, režisierių asmenybėms ir buvo skirtas tyrimas, kurį atliko kinotyrininkai, dirbę Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

 
„Dar studijuodama Varšuvos universiteto doktorantūroje ir tyrinėdama Lietuvos vaidybinį kiną pastebėjau, kad dažnu atveju archyvuose atrasta medžiaga buvo gerokai įdomesnė negu pastatyti filmai. Taip gimė idėja pažvelgti į kino istoriją ne tik kaip į meninės formos, „estetikos objektą“ ar meninio teksto istoriją (nors tokių tyrimų irgi labai trūksta), o ištirti tai, kas vyksta (vyko) už filmo kaip meno kūrinio ribų, ir bandyti atsakyti į klausimą, kokios filmų kūrimo aplinkybės ir ideologinės sąlygos lėmė realizuotų filmų pobūdį?Kokių sumanymų turėjo filmo autorius ir kaip jo vizijas koregavo cenzūra? Kaip rutuliojosi filmo istorija, pradedant scenarijaus idėja ir baigiant premjeros diena?“ – sako projekto vadovė kinotyrininkė Anna Mikonis-Railienė.

Vytauto Žalakevičiaus neįgyvendinta vizija – fortepijonas Katedros aikštėje, „Vienos dienos kronika“, 1963, iškirptas kadras (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Vytauto Žalakevičiaus neįgyvendinta vizija – fortepijonas Katedros aikštėje, „Vienos dienos kronika“, 1963, iškirptas kadras (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Raimondo Vabalo filmo „Birželis, vasaros pradžia“ iškirpta tinklų metafora, 1969 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Raimondo Vabalo filmo „Birželis, vasaros pradžia“ iškirpta tinklų metafora, 1969 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Almanto Grikevičiaus filmo „Jausmai“ plakatas. Dailininkas Viktoras Siniukajevas, 1969 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Almanto Grikevičiaus filmo „Jausmai“ plakatas. Dailininkas Viktoras Siniukajevas, 1969 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Vytauto Žalakevičiaus filmo „Vienos dienos kronika“ plakatas. Dailininkas Antonio Fernández Reboiro, 1965 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
Vytauto Žalakevičiaus filmo „Vienos dienos kronika“ plakatas. Dailininkas Antonio Fernández Reboiro, 1965 (iš „Gosfilmofondo“ archyvo)
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas