7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Rengėjų inf.

Kauno kino festivalis pristato retrospektyvinę programą

 

 Rugsėjo 30 – spalio 11 d. kviečia Tarptautinis Kauno kino festivalis. Šiemet festivalis Kauno žiūrovams pristatys savo programų retrospektyvą, kurioje bus rodomi geriausiai kritikų bei žiūrovų įvertinti filmai, pelnę svarbiausių kino festivalių apdovanojimus. Tai Nuri Bilge Ceylano filmas „Žiemos miegas“ (2014), prieštaringų atsiliepimų sulaukęs „Adelės gyvenimas. I ir II skyrius“ (rež. Abdellatif Kechiche, 2013), žiūrovų itin pamėgtas „Susitikimas“ (rež. Anna Odell, 2013), vengrų režisieriaus Kornélio Mundruczó filmas „Baltas dievas“ (2014) ir daug kitų.

 

„Žiemos miegas“
„Žiemos miegas“
„Adelės gyvenimas. I ir II skyrius“
„Adelės gyvenimas. I ir II skyrius“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Garsus japonų animatorius Hayao Miyazaki („Stebuklingi Šihiros nuotykiai dvasių šalyje“, „Keliaujanti pilis“, „Princesė Mononokė“) kurs vaikų poilsio namus tolimoje Pietų Japonijos Kumedzimos saloje, į Vakarus nuo Okinavos salos. Pagrindinė projekto idėja – padėti vaikams pamilti gamtą, tiesiogiai su ja bendraujant. Poilsio namai bus pastatyti miške ir integruoti į natūralią aplinką. Dviejų aukštų name galės gyventi 30 vaikų. Statybos prasidės 2016-aisiais ir truks dvejus metus. Miyazaki tam skirs 2,5 milijono dolerių savo lėšų. Poilsio namai teigiamai paveiks salos ekonomiką, nes animatorius rengiasi bendradarbiauti su vietos statybos įmonėmis.

Japonų animatorius Hayao Miyzaki
Japonų animatorius Hayao Miyzaki
Kadras iš filmo „Volynė“
Kadras iš filmo „Volynė“
Kadras iš filmo „Creed“
Kadras iš filmo „Creed“
Aktorius Lievas Schreiberis
Aktorius Lievas Schreiberis
Kadras iš filmo „Where To Next Invade“
Kadras iš filmo „Where To Next Invade“
Jonas Ūbis

Šuniški jausmai

Krėsle prie televizoriaus

Šiuolaikiniai lietuviai serga dviem lėtinėmis ligomis – yra apsėsti krepšinio (egzistuoja ir militaristinė šios ligos atmaina) patriotizmo ir masiškai virsta elitu. Pastaroji liga gana specifiška, nes elitu save laiko ir verslininkai, ir roko dainininkai, ir net televizijos laidų vedėjai. Pasižiūrėjęs į abiejų ligų simptomus, kuriuos geriausiai rodo lietuviškos televizijos, pradedu pavydėti ateities istorikams ir kultūrologams: kokia gausi tyrinėjimų medžiaga jų laukia. Epidemijos mastus ima priminti ir lietuvių susižavėjimas kulinarija, todėl, manau, visai laiku LRT (20 d. 21.50) primins Roland’o Joffe filmą „Vatelis“. Tiesa, jis nukels į karaliaus Saulės laikus ir pasakos apie kunigaikščio de Conde virėją Vatelį (Gerard Depardieu), tačiau istorija savaip pamokanti, nes vis dėlto jos tema – valdžia. Joffe – vienas pirmųjų kino postmodernistų, todėl filme jis tiesiog pasimėgaudamas žeria įvairias citatas, žaidžia aliuzijomis, rūmų, drabužių, parkų, maisto natiurmortų begaliniu puošnumu ir‚ žinoma, Vatelio istorijos dviprasmiškumu.

„Vatelis“
„Vatelis“
„Narkotikų kelias“
„Narkotikų kelias“
„Gražuolė ir Sebastianas“
„Gražuolė ir Sebastianas“

Katastrofos nuojauta Lido

Baigėsi 72-asis Venecijos kino festivalis

Seniausio pasaulyje kino festivalio apdovanojimai šiemet nustebino visus: oficialių prizų negavo dviejų kino meistrų filmai – kritikų ir žiūrovų favoritai: Aleksandro Sokurovo Luvro muziejaus užsakymu sukurta „Frankofonija“ ir Jerzy Skolimowskio „11 minučių“. Žiuri, kuriam pirmininkavo režisierius Alfonso Cuaronas ir kuriame buvo Nuri Bilge Ceylanas, Hou Hsiao-hsienas, Pawełas Pawlikowskis, įrodė, kad nepriklauso nuo reitingų ir lūkesčių. „Auksiniais liūtais“ pirmąkart Venecijos istorijoje apdovanotas filmas iš Venesuelos – debiutanto Lorenzo Vigaso „Iš toli“ („Desde alla“). Kita vertus, tai nestebina, nes pastaraisiais metais Lotynų Amerikos kino kūrėjai vis dažniau atsiduria ne tik festivalių dėmesio centre.
Pasak „Gazeta Wyborcza“ kritiko Tadeuszo Sobolewskio, „Iš toli“ – „puiki, psichologinės įžvalgos kupina šiuolaikinės miesto vienatvės studija. Pagrindinis herojus – pagyvenęs vyras, homoseksualas (išskirtinis Alfredo Castro vaidmuo), kuris perka seksą, bet desperatiškai vengia bet kokio emocinio ryšio. Jis būna su žmonėmis „iš toli“, nepakelia svetimo prisilietimo.“ Kartą Armandas gatvėje susipažins su pavojingiausio Karakaso rajono paauglių gaujos vadeiva ir tas susitikimas pakeis penkiasdešimtmečio gyvenimą.

„Frankofonija“
„Frankofonija“
„11 minučių“
„11 minučių“
„Iš toli“
„Iš toli“
„Anomaliza“
„Anomaliza“
„Įvykis“
„Įvykis“
„Nepatogus kinas“ inf.

Kaip gyvena homoseksualių šeimų vaikai?

 

Nuomonę apie vaikus, augančius tos pačios lyties šeimose, turi beveik visi. Dalis žmonių tai vertina natūraliai, kiti nešykšti įvairiausių pareiškimų ir skambina pavojaus varpais. Kokie mitai apie šiuo vaikus sklando, su kokiomis problemomis jie susiduria? Šį klausimą nagrinės vienas jau spalį prasidėsiančio žmogaus teisių kino festivalio „Nepatogus kinas“ filmų.

 

Dalis žmonių mano, jog du tėčius ar dvi mamas turintis vaikas pats taps homoseksualiu. Tačiau žmogaus teisių specialistai teigia, kad toks įsitikinimas yra klaidingas. „Dažnai girdime, kad vaiką privalo auginti tėtis ir mama, nes tik taip jis galės tapti „tikru“ vyru ir „tikra“ moterimi. Tačiau tyrimai rodo, kad tėvų lytinė orientacija vaikų auklėjimui neturi jokios įtakos. Net pastebima tendencija, kad tos pačios lyties šeimų vaikai yra atviresni, tolerantiškesni bei emociškai atsparesni nei heteroseksualių asmenų auginamos atžalos“, – sako Vilma Gabrieliūtė, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ direktorė.

 

„Įvairių šeimų vaikai“
„Įvairių šeimų vaikai“
„Autorių“ inf.

„Jaunystę“ lietuviai pamatys anksčiau

 

„Didis grožis“ rodė turtingus, „sugadintus“ žmones, nematančius gyvenimo prasmės, o naujasis filmas kalba apie blaivaus proto, ne mažiau turtingus, tačiau mielesnius personažus“, – apie naująjį filmą „Jaunystė“ sako italų režisierius Paolo Sorrentino. Rugsėjo 18 d. lietuviai vieni iš pirmųjų pasaulyje pamatys „Jaunystę“. Iki tol filmas rodytas tik Kanų, Toronto ir Karlovy Varų kino festivaliuose bei pristatytas Prancūzijoje ir Italijoje.

 

JAV kino žurnalas „Variety“ prognozuoja, kad filmas taps daugiausiai pajamų surinkusiu P. Sorrentino kūriniu, nors 2013 m. jo sukurtas „Didis grožis“ laimėjo „Oskarą“  ir tapo vienu žiūrimiausių filmų Europoje.

 

Pagrindinį „Jaunystės“ veikėją vaidina britų aktorius Michaelas Caine’as. Pagyvenęs turtingas kompozitorius ir dirigentas ilsisi Alpių kurorte. Filmo pradžioje atsisakęs D. Britanijos karalienės siūlymo diriguoti žymiausią savo kūrinį per princo Filipo gimtadienį, kompozitorius prabangioje gydykloje svajoja apie ramų gyvenimą.

 

Kadras iš filmo „Jaunystė“
Kadras iš filmo „Jaunystė“

Tikrovės spektaklis

VDFF rodo Davido ir Alfredo Mayslesų retrospektyvą

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiemet rengia JAV dokumentinio kino klasikų Alberto ir Davido Mayslesų retrospektyvą. Ji atspindi naujas dokumentinio kino raidos tendencijas, išryškėjusias XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai, viena vertus, dokumentinis kinas ėmė radikalizuotis, bet kartu atsirado ir naujos techninės galimybės, leidžiančios iškart reaguoti į kintančią tikrovę. Dokumentinio kino kūrėjai ieškojo formų, leidžiančių kuo tiksliau perteikti realybę. Dauguma iš jų, žinoma, suvokė, kad kino kamera niekad netaps „nematomu“ įrankiu, neturinčiu poveikio filmo pasauliui. Tačiau jie stengėsi kuo labiau minimalizuoti kino kameros veiklos pėdsakus. Nauja dokumentinio kino formulė rado šalininkų ne tik Europoje, bet ir JAV. Čia sensacija tapo Davido ir Alberto Mayslesų filmai. Broliai sukūrė vadinamojo tiesioginio kino (direct cinema), kuris laikomas amerikietiškuoju cinema-verite atitikmeniu, pagrindus. Šio kino tikslas buvo visiškai pasiduoti realybės tėkmei. Mayslesai tobulai išnaudojo naujos technikos – lengvų kino kamerų, kilnojamos apšvietimo ir garso įrangos – siūlomas galimybes. Jie galėjo be jokių kliūčių fiksuoti tiesiogiai akyse vykstančius įvykius, rodyti pasaulį tokį, koks jis buvo iš tikrųjų. Tačiau tai nebuvo tik technikos klausimas: broliai sau kėlė labai ambicingus tikslus. Jie nusprendė atsisakyti daugelio ankstesnio dokumentinio kino sudedamųjų dalių ir kūrė filmus taip, kad galėjo pasirodyti, esą visa filmavimo grupė kažkokiu stebuklingu būdu tapo nematoma, o kamera fiksuoja realybę, visiškai į ją nesikišdama.

„Pilkieji sodai“
„Pilkieji sodai“
„Pilkieji sodai“
„Pilkieji sodai“
LKS inf.

Septyni „Baltijos bangos“ filmai Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube

 

Į Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klubą atkeliauja neseniai Nidoje vykusio 7-ojo tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“ filmai.

 

Rugsėjo 17 d. 18 val. bus parodytas pirmasis festivalio „Baltijos banga“ svečias – kūrybinės grupės iš Rusijos (Tatjanos Dubasovos, Jekaterinos Jelochovos ir Aleksandro Kolbovskio) dokumentinis filmas „Žmogus iš Prancūzų bulvaro“, pasakojantis apie Odesos kino studijos likimą ir studijos tradicijų saugotoją – kino studijos muziejaus direktorių, režisierių, operatorių Vadimą Kostromenką.

 

Simona Žemaitytė

Apie ,,21 dieną“ judesy

Pokalbis su Tamara Dondurei

Pirmą kartą į senelių slaugos namus Maskvoje įžengusi režisierė Tamara Dondurei nesitikėjo, kad prieš jos akis atsivers juoko ir gyvybės kupinas pasaulis. Dokumentinio filmo ,,21 diena“, kuris bus parodytas pagrindinėje VDFF programoje, autorė, dar prieš atvykdama į Vilnių, papasakojo apie filmo atsiradimo aplinkybes.

,,21 diena“
,,21 diena“
,,21 diena“
,,21 diena“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas