Vasario 14 d., sekmadienį, 18 val. ŠMC kino salėje
„Leno Lye’aus filmus būtina išvysti patiems, juose – subtili vibruojančių spalvų paletė, žavinga ir originali vaizdų ir linksmos muzikos dermė, nuostabiai supinti gyvo veiksmo kadrai, specialūs fotoefektai: fotomontažas, soliarizacija ir siluetai, šriftai, piešiniai, trafaretai bei tapyba – ir visa tai atlikta tiesiai ant filmo juostos. Jo filmams būdingas puikus ritmo, tempo ir kompozicijos pojūtis, o svarbiausia – juose daug sąmojo, kurio dažnai pritrūksta eksperimentiniame kine.“ (Iš Adrienneʼo Manciaʼos ir Willardo Van Dykeʼo teksto „The Artist as Filmmaker: Len Lye“, 1966)
Prasideda Tarptautinis Berlyno kino festivalis
Atidarymo filmas – brolių Ethano ir Joelio Coenų „Šlovė Cezariui“ – perkelia į 6-ojo dešimtmečio Holivudą. Amerikos kino sostinėje ar apylinkėse vyko ne vieno Coenų filmo veiksmas ir kiekvienąkart tai buvo gana išsamus vieno ar kito laikotarpio amerikiečių kino stiliaus tyrinėjimas. Naujojo filmo pavadinimas žada panardinti į garsiųjų „kolosų“ – istorinių filmų su šimtais statistų – pasaulį, nes 6-ojo dešimtmečio pradžioje Holivudas suprato, kad turi rimtą konkurentą – televiziją. Filme vaidina daug garsių aktorių ir žvaigždžių – George’as Clooney, Scarlette Johansson, Jamesas Brolinas. Lietuvoje jį bus galima pamatyti dar nepasibaigus festivaliui.
Berlyno kino festivalis kasmet priverčia pasijusti laiko duobėje, nes filmų daug ir greit supranti, kad gali nespėti pamatyti net pačių svarbiausių. Vis dar laikausi senų nerašytų taisyklių, todėl visada stengiuosi pasižiūrėti visus pagrindinio konkurso filmus, nes jie ir apibūdina festivalio veidą bei lygį. Patyrinėjus konkursinę programą akivaizdu, kad žiuri, kuriam šiemet vadovauja Meryl Streep, neteks nuobodžiauti. Juolab kad žiuri sudėtis taip pat gana marga – joje vokiečių aktorius Larsas Eidingeris, mūsų žiūrovams pažįstamas iš Olivier Assayso filmo „Zils Marijos debesys“, bet labiau išgarsėjęs vaidmenimis Thomaso Ostermeierio teatre; taip pat žiuri – aktoriai Clive’as Owenas (D. Britanija) ir Alba Rohrwacher (Italija), pernai Berlinalės „Sidabriniu lokiu“ už režisūrą apdovanota lenkė Małgorzata Szumowska, prancūzų fotografė Brigitte Lacomb, britų kino kritikas Nickas Jamesas. Jų sprendimas paaiškės kitą šeštadienį.
Kovo 31 d. prasidėsiantis „Kino pavasaris“ pirmadienį paskelbė konkursinių programų filmus. Programose „Nauja Europa – nauji vardai“, „Baltijos žvilgsnis“ ir „Trumpas konkursas“ varžysis keturiasdešimt septyni filmai iš Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos jūros regiono. Tarp pretendentų yra ir penkios lietuviškos premjeros: pilno metražo Mariaus Kvedaravičiaus „Mariupolis“, Igno Miškinio „Karalių pamaina“ ir trys trumpametražiai lietuvių filmai.
Konkursinės programos yra kiekvieno kino festivalio vizitinė kortelė. Šiemet programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmai išsiskirs moterų istorijomis. Lenkų debiutanto Marcino Bortkiewicziaus kameriškame filme „Valpurgijos naktis“ („Noc Walpurgi“, 2015) pasakojama apie operos divą (Malgorzata Zajączkowska). Susitikimas su jaunu žurnalistu prikels stropiai saugomas moters praeities paslaptis. Toronto kino festivalyje kritikų prizu apdovanoto Marko Skopo filmo „Eva Nova“ (Čekija, Slovakija, 2015) herojė, kurią suvaidino Emilia Vasaryova, kadaise taip pat buvo žvaigždė, bet dabar moteris bando gelbėtis nuo alkoholizmo.
Nauji filmai – „Ponas Trumbo“, „Laukimas“
Holivudas mėgsta ekscentriškus personažus. Scenaristas ir rašytojas Daltonas Trumbo buvo kaip tik toks. Jis neslėpė kairiųjų pažiūrų, buvo turtingas – su žmona ir trimis vaikais gyveno žavioje rančoje, scenarijus rašė gulėdamas vonioje ir mėgo išgerti. Viskas pasikeitė po 1947-ųjų, kai JAV Kongreso įkurta Antiamerikinės veiklos komisija pradėjo intensyviai ieškoti komunistų Holivude, Trumbo pateko jos akiratin ir į garsiuosius „juoduosius sąrašus“. Atsisakęs duoti parodymus Komisijai, Trumbo buvo nuteistas 11 mėnesių kalėjimo, jam buvo uždrausta dirbti Holivude. Scenaristas pateko į keblią padėtį, bet netrukus rado išeitį: jis pasirašydavo scenarijus svetimomis arba išgalvotomis pavardėmis. Šie scenarijai pelnė kelis „Oskarus“, kurių Trumbo dėl suprantamų priežasčių negalėjo atsiimti. Tačiau po išbandymų atėjo ir triumfo valanda. Visa tai ir rodoma biografiniame Jay’aus Roacho filme „Ponas Trumbo“ („Trumbo“, JAV, 2015).
Vienas niūriausių Holivudo istorijos puslapių jau buvo rodytas ne viename filme, iš kurių labiausiai žinomas gana pompastiškas Irwino Winklerio „Juodasis sąrašas“ („Guilty By Susspicion“, 1991). Aš labiau mėgstu Martino Ritto komišką dramą „The Front“ (1976) ir joje pagrindinį vaidmenį kūrusio Woody Alleno herojų, kaip tik ir skolinusį savo pavardę įtarimų komunistine veikla sulaukusiems scenaristams. Tačiau populiarių komedijų režisierius Jay’us Roachas akivaizdžiai nesirengia keisti biografinio filmo kanonų, jis mielai naudojasi kino kronikos kadrais, įterpia į filmą garsiųjų Trumbo filmų fragmentus, lakoniškai kuria vis tirštėjančią Šaltojo karo atmosferą.
Pavasario pabaigoje į Lietuvą sugrįš jau devintus metus rengiami apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Nacionaliniai Lietuvos kino apdovanojimai vėl pagerbs nusipelniusius kino kūrėjus. Apdovanojimus organizuojančios Lietuvos kino akademijos tarybos pirmininkė Gražina Arlickaitė teigia, kad tai laukiamiausias kino renginys Lietuvoje.
„Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ artėja prie pirmojo rimto jubiliejaus. Dešimtmečio sukaktis skatina stabtelėti ir atsakyti į klausimą, ar „Sidabrinė gervė“ jau tapo svarbiu ir laukiamu metų renginiu? Manau, kad į šį klausimą ramia sąžine galime atsakyti teigiamai. Šiandien „Sidabrinė gervė“ yra laukiamiausias kino renginys, suburiantis kino profesionalus susitikti, diskutuoti, pasidžiaugti ir pasveikinti vienas kitą“, – sakė Lietuvos kino akademijos tarybos pirmininkė, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė.
Praėjusią vasarą Lietuvoje ir Islandijoje vykęs tarptautinis kūrybinių dirbtuvių ir mokymų ciklas „Scanorama Shortcut“ pasiekė finišo tiesiąją ir skelbia paskutinį projekto etapą – visa mokymų medžiaga, tapusi vaizdo seminarų ciklu, nuo šiandien yra pasiekiama kiekvienam tinklalapyje shortcut.scanorama.lt.
„Scanorama Shortcut“ nuėjo ilgą kelią ir šiandien sugrįžta tam, kad pristatytų rezultatus bei atsisveikintų, – sako projekto organizatorė Ūla Petkevičiūtė. – Visi teoriniai „Scanorama Shortcut“ dalyvių užsiėmimai buvo nufilmuoti. Iš sukauptos medžiagos parengėme vaizdo seminarų ciklą, kuris rudenį buvo pristatytas Lietuvos meno inkubatoriuose, o nuo šiandien iš jo žinių gali semtis visi.“
Pagal užsienio žiniasklaidą
Šeštadienio naktį JAV režisierių gildija (DGA) 68 kartą skyrė savo apdovanojimus. Svarbiausiąjį ir antrą iš eilės gavo Alejandro Gonzálezas Iñárritu. Pernai jis buvo apdovanotas už filmą „Žmogus-paukštis“, šiemet – už „Hju Glaso legendą“. Tai pirmas kartas gildijos istorijoje, kai režisierius gauna apdovanojimą du kartus iš eilės.
Pirmąkart gildija apdovanojo ir debiutinių filmų režisierius. Laureatu tapo filmo „Ex Machina“ autorius Alexas Garlandas. Apdovanojimą geriausio draminio serialo režisieriui gavo Davidas Nutteris už finalinę penktojo „Sostų žaidimo“ sezono seriją. Už televizijos filmo režisūrą apdovanota Dee Rees, sukūrusi filmą „Bessie“ apie bliuzo dainininkę Bessie Smith. Už geriausią dokumentinį filmą apdovanotas Matthew Heinemanas už filmą „Kartelių šalis“, kurį pernai rodė „Nepatogus kinas“.
Eddie Redmayne’as apie „Danų merginą“
Pernai britų aktorius Eddie Redmayne’as gavo „Oskarą“ už mokslininko Stepheno Hawkingo vaidmenį filme „Visko teorija“. Šiemet jis vėl nominuotas „Oskarui“ už vaidmenį filmu „Karaliaus kalba“ išgarsėjusio režisieriaus Tomo Hooperio filme „Danų mergina“ („The Danish Girl“). Filmas šį penktadienį pasirodo mūsų ekranuose. Pateikiame pokalbio su aktoriumi, išspausdinto dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, fragmentus. Su Redmayne’u kalbėjosi Krzysztofas Kwiatkowskis.
Krėsle prie televizoriaus
Mėgstu filmus apie rašytojus, nors paprastai jie ne patys geriausi. Bet filmai vis dar primena, kad egzistuoja tokia žmonių rūšis, kuri išnyko iš žiniasklaidos. Žinoma, yra ir tokių, kurie reklamuojasi knygų mugėse, duoda interviu, susitinka su skaitytojais ir kitaip dalyvauja brandžios vartotojų visuomenės gyvenime. Tačiau tai netikri rašytojai. Tikrieji rašo. Ruperto Wyatto filmo „Lošėjas“ (LNK, 7 d. 22 val.) veikėjas Džimas Benetas (Mark Wahlberg) – rašytojas ir literatūros dėstytojas, sugebantis nuo Shakespeare’o pereiti prie apmąstymų apie socialinę nelygybę ir genialumą, paaiškinti, kodėl reikia susitaikyti su savo vidutiniškumu, ir net išvaryti studentus iš auditorijos, nes jie tik apsimeta, kad mokosi. Niekas neįtaria, kad vyras yra žaidėjas, galiausiai užstatęs net savo gyvybę. Kaip supratote, tai ne dar viena Fiodoro Dostojevskio romano ekranizacija, bet kartu ir ne originalus filmas, o 1974 m. Karlo Reiszo „Lošėjo“, kuriame vaidino Jamesas Caanas, perdirbinys. Abu sukurti pagal tą patį Jameso Tobaco romaną, bet užuominų ir į Dostojevskį, ir į Albert’ą Camus, kuriuos domino asmenybę griaunantis azartas, gausu.
Beveik prieš mėnesį miręs Davidas Bowie praturtino ne tik muzikos, bet ir kino pasaulį. Kine jis sukūrė per 20 vaidmenų, kurių svarbiausias ir, kaip teigia dainininko gerbėjai, daug asociacijų su paties atlikėjo asmenybe keliantis yra ateivio vaidmuo britų režisieriaus Nicolaso Roego filme „Žmogus, kuris nukrito į žemę“ („The Man Who Fell to Earth“, 1976).
„Žmogus, kuris nukrito į žemę“ – vienas garsiausių Roego filmų. Su jo kūryba Lietuvos žiūrovai galėjo susipažinti prieš dvejus metus Europos šalių kino forumo „Scanorama“ surengtoje retrospektyvoje. Įtaigos kupini N. Roego filmai nuosekliai tyrinėja žmogaus tapatybę, mūsų supratimą apie vienas kitą. Jie nesileidžia įspraudžiami į tradicinius žanrus, laviruoja tarp siaubo ir fantazijos, mokslinės fantastikos ir asmenybės dramos.