„Kino pavasario“ konkursinėse programose – penkios lietuviškos premjeros

Kovo 31 d. prasidėsiantis „Kino pavasaris“ pirmadienį paskelbė konkursinių programų filmus. Programose „Nauja Europa – nauji vardai“, „Baltijos žvilgsnis“ ir „Trumpas konkursas“ varžysis keturiasdešimt septyni filmai iš Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos jūros regiono. Tarp pretendentų yra ir penkios lietuviškos premjeros: pilno metražo Mariaus Kvedaravičiaus „Mariupolis“, Igno Miškinio „Karalių pamaina“ ir trys trumpametražiai lietuvių filmai.

Konkursinės programos yra kiekvieno kino festivalio vizitinė kortelė. Šiemet programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmai išsiskirs moterų istorijomis. Lenkų debiutanto Marcino Bortkiewicziaus kameriškame filme „Valpurgijos naktis“ („Noc Walpurgi“, 2015) pasakojama apie operos divą (Malgorzata Zajączkowska). Susitikimas su jaunu žurnalistu prikels stropiai saugomas moters praeities paslaptis. Toronto kino festivalyje kritikų prizu apdovanoto Marko Skopo filmo „Eva Nova“ (Čekija, Slovakija, 2015) herojė, kurią suvaidino Emilia Vasaryova, kadaise taip pat buvo žvaigždė, bet dabar moteris bando gelbėtis nuo alkoholizmo.

Sandanso festivalyje apdovanotas debiutinis Agnieszkos Smoczynskos „Šokių aikštelės dukterys“ („Córki dancingu“, Lenkija, 2015) nukels į 9-ojo dešimtmečio Varšuvos naktinį klubą ir pasakos fantastišką, sąmojingai stilizuotu kiču dvelkiančią istoriją apie dviejų undinėlių bandymus tapti tikromis moterimis. Nemažiau paveikus bus Petro Kazdos ir Tomáso Weinrebo filmas „Aš, Olga Hepnarova“ („Ja, Olga Hepnarova“, Čekija, Slovakija, Lenkija, 2016). Jo herojė buvo paskutinė Čekoslovakijoje mirties bausme nubausta moteris. Šis filmas ketvirtadienį atidarys oficialią Berlinalės programą „Panorama“.

Konkurse „Nauja Europa – nauji vardai“ taip pat bus parodyta Gdynės žiūrovų simpatijų prizu apdovanota Kingos Dębskos tragikomedija „Mano dukterys karvės“ („Moje córki – krowy“, 2015) apie dvi skirtingas seseris, kurias suartina tėvų mirtis, komiška čekų drama „Filmas apie šeimą“ („Rodinny film“, rež. Olmo Omerzu ), bosnių dokumentininkės Ines Tanovic vaidybinis debiutas „Mūsų kasdienis gyvenimas“ („Naša svakodnevna priča“), bulgarų režisierės Svetlos Tsotsorkovos „Troškulys“ („Jajda“), serbo Nikolos Ljucos rodoma vyro ir žmonos drama „Drėgmė“ („Vlaznost“). Vienas netikėčiausių programos filmų – serbų antikarinė drama „Gera žmona“ („Dobra žena“), kurioje kaip režisierė debiutuoja ir pagrindinį vaidmenį kuria viena garsiausių serbų aktorių Mirjana Karanovič.

Trečius metus rengiamoje konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“ – taip pat dešimt filmų. Tai „Oskarui“ nominuota danų scenaristo ir režisieriaus Tobiaso Lindholmo drama „Karas“ („Krigen“), netrukus Berlyno kino festivalyje rodomas Manto Kvedaravičiaus dokumentinis filmas „Mariupolis“, stebintis skirtingų profesijų ir amatų žmones, kuriems tenka gyventi karinio konflikto Rytų Ukrainoje šerdyje. „Baltijos žvilgsnyje“ laukia dar viena lietuviška premjera – Igno Miškinio „Karalių pamaina“ („Kings’ Shift“) apie ambicingą jauną policininką, gavusį užduotį saugoti Antrojo pasaulinio karo nusikaltimais įtariamą ligonį.

Į pavasarį prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią nukels rusų scenaristo ir režisieriaus Aleksandro Mindadzės drama „Mielasis Hansas, brangusis Piotras“ („Milyj Hans, dorogoi Piotr“). Garsios latvių režisierės Lailos Pakalninios filmą „Aušra“ („Ausma“) apie pokario varymą į kolchozus įkvėpė 4-ajame dešimtmetyje sunaikintas rusų klasiko Sergejaus Eizenšteino filmas „Bežino lankos“. Tai istorija apie bebaimį laisvės troškimą ir sąžiningą pionierių, turintį priimti sunkiausią sprendimą savo gyvenime: ar išduoti tėvą sovietų saugumui?

Vienas netikėčiausių festivalio filmų – dokumentinis „Čia visad šviečia saulė“ („V lučiach solnca“) – pravers duris į uždariausią pasaulio valstybę Šiaurės Korėją. „Tai filmas apie idealų gyvenimą idealiausioje pasaulio šalyje“, – sako režisierius Vitalijus Manskis, kuriam pavyko gauti leidimą filmuoti tikrą, o galbūt ir pagal valdžios nurodymus suvaidintą aštuonmetės mergaitės istoriją. Nors gana greitai Manskiui buvo uždrausta įvažiuoti į šalį, filmas rodo, kaip totalitarinė sistema įtraukia žmones jau nuo mažų dienų. Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje (IDFA) geriausiu išrinktas Švedijoje gyvenančio lenkų režisieriaus Jerzy Sladkowskio „Don Žuanas“ („Don Juan“) pasakoja apie vaikiną, kurį mama nori išgydyti nuo autizmo. Provokuos ir lėlinės animacijos intarpais papildyta vaidybinė drama – Hannos Skold „Močiutė šoka ant stalo“ („Granny’s Dancing on the Table“) apie merginą, kurią smurtaujantis tėvas prievarta atskyrė nuo pasaulio.

„Baltijos žvilgsnyje“ varžysis ir į Berlyno kino festivalio konkursinę programą šiemet atrinkti du filmai. Tomaszo Wasilewskio drama „Jungtinės meilės valstijos“ („Zjednoczone stany miłości“) rodo keturias moteris, svajojančias apie greitus pokyčius komunizmą ką tik nuvertusioje Lenkijoje. O vieno garsiausių šios šalies režisierių Thomaso Vinterbergo („Medžioklė“, „Šventė“) drama „Komuna“ („The Commune“) pateikia 8-ojo dešimtmečio danų komunos gyvenimą.

„Kino pavasario“ trumpametražių filmų konkursinėje programoje bus parodyti 27 filmai, sukurti Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Šiemet „Trumpas konkursas“ turės simbolinį atidarymo filmą. Tai 1985 m. sukurtas Šarūno Barto (kartu su Valdu Navasaičiu) 13 minučių filmas „Tofalarija“. „Kino pavasario“ žiūrovai galės pirmieji pamatyti iki šiol Lietuvoje viešai nerodytą Barto juostą. Filmai suskirstyti į 5 programas, kuriose bus pristatyti ir trys lietuvių režisierių darbai. Konkursą papuoš ir vieno originaliausių šių dienų dokumentinio kino kūrėjo Viktoro Kosakovskio naujausias filmas „Varičela“ („Varicella“).