Kinas
Pernai britų aktorius Eddie Redmayne’as gavo „Oskarą“ už mokslininko Stepheno Hawkingo vaidmenį filme „Visko teorija“. Šiemet jis vėl nominuotas „Oskarui“ už vaidmenį filmu „Karaliaus kalba“ išgarsėjusio režisieriaus Tomo Hooperio filme „Danų mergina“ („The Danish Girl“). Filmas šį penktadienį pasirodo mūsų ekranuose. Pateikiame pokalbio su aktoriumi, išspausdinto dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, fragmentus. Su Redmayne’u kalbėjosi Krzysztofas Kwiatkowskis.
Labiausiai įstrigo į atmintį Jūsų šypsena „Danų merginoje“.
Ilgai jos ieškojau. Žmogus, kurį vaidinu, supranta, kad dūsta savo kūne. Jis suvokia kainą, kurią sumokės už tai, kad yra kitoks, žino, kad sulauks priešiškumo, bus išstumtas. Bet džiaugsmas pridengia skausmą. Būtent todėl tokia svarbi man atrodė jo šypsena.
Filmas pasakoja Einaro Wegenerio, arba Lili Elbe, – danų dailininkės, transseksualės – istoriją. Tai viena pirmųjų XX a. asmenybių, kuriai buvo atlikta lyties koregavimo operacija.
Tai pasakojimas apie autentiškumą. Šūkis „Būk savimi“ atrodo banalus. Tačiau kartais iš tikrųjų reikia daug patirti, kad būtum savimi.
Transseksualusis diskursas tapo kultūros dalimi tik prieš kelerius metus. Dabar net serialai, pavyzdžiui, „Orange is the New Black“ arba „Transparent“, padeda masiniam žiūrovui suprasti, kad ne kiekvienas susitapatina su savo biologine lytimi. Bet mane nustebino, kad diskriminacija ir nesupratimas, kuriuos patyrė Lili, taip labai primena dabarties patirtį. Praėjo beveik šimtas metų, bet dar trisdešimt vienoje JAV valstijoje už transseksualumą galima prarasti darbą. Transgender asmenys vis dar sulaukia neregėtos agresijos.
Gyvenu Londono širdyje ir priklausau bendruomenei, kuri iš pirmo žvilgsnio atvira kitoniškumui. Tačiau visi turime galvoje stereotipus, prieš „Merginą...“ net nesupratau esminių sąvokų. Siejau lytį su seksualumu, maniau, kad transseksualas yra žmogus, perėjęs fizinę permainą. Tik pokalbiai su tokiais žmonėms man leido suprasti, kad tikroji lytis slypi daug giliau.
Tada pasijutote pasirengęs Lili vaidmeniui?
Niekad nesijaučiu pasirengęs. Vaidyba – tai lėtas bandymas ieškoti veikėjo, gestų, akcento, elgesio būdo. Tačiau buvo vienas sakinys, kuris lydėjo mane per visą filmavimą. Los Andžele aplankiau transseksualią moterį ir jos partnerę. Būtent ji kažkuriuo momentu nubraukė mylimajai plaukus ir pasakė: „Atiduočiau viską, kad ji jaustųsi su savimi gerai.“
Gražus „Danų merginos“ personažas yra Einaro/Lili žmona Gerda.
Transseksualių asmenų partneriams tai galbūt sunkiausias išbandymas. Filmo Gerda buvo jauna mergina, kai įsimylėjo dailininką Einarą. Kaip susitaikyti su faktu, kad jos vyras yra moteris? Man šis filmas yra bandymas papasakoti apie meilę, esančią aukščiau lyties, kūno ar net seksualumo.
Kaip jautėtės Lili kostiume?
Mėgstamiausia mano suknelė buvo ta žalioji, iš pokylio scenos, ją vilkėdamas atrodžiau labai prabangiai. Be to, jaučiausi tyrinėjamas žvilgsniu. Visi žinojo, kad mano kostiumas – tai dailininko darbas, kad kuriu vaidmenį. Bet atsidūręs filmavimo aikštelėje, pajutau kitokius nei visada žvilgsnius. Tai tik menka dalis to, ką transseksualai, kaip jie man patys sakė, patiria kasdien. Juos vis vertina ir peršviečia kitų žvilgsniai. O kai apie tai pasakojau pažįstamoms moterims, jos pasakė: „Sveikas atvykęs į mūsų pasaulį. Vyrai taip žiūri į moteris. Tik geidulingai.“
Kaip savyje ieškojote moteriškumo?
Stebėjau gestus ir elgesį, kuriuos laikau moteriškais, žiūrėjau ir į transseksuales. Pagavau save, kad pirmąkart taip įdėmiai stebiu, kaip dažosi mano žmona. Smalsu, kaip šis nuotykis mane paveikė. Nesu Stanislavskio metodo aktorius, sugebu po darbo išsiskirti su savo personažu. Bet senų vaidmenų trupiniai lieka. Aš to nematau, bet draugai atkreipia dėmesį, esą staiga atsiranda koks naujas, vos pastebimas gestas.
Lili Elbe – dar vienas autentiškas Jūsų kūrybos personažas. Stepheno Hawkingo vaidmuo atnešė Jums „Oskarą“.
Vaidinant autentiškus personažus svarbiausia prisiminti, kad negali tapti imitacija. Fiziškai neprimenu Lili, o filmas – tai interpretacija, kuri keliais žingsniais nutolo nuo faktų. Lili susideda iš tikros istorijos, prisiminimų „Man and Woman“, kurie pasirodė po Lili mirties ir buvo smarkiai paredaguoti leidėjo, Davido Ebershoffo romano „Danų mergina“ ir galiausiai iš Lucindos Coxon scenarijaus. Daug kas filme pasikeitė: laikas labiau kondensuotas, operacijų, kurias patyrė Lili, skaičius sumažintas. Hawkingo atveju žinojau, kad jis pasižiūrės filmą, tad turėjau būti labiau preciziškas. Taip pat jaučiausi atsakingas ta pačia liga sergantiems žmonėms. Bet, ko gero, kartais verta priimti didesnį iššūkį.
Parengė K. R.
