„Oskarams“ nominuoti, prestižiniuose kino festivaliuose apdovanoti filmai, pirmą kartą rengiamos hibridinių filmų ir muzikinių klipų programos, filmų pagal Williamo Shakespeare’o kūrinius retrospektyva, naujausi iškilių kino kūrėjų darbai – tai tik kelios naujienų iš kovo 31-ąją Vilniuje, balandžio 1 d. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prasidėsiančio 21-ojo „Kino pavasario“ stovyklos. Festivalis visuose miestuose vyks iki balandžio 14 d.
Svarbiausiais šių metų akcentais festivalio organizatoriai pasidalijo antradienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtoje spaudos konferencijoje. Tradiciškai „Kino pavasaris“ balandžio 12–14 d. surengs ir tarptautinę konferenciją „Meeting Point – Vilnius“.
Tarp ryškių šių metų festivalio filmų – „Oskarui“ nominuotos danų drama „Karas“ („A War“, rež. Tobias Lindholm), prancūzų ir turkų „Mustangės“ („Mustang“, rež. Deniz Gamze Ergüven) ir Toddo Hayneso „Kerol“ („Carol“), totalitarinę Šiaurės Korėjos sistemą užfiksavęs Vitalijaus Manskio rusų filmas „Čia visad šviečia saulė“ („Under the Sun“), geriausiu ispanišku filmu pripažintas tragikomiškas „Trumanas“ („Truman“, rež. Cesc Gay), daugiausiai „Gojos“ nominacijų surinkusi „Nuotaka“ („The Bride“, rež. Paula Ortiz) ir daugelis kitų.
Kovo 2–7 d. tarptautiniame 56-ajame Kartagenos kino festivalyje Kolumbijoje bus parodyta lietuvių režisieriaus Šarūno Barto filmų retrospektyva. Tai pirmas kartas, kai seniausio Lotynų Amerikos kino festivalio programoje rodomi lietuvių režisieriaus filmai.
Bus parodyti šeši Šarūno Barto filmai: „Ramybė mūsų sapnuose“ (2015), „Praėjusios dienos atminimui“ (1990), „Namas“ (1997), „Koridorius“ (1995), „Mūsų nedaug“ (1996) ir naujausias, Pompidou centro užsakymu sukurtas trumpametražis autoportretas „Kas jūs ir kur esate, Šarūnai Bartai?“ (2016). Festivalyje dalyvaus ir filmus pristatys Šarūnas Bartas ir filme „Ramybė mūsų sapnuose“ vaidinusi Ina Marija Bartaitė.
Andreaso Dreseno retrospektyva
Vokiško kino dienos šiemet pristato penkių vokiečių režisieriaus Andreaso Dreseno filmų retrospektyvą. Režisierius ir pats pirmą kartą atvyks į Vilnių pristatyti naujausio filmo „Kai mes svajojom“ (2015) ir šį penktadienį bei šeštadienį „Skalvijoje“ susitiks su žiūrovais.
1963 m. rugpjūčio 16 d. Rytų Vokietijoje, Geroje, teatralų šeimoje gimęs Andreasas Dresenas augo Šverine, nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos kūrė mėgėjiškus filmus. 1982 m. baigęs mokyklą dirbo Šverino teatre garso operatoriumi, vėliau – režisieriaus Günterio Reischo asistentu DEFA kino studijoje. 1986–1991 m. Dresenas studijavo režisūrą Konrado Wolfo kino ir televizijos akademijoje Potsdame-Babelsberge. Nuo 1992 m. Dresenas dirba teatre, televizijoje, operoje, kuria vaidybinius ir dokumentinius filmus. Jis – įvairių premijų bei festivalių laureatas. Jau debiutinis Dreseno vaidybinis filmas „Tylus kraštas“ (1992) buvo apdovanotas Heseno kino ir vokiečių kino kritikų premijomis. Ne vieną apdovanojimą pelnė ir vėlesni jo filmai „Nakties siluetai“ (1999), „Policininkė“ (2000), „Kavinė „Halbe Treppe“ (2002), „Ponas Vichmanas iš CDU“ (2002), „Vasara Berlyne“ (2006), „Devintas dangus“ (2008), „Viskis ir degtinė“ (2009).
Pavasario pabaigoje į Lietuvą sugrįš jau devintus metus iš eilės rengiami kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Kiekvienais metais kino kūrėjus suburiančią ceremoniją rengianti apdovanojimų steigėja ir teikėja „Lietuvių kino akademija“ (LiKA) kviečia kino kūrėjus teikti savo filmų paraiškas.
Pretenduoti į šių metų apdovanojimus galės filmai, kurie kino teatrų ekranuose pasirodė nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Filmo sukūrimo pabaiga laikoma oficiali jo premjera. Kino kūrėjai rungsis 16-oje nominacijų. Taip pat „Sidabrinės gervės kiaušiniu“ bus įvertintas geriausias studento darbas, o „Auksinė gervė“ atiteks už viso gyvenimo nuopelnus kinui labiausiai nusipelniusiam profesionalui.
Sekmadienį iškilmingoje „Oskarų“ teikimo ceremonijoje geriausiu užsienio filmu pripažinta vengrų drama „Sauliaus sūnus“ („Son of Saul“, 2015) nuo šio penktadienio grįžta į didžiuosius Lietuvos kino teatrų ekranus.
Pernai Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatytas filmas Kanų kino festivalyje pelnė Didįjį prizą, „Auksinių gaublių“ apdovanojimuose buvo paskelbtas geriausiu užsienio filmu. „Sauliaus sūnus“ neliko nepastebėtas Londono, Sarajevo, Toronto bei kituose didžiausiuose Europos ir pasaulio kino festivaliuose.
Pagal užsienio žiniasklaidą
Pirmadienio rytą baigėsi 2016-ųjų „Oskarų“ ceremonija. Kaip niekad anksčiau, laureatus šįkart buvo lengva numatyti, juolab kad Lietuvoje beveik visi apdovanoti filmai jau rodyti arba rodomi, išskyrus Lenny Abrahamsono „Kambarį“. „Oskarų“ ceremonijoje skambėjo daug politinio pobūdžio pasisakymų, nuolat buvo prisimenami šiemet apdovanojimams nenominuoti juodaodžiai kino kūrėjai. Dėl apdovanotų filmų meniškumo ar svarbos kino istorijai pastaraisiais metais jau beveik nesiginčijama, nes ne tai dažniausia lemia Akademijos sprendimą. Tačiau niekas neabejoja, kad „Oskaras“ atneša apdovanotam filmui daug finansinės naudos. Lietuvių žiniasklaidoje nuo ankstyvo ryto „Oskarai“ nurungė ir Sirijos paliaubas, ir rinkimų JAV bei Irane rezultatus, todėl trumpai pristatome svarbiausius laureatus.
Prasideda Vokiško kino dienos
Kovo 2 d. Vilniuje prasidės Vokiško kino dienos. Pasibaigus Tarptautiniam Berlyno kino festivaliui, bet dar neįsisukus „Kino pavasariui“, jau tradiciškai kino gerbėjus sieks sudominti filmai iš vokiškai kalbančio Europos regiono – Austrijos, Šveicarijos ir Vokietijos. Vilniuje prasidėjęs kino renginys vėliau persikels į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir truks iki kovo 20 dienos. „Vokiško kino dienas“ organizuoja Goethe’s institutas Lietuvoje, Austrijos ambasada Vilniuje ir Šveicarijos ambasada Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.
Bendros filmų temos ar jungiančios ašies nereiktų ieškoti. Esminis filmų atrankos kriterijus buvo jų paveikumas ir išskirtinumas. Siekta parodyti įvairovę ir išryškinti kontrastus bei atskleisti istorijas, slypinčias detalėse. Programos kuratorius – Goethe’s instituto Lietuvoje vadovas Detlefas Gericke – sako: „Svarbiausi atrankos kriterijai – KAS ir KAIP. Tai ir tradicinė vokiečių kino dramaturgija, ir naujovės, prasidedančios išsižadėjus įprastinio pasakojimo. Pristatysime stereotipinius mitus apie vokiečius, kontrastuojančius su elektronine muzika, pasiūlysime saldžiai karstelėjusių siaubo istorijų, supažindinsime su autore, kuri rašydama siekia atskleisti diktatūros sukeliamas traumas, papasakosime apie trenerį, kuris ugdo pasaulines sporto žvaigždes, supažindinsime su mergina, kurią šeimos tapatybės paieškos nuveda į Lietuvą.
Krėsle prie televizoriaus
„Imitation Game“ – tai britų matematiko, vieno informatikos kūrėjų Alano Turingo (1912–1954) testo, leidžiančio suvokti, ar bendrauji su mašina, ar su žmogumi, pavadinimas. Režisierius Mortenas Tyldumas taip pavadino ir filmą, pasakojantį apie Turingą. TV3 jį, lietuviškai pavadintą „Vaizduotės žaidimu“, rodys sekmadienio vakarą (28 d. 22.30). Pirmadienio paryčiais paaiškės ir nauji „Oskarų“ savininkai. Pernai „Vaizduotės žaidimas“ buvo nominuotas net aštuoniems apdovanojimams, gavo vieną – už geriausią scenarijų.
Norvegas Tyldumas po kelių Europoje sukurtų filmų pateko į Holivudą, kur iš režisieriaus pirmiausia laukta paprastai ir prieinamai papasakotos istorijos apie tragiško likimo mokslininką, kuris nusižudė, nes buvo nuteistas už homoseksualumą ir turėjo rinktis cheminę kastraciją arba kalėjimą. Pastarasis faktas filme, tiesa, neakcentuojamas.
2016-ųjų Berlinalės laureatai
„Auksinis lokys“ Gianfranco Rosi dokumentiniam filmui „Fuocoammare“, manau, niekam nebuvo staigmena. Parodytas festivalio pradžioje, filmas iškart tapo kritikų favoritu, nors kalbėta, kad Meryl Streep uždraudė žiuri nariams skaityti kritikų vertinimus. Mačiusiems Venecijos „Auksiniais liūtais“ apdovanotą Rosi filmą „Šventasis greitkelis“, „Fuocoammare“ gali pasirodyti kaip šio tęsinys: panaši labirintiško klaidžiojimo po erdvę struktūra, išraiškingi personažai, nuosekliai formuluojama ir iš lėto auginama filmo ištarmė. Tik šįkart veiksmas nukelia ne į Romos aplinkkelį, o į Lampedūzos salą, kurią pirmą pasiekia pabėgėliai iš Šiaurės Afrikos. Režisierius dėmesį sutelkia į vietinius gyventojus. Berniukas Samuelis pasirodo jau pirmuosiuose kadruose, kai kartu su draugu darosi laidynes. Iš jų berniukai šaudys į milžiniškus kaktusus ir paukščius. Samuelis išmintimi dalijasi ir su režisieriumi, sakydamas, kad viską (taip pat ir laidynę) reikia daryti su aistra. Tai smalsus ir vikrus vaikas, todėl jis yra puikus režisieriaus palydovas. Berniukas tampa Lampedūzos gyventojų žvejų požiūrio į pasaulį, jų temperamento atspindžiu. Viena iškalbingiausių filmo scenų – Samuelis vakarieniaudamas taip meistriškai siurbia makaronus, kad negali atitraukti akių. Tik vieną kartą filme Samuelis sustings kaip įbestas, kai jo žvilgsnis susikirs su tokiu pat sustingusiu paukščiuko žvilgsniu.
Tokių išraiškingų kadrų, kurie įstringa, matyt, visam likusiam gyvenimui, filme yra ir daugiau. Tiesiog sukrėtė kadras, kai ką tik iš mirties išgelbėtas pabėgėlis žiūri į kino kamerą, o jo veide kaip ekrane atsispindi sudėtingi jausmai, bet galiausiai žvilgsnyje atsiranda nedrąsi viltis. Kad padėti tokiems žmonėms – visų pareiga, neabejoja kitas filmo personažas – Lampedūzos gydytojas. Filme jis pasakoja apie savo patirtį, kuri kartais būna ir siaubinga, kai reikia tirti jūroje nuskendusių žmonių lavonus. Samuelis filme yra gamta, gydytojas – gyvenimo išmintis ir civilizacija, jo pokalbiai su režisieriumi intymūs ir atviri.
„Festivalių favoritai“ – ypatinga festivalio programa. Į ją atrinkome filmus iš viso pasaulio, įvertintus tarptautiniuose kino festivaliuose nuo Berlyno iki Tokijo, nuo Toronto iki Jeruzalės. Mūsų tikslas – leisti žiūrovams šiuos filmus pamatyti, nes kitaip daugelis jų Lietuvos nepasiektų“, – „Festivalių favoritų“ reikšmę aiškina „Kino pavasario“ meno vadovė Santa Lingevičiūtė.
Vienu festivalio hitų bus filmas „Meilė ir malonė“ („Love & Mercy“) – legendinės amerikiečių grupės „Beach Boys“ lyderio Briano Wilsono biografija. Pagrindinį vaidmenį jame atlieka Paulas Dano („Mažoji mis“, „Jaunystė“), o filmą režisavo iki šiol prodiuseriu kine dirbęs Billas Pohlandas. Jo filmografijoje – „Oskarais“ apdovanoti filmai „12 vergovės metų“ ir „Kuprotas kalnas“. „Meilė ir malonė“ pripažintas geriausiu skirtingose JAV valstijose ir surinko dešimtis apdovanojimų bei nominacijų.
„Festivalių favoritų“ programoje šiemet bus galima pamatyti dramą „Didesni purslai“ („A Bigger Splash“, rež. Luca Guadagnino), kurioje vaidina Tilda Swinton ir Dakota Johnson. Venecijos kino festivalyje filmas apdovanotas už inovatyviai surinktą biudžetą, taip pat už garso takelį – filme skamba legendinių „The Rolling Stones“, amerikiečių dainininkės St. Vincent muzika.