7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Prieš kelerius metus filmu „Atkirtis“ („Whiplash“) Kanuose išgarsėjęs amerikiečių režisierius Damienas Chazelle’as šiemet atidarys 73-ąjį Venecijos kino festivalį, vyksiantį rugpjūčio 31– rugsėjo 10 dienomis Naujasis Chazelle’o filmas vadinasi „La La Land“, pagrindinius vaidmenis jame sukūrė Emma Stone ir Ryanas Goslingas. Jų herojai – pradedančioji aktorė ir džiazo pianistas – susitinka ir įsimyli vienas kitą Los Andžele. Festivalio programa bus paskelbta birželio pabaigoje. Žiuri šiemet vadovaus teatro ir kino režisierius Samas Mendesas.

Kadras iš filmo „La La Land“
Kadras iš filmo „La La Land“
Aktorė Judi Dench
Aktorė Judi Dench
Kadras iš filmo „DGM: Didysis Gerulis Milžinas“
Kadras iš filmo „DGM: Didysis Gerulis Milžinas“
Kadras iš filmo „Geras berniukas“
Kadras iš filmo „Geras berniukas“
Mantė Valiūnaitė

Rumunų kino panorama ir visa kita

Transilvanijos kino festivalio įspūdžiai

Tarptautinis Transilvanijos kino festivalis, kaip ir galima tikėtis, atveria plačią rumunų kino panoramą. Vienoje ar kitoje konkursinėje programoje dėl solidžių prizų galynėjasi ir trumpo, ir ilgo metražo rumunų filmai. „Rumunų kino dienos“ suteikia galimybę pirmą kartą pamatyti naujausius kūrinius festivalio svečiams ir susipažinti su dar nebaigtais rumunų kino projektais.

 

Tačiau festivalio programos visuma atrodo daugiau nei eklektiška. Trys programos, pavadintos „3 x 3“, atkreipia dėmesį į tris režisierius: šiemet tai buvo Chantal Akerman, Šarūnas Bartas ir turkas Zeki Demirkubuzas. Trys šalys partnerės: Kroatija, Lietuva ir Libanas. Avangardinio japonų kino kūrėjo, performansų kūrėjo ir poeto Shion Sono filmų retrospektyva. Speciali vengrų diena, specialūs seansai, specialūs renginiai. Na, ir „konceptualiausia“ programa – „#Animal“. Į ją tiesiog sukrito paskutinių metų filmai, kurių centre daugiau ar mažiau atsidūrė – taip, gyvūnai: nuo Laurie Anderson filmo „Šuns širdies“ iki čeko Olmo Omerzu „Filmo apie šeimą“.

„Šunys“
„Šunys“
„Paskutinė diena“
„Paskutinė diena“
„Sieranevada“
„Sieranevada“
Jonas Ūbis

Iš nugalėjusio idiotizmo šalies

Krėsle prie televizoriaus

Vaikystėje vasaros prasidėdavo knygų ryšuliu iš miesto bibliotekos. Kasmet keitėsi jo turinys, bet įprotis liko: ir dabar atsibudęs matau knygas, kurias skaitysiu per atostogas. „Jokių filmų, televizoriaus ar kompiuterio – tik knygos“, – sakau sau užmigdamas. Jų autorių ir pavadinimų nesakysiu, nes nenoriu žadinti nesveiko pavydo, juk ko verti net pirmieji trys Karlo Ove’s Knausgärdo „Mano kovos“ tomai. Žinoma, iki atostogų dar liko laiko, tad trumpai apie kelis filmus, kuriuos primins televizijos.

 

Vienas pirmųjų mano vaikystės stebuklų buvo Jules’is Verne’as. Jo 1874 m. parašytą romaną kitą ketvirtadienį (23 d. 21.30) primins BTV. Marko Sheppardo „Paslaptingoji sala“ (2012) pasinaudojo knygos motyvais ir nukels į 1864-uosius, kai JAV vyksta pilietinis karas. Penki karo belaisviai pabėga oro balionu, bet audra nuneša juos tolyn į vandenyną ir išmeta paslaptingos salos pakrantėje. Abejoju, ar šis pasakojimas apie laiko duobėn patekusius žmones skirtas suaugusiems žiūrovams ir jį reikėtų rodyti vėlų vakarą. Kita vertus, šiuolaikinių žmonių intelekto lygis akivaizdus kad ir pasiklausius „Auksinio proto“ vedėjų. Todėl nenustebsiu, jei animacinius filmus vaikams televizijos pradės rodyti ir po 24 valandos, nors, man regis, TV3 jau ir dabar elgiasi panašiai.

„Perskaityk ir sudegink“
„Perskaityk ir sudegink“
„Juokdarių vakarienė“
„Juokdarių vakarienė“
„Išganymas“
„Išganymas“
„Kreivių“ inf.

Prasideda trečiasis Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“

Trečiadienį prasidedantis Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“ jau trečią kartą kviečia į filmų peržiūras, queer kūrybos skaitymus, parodas ir susitikimus su menininkais ir aktyvistais. „Kreives“ atidaro trumpametražių filmų programa „Nelygintos trumpikės“. Tik seksualinė orientacija ar lyties tapatybė nepasako visko apie „Nelygintų trumpikių“ veikėjus. Tai vaikas iš neturtingo priemiesčio, kuriam kilo klausimų apie lytį, rasinę neapykantą patiriantis homoseksualus vaikinas, tapatybės Niujorke ieškanti lesbietė iš Palestinos, pensininkas, kuriam neleidžiama gyventi kartu su ilgamečiu partneriu slaugos namuose.

 

Ši tema dar giliau vystoma „Sankirtų“ programoje, kurioje keturi pilnametražiai filmai kalba apie žmones, atsiduriančius periferijoje ne tik dėl savo LGBT tapatybės, bet ir dėl tautybės, kūno, priklausymo vienai ar kitai grupei.

Kadras iš filmo „Katinas“
Kadras iš filmo „Katinas“
Gediminas Kukta

Žiūroviški jausmų žemėlapiai

Nauji filmai – „Mustangės“ ir „Trumanas“

Čikagos, Glazgo, Melburno, Sevilijos, Stokholmo, Tesalonikų ir Valjadolido kino festivaliuose turkų režisierės Deniz Gamze Ergüven filmas „Mustangės“ („Mustang“, Turkija, Prancūzija, Vokietija, 2015) laimėjo žiūrovų simpatijų prizus. Šalia šių apdovanojimų per praėjusius metus ir šių metų pradžią filmas susišlavė dar daugiau nei 20 kino apdovanojimų ir dar tiek pat nominacijų. Tarp jų – ir „Oskaro“. Filmas tapo festivalių favoritu. Jis buvo laukiamas, apie jį kalbėta, auditorija jį puikiai sutiko.

 

Simpatijų prizus laimintys filmai mane visada verčia svarstyti – kas juose yra tokio, kas jaudina auditoriją? Kas yra tas universalus elementas, su kuriuo tapatinamasi? Apskritai, ar festivalių žiūrimiausiuose filmuose įmanoma rasti kokių nors bendrų vardiklių? Manau, taip.

 

Tokie kūriniai žiūrovams nesiūlo pernelyg daug mąstyti. Už juos tai padaro pats kūrėjas. O žiūrovas dažnai gauna kiek supaprastintą realybės versiją, kurioje jau aiškiai nubrėžtas savotiškas „jausmų žemėlapis“, kuris aiškiai, minučių tikslumu nurodo, kaip publika turėtų pasijusti vienu ar kitu metu – kur susigraudinti, kur nusijuokti, kur piktintis. Tokiame žemėlapyje dažnai aiškiai atskirta, kas yra balta, o kas – juoda. Žiūrovui turi būti lengva orientuotis, jo neapsunkina kažin kokia „pilka“ spalva.

„Mustangės“
„Mustangės“
„Trumanas“
„Trumanas“
Rengėjų inf.

„Kino po žvaigždėmis“ programa

Birželio 16 d. prasidėjęs „Kinas po žvaigždėmis“ žada įvairiaspalvę programą. Į Valdovų rūmų kiemą persikėlęs projektas vasaros sezoną pradės Williamo Wylerio filmu „Atostogos Romoje“ (JAV, 1953), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Audrey Hepburn ir Gregory Peckas. Liepos 1 d. vakarą susirinkusių į Blacke’o Edwardso filmo „Pusryčiai pas Tifanį“ (JAV, 1961) seansą taip pat laukia susitikimas su Audrey Hepburn, kuri suvaidino Holę Golaitl Trumano Capote’s apysakos ekranizacijoje. Holės prototipas buvo gera rašytojo draugė – Holivudo žvaigždė Marilyn Monroe.

 

Birželio 17 d. miestą didžiuliu muziejumi po atviru dangumi paversianti „Kultūros naktis“ neapsieis ir be gero kino – į Valdovų rūmų kiemą užsukusių žiūrovų laukia Lenkų trumpametražių filmų naktis, juos pristato Lenkijos institutas.

 

„Baltic Pride“ eitynes birželio 18 d. seanse užbaigs Vilniaus LGBT festivalio „Kreivės“ pristatomas filmas „Karalienė Kristina“ („The Girl King“, Suomija, Prancūzija, Kanada, Vokietija, Švedija, 2015). Tai naujausias garsaus suomių režisieriaus Mikos Kaurismäki filmas, kurio žiūrovų laukia pažintis su išskirtine istorine asmenybe – XVII a. Švediją valdžiusia karaliene, laikoma viena labiausiai išsilavinusių savo epochos moterų, pavertusia šalį intelektualų traukos centru ir skandalingai atsisakiusia vedybų.

„Didesni purslai“
„Didesni purslai“
Jonas Ūbis

Susipynusios istorijos

Krėsle prie televizoriaus

Aną savaitę taip ir neparašiau, kad LNK sekmadieniais rodo naują britų serialą „Karas ir taika“ pagal Levo Tolstojaus romaną. Britai serialą išliaupsino, bet ar verta jam skirti šešis sekmadienio vakarus, nes sudėjus visas begalines reklamas reiktų praleisti prie televizoriaus nuo 20.35 iki pat 22 valandos? Pasižiūrėjau ir nepajutau susierzinimo, kuris ištinka, kai Holivudo filmuose rusų aristokratai šaukštais valgo ikrus, dėvi, švelniai tariant, keistus kostiumus ir kažkodėl primena Vladimirą Leniną. Nors pirmoje serijoje Tolstojaus apmąstymų neišgirdau (skaičiusiam romaną bene keturis kartus, jie man išlieka svarbiausi), prabangos ir bučinių buvo aiškiai pernelyg daug, kai kurie kostiumai net iš kito laiko, bet pasižiūrėti verta. Serialas akivaizdžiai skirtas jauniems žiūrovams. Net pradėjau svajoti, kad kai kurie iš jų gal perskaitys romaną. Juk po to, kai BBC radijas perskaitė Vasilijaus Grosmano romaną „Gyvenimas ir likimas“, britai puolė ieškoti rašytojo knygų. Kitas klausimas, ar bėgs lietuviai ieškoti Tolstojaus, ar tik žavėsis Vilniaus vaizdais ir lietuviška masuote. Tačiau už lietuvišką įgarsinimą LNK tikrai galima pagirti.

„Karas ir taika“
„Karas ir taika“
„Karas ir taika“
„Karas ir taika“
„Šventieji motorai“
„Šventieji motorai“
GPĮ inf.

Arvo Pärto kūrinys skambės filme „Senekos diena“

„Sunku apsakyti, kaip didžiuojamės pasiekta galimybe Lietuvos, Latvijos ir Estijos filme naudoti vieno žymiausių pastarojo šimtmečio kompozitoriaus muziką“, – sako Estijos prodiuserė Riina Sildos, prisidėjusi prie naujo Kristijono Vildžiūno filmo „Senekos diena“ gamybos. Filme skambės esto kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinys „Pari intervallo“.

 

Šiuolaikinės muzikos klasikas, minimalistinio tintinnabuli („varpų skambesio“) stiliaus kūrėjas A. Pärtas daugelio laikomas vienu iškiliausių Baltijos šalių kultūros ambasadoriumi pasaulyje. Kompozitoriaus kūrybos kelią lydėjo įspūdingi pasiekimai – jis pelnė kelias dešimtis garbingiausių apdovanojimų visame pasaulyje, pora muzikos albumų, kuriuose skamba A. Pärto muzika, pelnė „Grammy“ apdovanojimus, nuo 1989 m. kompozitoriaus kūryba „Grammy“ apdovanojimams buvo nominuota net 11 kartų, jis yra pripažintas pirmu tarp gyvų kompozitorių, kurių kūriniai pasaulyje atliekami dažniausiai. Po konfliktų su sovietų valdžia A. Pärtui 1980-aisiais buvo leista išvykti į Vakarus, jis gyveno Vienoje, Berlyne. Estijai atgavus Nepriklausomybę, kompozitorius sugrįžo į savo šalį. Nuo 2010 m. Estijoje veikia Arvo Pärto centras, o naujausio jo kūrinio pasaulinė premjera vos prieš kelias dienas įvyko Los Andželo filharmonijoje.  

„Senekos diena“
„Senekos diena“
Živilė Pipinytė

Kaip netapti algoritmo klaida

Nauji filmai – „Pinigų monstras“

Nesitikėjau, kad žodis „liberalas“ Lietuvoje taps beveik keiksmažodžiu, nes primityvūs liberalizmo apaštalai ir ekologiškais produktais prekiaujančios apaštalės savo idėjas pas mus skelbia net katalikiškuose leidiniuose. „Korumpuotas liberalas“ jau skamba gana įprastai, bet lietuvių žiniasklaida ir toliau šlovina verslininkus bei bankininkus. Todėl gaila, bet kritiškas Jodie Foster filmas „Pinigų monstras“ („Money Monster“, JAV, 2016) pas mus pasmerktas likti tik ironišku, sklandžiai parašytu, nufilmuotu ir sumontuotu trileriu. Diskusijų jis nesukels, nors tikrai teikia peno pasvarstymams.

 

Foster taikiniu pasirinko plačius visuomenės sluoksnius kvailinančią televiziją ir tuo pačiu užsiimančius Volstryto finansininkus. Pagrindinis filmo personažas Li Geitsas (George Clooney) yra televizijos žvaigždė – biržai skirto televizijos šou „Pinigų monstras“ vedėjas. Laidoje jis gali plepėti be perstojo, šokti kartu su šokėjomis, svaidytis juokingomis replikomis ir nurodyti žiūrovams, kokias akcijas reikėtų įsigyti. Kita filmo herojė – laidos režisierė Patė (Julia Roberts) – net neapsimeta, kad laida turi ką nors bendra su žurnalistika. Ji ruošiasi išeiti iš darbo. Filme rodoma jos darbo diena, matyt, bus paskutinė. Bet tai ypatinga diena.

„Pinigų monstras“
„Pinigų monstras“
„Pinigų monstras“
„Pinigų monstras“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas