Kinas
Nesitikėjau, kad žodis „liberalas“ Lietuvoje taps beveik keiksmažodžiu, nes primityvūs liberalizmo apaštalai ir ekologiškais produktais prekiaujančios apaštalės savo idėjas pas mus skelbia net katalikiškuose leidiniuose. „Korumpuotas liberalas“ jau skamba gana įprastai, bet lietuvių žiniasklaida ir toliau šlovina verslininkus bei bankininkus. Todėl gaila, bet kritiškas Jodie Foster filmas „Pinigų monstras“ („Money Monster“, JAV, 2016) pas mus pasmerktas likti tik ironišku, sklandžiai parašytu, nufilmuotu ir sumontuotu trileriu. Diskusijų jis nesukels, nors tikrai teikia peno pasvarstymams.
Foster taikiniu pasirinko plačius visuomenės sluoksnius kvailinančią televiziją ir tuo pačiu užsiimančius Volstryto finansininkus. Pagrindinis filmo personažas Li Geitsas (George Clooney) yra televizijos žvaigždė – biržai skirto televizijos šou „Pinigų monstras“ vedėjas. Laidoje jis gali plepėti be perstojo, šokti kartu su šokėjomis, svaidytis juokingomis replikomis ir nurodyti žiūrovams, kokias akcijas reikėtų įsigyti. Kita filmo herojė – laidos režisierė Patė (Julia Roberts) – net neapsimeta, kad laida turi ką nors bendra su žurnalistika. Ji ruošiasi išeiti iš darbo. Filme rodoma jos darbo diena, matyt, bus paskutinė. Bet tai ypatinga diena.
Li negali susisiekti su lėktuvu skrendančiu finansininku Voltu (Dominic West). Jo akcininkai per sekundę tapo beturčiais, nes esą „užlūžo“ kompiuteris. 800 milijonų staiga dingo ir galima kaltinti nebent programuotoją. Tai oficiali versija, kurios laikosi Volto spaudos atstovė Dajana (Caitriona Balfe). Tačiau jai neteks tos versijos išdėstyti Li laidoje. Tiesioginiame eteryje jis taps viską praradusio ginkluoto Kailo (Jack O’Connell) įkaitu, mat 60 tūkstančių mirusios motinos dolerių buvo tarp tų dingusių 800 milijonų. Kailas nori sužinoti tiesą.
Tai tradicinis, kompleksų slegiamas amerikiečių filmų tiesos ieškotojas. Gal todėl policijos pakviestas derybininkas neabejoja savo sėkme. Tačiau televizija daro stebuklus, todėl Kailas trumpam taps gatvėse ir baruose prie televizorių susirinkusios minios didvyriu. Vis dėlto Foster neturi iliuzijų, kad kažkam svarbūs Kailo žodžiai apie tai, kaip sunku išgyventi paprastam žmogui. Tie, kurie dar prieš akimirką juo žavėjosi, išjungs televizorių iškart, kai pasibaigs laida, ir grįš prie nutraukto žaidimo.
Filmo pabaigoje visa tiesa paaiškės ir ne be gražiosios Dajanos pagalbos. Voltas bus demaskuotas ir išjuoktas interneto minios. Tačiau laimingos pabaigos nesitikėkite. Foster supranta, kad tiesa nieko nekeičia. Volstryto turtuoliai ir toliau siūlys būdus praturtėti, televizijos ir toliau juos reklamuos, o jų naivūs žiūrovai ir toliau kraus turtus ne sau.
Bet iki šios nelinksmos išvados „Pinigų monstro“ siužetas pasisuks netikėtai tikrai ne vieną kartą. Atrodytų, situacijos jau ne kartą matytos, tačiau net kai įsitikini, kad viskas klostosi taip, kaip spėjai, Foster ir patyrę scenaristai Alanas DiFiore, Jimas Kaoufas, Jamie Lindenas sugeba nustebinti. Pavyzdžiui, kai Li iš tikrųjų atsiskleidžia kaip niekingas egoistas, tikintis savo žvaigždiška galia, jį pamoko ta pati žiūrovų auditorija, savo įtaiga kuriai jis neabejojo. Kita vertus, Li personažas filme keičiasi taip pavyzdingai, lyg būtų vadovėlio pradedantiesiems scenaristams iliustracija, tad kartais suabejoji net Clooney’io, kuriam puikiai sekasi ironiškos ir lyriškos scenos, aktoriniais sugebėjimais. Nors reikia pripažinti, kad Foster myli savo aktorius ir kiekvienam, net vaidinančiam antrojo plano personažą, suteikia progą atsiskleisti.
„Pinigų monstras“ – ne politinis filmas. Tai filmas žiūrovams, kurie ateina į kiną prasiblaškyti, pasijaudinti, paspoksoti į mėgstamus aktorius. Foster ne kartą pabrėžia, kad gyvename globaliais laikais – filmo personažų likimus tiesioginiame eteryje seka visas pasaulis, bet „Pinigų monstras“ nesiūlo eiti į gatves, šturmuoti televizijų ar Volstryto. Jis tik sako, kad reikia nepasiduoti piniguočiams ir kitokiems gundytojams, kad geriausia tenkintis tuo, ką turi. Kai reklamos kiekviename žingsnyje siūlo turėti viską, nes esi to vertas, tai gali nuskambėti net revoliucingai.
