7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Rengėjų inf.

14-osios „Scanoramos“ programoje – in memoriam Donatui Banioniui

„Filmai apie iškilius menininkus reikalauja galingo aktorinio talento, galinčio atskleisti šių asmenybių kūrybos ir gyvenimo prieštaringą sudėtingumą. D. Banionis gebėjo išvengti patetikos, dekoratyvumo ir reikšmingų štrichų. Pasitikėjo charakterių vidinės tapybos principais, kliovėsi ramia, bet intensyvia aktorinės saviraiškos jėga. Būtent todėl jį rinkosi tokie režisieriai kaip Žalakevičius, Tarkovskis, Wolfas, Seemanas. Būtent todėl jo prieš keletą dešimtmečių sukurtų menininkų – Bethoveno ir Gojos personažai ir šiandien jaudina žmogiškumu ir gilumu“, – teigia festivalio meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Konrado Wolfo filme „Goja, arba Sunkus pažinimo kelias“ Banionis įkūnija tapytoją Francisco de Goya. Rankos meistrystės ir akies skvarbumo dėka pelnęs turtus ir pripažinimą, vieną dieną Goya kitomis akimis pažvelgia į jį supantį pasaulį. Jo gyvenimo pamatus sujudina netikėtas apsilankymas Madrido tavernoje ir pažintis su paprastais miestiečiais. Apsiginklavęs teptuku, tapytojas sukils prieš visuomenės ir bažnyčios ydas, o kilmingųjų atvaizdus ims keisti sumaištyje skendinčios šalies grimasos ir niūrios vizijos. Šis filmas Maskvos kino festivalyje laimėjo Specialųjį apdovanojimą.

Donatas Banionis
Donatas Banionis
Rengėjų inf.

Filmai, ieškantys pašnekovų

10-asis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinio kino festivalis „Nepatogus kinas“

Spalio 13 d. prasidedantis „Nepatogus kinas“ kaip ir kiekvienais metais kviečia žiūrovus įdėmiai pažvelgti į mus supantį pasaulį, išeiti iš savo komforto zonos ir susitikti su žmonėmis, gyvenančius savo gyvenimą arčiau ar toliau nuo mūsų, bet juos supanti tikrovė kur kas labiau riboja jų laisvą pasirinkimą. Šįmet festivalio programoje daugiau filmų, kurie ne tik pasirinkta tema, bet ir stiliumi kviečia atviram pokalbiui apie skirtingas dokumentinio kino taktikas. Daugiau filmų, nesitenkinančių iliustratyvaus vaizdo funkcija, juk socialinės tematikos dokumentika nebūtinai yra autorinės ar meninės dokumentikos antitezė.

 

Vienas iš labiausiai iliustratyvumą dekonstruojančių filmų – vokiečių režisieriaus ir videomenininko Philipo Sheffnerio filmas „Havarie“ (2016). Laiške televizijos redaktoriams režisierius ir prodiuserė Merle Kröger aiškina, kodėl pasikeitė pradinė filmo koncepcija. Sprendimą iškeisti pačių filmuotą medžiagą, kurioje turėjo atsiskleisti penkių veikėjų istorijos, į trijų su puse minučių telefonu nufilmuotą vieną kadrą, rastą „YouTube“, autoriai grindžia vaizdų iš Viduržemio jūros eksploatacija žiniasklaidoje. Nenorėdami prisidėti prie šiuolaikinių medijų tendencijų, jie nutaria pustrečios minutės kadrą, kuriame iš kruizinio laivo užfiksuota guminė valtis – ja į Europą plaukia dvylika alžyriečių, – sulėtinti ir ištęsti iki ilgametražio filmo trukmės: filmas trunka devyniasdešimt minučių. Už kadro žiūrovas girdi kruizinio laivo kapitono pokalbį su iš Ispanijos skubančia gelbėtojų komanda, moters pokalbį su vyru, planuojančiu nelegalų kėlimąsi jūra. Šie pokalbiai, sujungti su vienos valties jūroje kadru, įgauna poveikį, kurio ir siekė režisierius: tai susidūrimas su bejėgiškumu. Režisierius atsisako galios pozicijų, kurias kasdien demonstruoja žiniasklaida, ir stengiasi užčiuopti vakarietiško požiūrio į šiuos įvykius esmę. „Havarie“ žiūrovui sukuria kitokio laiko pojūtį, tarsi stebėtum tiksinčią bombą – sulėtintas kadras įgavo vieno kadro per sekundę greitį ir šis tiksėjimas juntamas nuolat.

„Prancūzija – mūsų gimtinė“
„Prancūzija – mūsų gimtinė“
„Shoah“
„Shoah“
„Pilkos svajonės“
„Pilkos svajonės“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Praėjus trejiems metams po „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusio filmo „Adelės gyvenimas“, Abdellatifas Kechiche’as kuria savo šeštąjį filmą „Mektoub Is Mektoub“. Filmavimas laikomas paslaptyje, bet jau žinoma, kad tai bus laisva François Bégaudeau knygos „La Blessure, la vraie“ adaptacija. Tačiau šį projektą režisierius puoselėja gana seniai, pirmąkart apie filmavimą kalbėta jau 2014-ųjų rugpjūtį. Filmo aktoriai kol kas neatskleidžiami. Jo herojus – jaunas scenaristas Aminas, kuris grįžta atostogų iš Paryžiaus į gimtąjį miestą Viduržemio jūros pakrantėje. Apsuptas vaikystės draugų, jis leidžia laiką paplūdimyje ir baruose. Vieną vakarą jis sutinka jauną moterį Žasminą, ši sužavi Aminą dainininkės talentu. Aminas svajoja apie meilę „kaip kine“. Taip pat vaikinas sulaukia turtingo verslininko pažadų finansuoti jo debiutinį pilno metražo filmą, jam neabejinga ir prodiuserio žmona.

Aktorė Angourie Rice
Aktorė Angourie Rice
Filmuojant „Blade Runner 2049“: Denis Villeneuve’as, Ridley’s Scottas, Harrisonas Fordas ir Ryanas Goslingas
Filmuojant „Blade Runner 2049“: Denis Villeneuve’as, Ridley’s Scottas, Harrisonas Fordas ir Ryanas Goslingas
Režisierius Abdellatifas Kechiche’as
Režisierius Abdellatifas Kechiche’as
Aktorius Januszas Gajosas
Aktorius Januszas Gajosas
Jonas Ūbis

Tai, kas įstringa vaizduose

Rudeninio „Kino“ skaitymo malonumai

Gerų filmų Lietuvos kino monopolistai beveik neįsileidžia į repertuarą, todėl vienintelis būdas pamatyti tai, kas Europos gyventojui prieinama įprastai išsirengus į kino teatrą, yra kino festivalis. Rudenį bent jau Vilniuje jų tiek, kad gali apsigyventi, pavyzdžiui, „Skalvijoje“, žinoma, su savo sudedamąja lovele. Todėl ir naujas „Kinas“ bando padėti nepasiklysti tarp svarbių filmų, kurie pas mus – lyg praskrendantys paukščiai: nespėjai pačiupti už uodegos, kaltink save. Šią savaitę tikrus sinefilus turėtų patraukti Lenkų kino festivalis – nauji skirtingų kartų kūrėjų filmai ir neseniai restauruotas Krzysztofo Kieślowskio „Dekalogas“ – pasiūlymas, kuriam neįmanoma atsispirti. Unikalaus Kieślowskio filmų ciklo sukūrimo istoriją žurnale pristato Izolda Keidošiūtė.

Jonas Ūbis

Naktis prieš rinkimus

Krėsle prie televizoriaus

Pernai „Auksine palmės šakele“ apdovanotas Jacques’o Audiard’o „Dypanas“ vis dar šmėkščioja kino teatrų repertuare, o LRT Kultūra ateinančią savaitę (12 d. 21 val.) primins ankstesnį režisieriaus filmą „Kaulai ir rūdys“ (2012). Jo herojai – tipiški režisieriaus filmų marginalai, gyvenimo atstumtieji. Ali (Matthias Schoenaerts) niekur neužsibūna. Dabar jis su penkerių metų sūneliu atsibastė net iki Antibų ir bando kabintis į gyvenimą, susirasti darbą. Atsitiktinai bare sutikta Stefani (Marion Cotillard) netikėtai taps svarbi. Po to, kai delfinų dresuotoja dirbanti mergina per pasirodymą neteks abiejų kojų, būtent Ali padės jai kapstytis iš visiškos nevilties. Filmas sukurtas pagal kanadiečių rašytojo Craigo Davidsono apsakymus.

„Gyvenimas yra gražus“
„Gyvenimas yra gražus“
„Kaulai ir rūdys“
„Kaulai ir rūdys“
„Zulu“
„Zulu“
Živilė Pipinytė

Apie trūkinėjantį laiką

Nauji filmai – „Senekos diena“

Kristijono Vildžiūno „Senekos diena“ (Lietuva, Latvija, Estija, 2016) veikėjas Simonas (Dainius Gavenonis) jau įžengė į tą amžių, kai gręžiesi į praeitį, kai nori suprasti, kas atsitiko. Kodėl gyveni ne taip, kaip įsivaizdavai jaunystėje, bendrauji ne su tais, kurie tau svarbūs, ir myli ne tuos, kurie iš tikrųjų artimi.

 

Pastaraisiais metais vis dažniau skamba klausimas, kas atsitiko, kad gražus naujosios nepriklausomos Lietuvos projektas nepavyko. „Senekos dienoje“, regis, jis taip pat nuskamba, tik netiesiogiai. Simono sau užduodamiems klausimams antrina nostalgiškai, bet kartu ir pakiliai parodytas Baltijos kelias, kai kamera ne tik vingiuoja keliu ir stebi susikibusius žmones, bet ir pakyla aukštyn kartu su lėktuvu, iš kurio mėtomos gėlės. To bendrumo jausmo ir visuotinio pakilimo jau nebeliko.

„Senekos diena“
„Senekos diena“
„Senekos diena“
„Senekos diena“
„Senekos diena“
„Senekos diena“
„Senekos diena“
„Senekos diena“
„Senekos diena“
„Senekos diena“
„Senekos diena“
„Senekos diena“
Mantė Valiūnaitė

Stambių planų metas

Tarptautinis Toronto kino festivalis

Koks turėtų būti stambus kino festivalio planas? Kaip iš arti pamatyti festivalio programos esmę, kai joje – 249 pilnametražiai filmai ir dar gausybė trumpo metražo? Ar išvis įmanoma įžvelgti jos esmę? Tokiame dideliame festivalyje eklektika ir yra esmė, tačiau jei pasiseka taikliai susidaryti asmeninę programą, net ir per eklektiką išryškėja tikri, nesumeluoti bruožai, primenantys, kodėl tiek daug žmonių išsirikiuoja laukti vieno ar kito filmo.

 

Keliaudama į Torontą žadėjau sau daugiau pasidairyti veidrodžių karalystę kartais primenančiame mieste, bet tik gavusi festivalio programą vėl apsibraukiau keliasdešimt filmų ir smalsumas neleido praleisti rytinių seansų. Šioje festivalinėje rutinoje kasdien laukia daugybė nežinomųjų ir pradžioje minėti klausimai prašosi kantriai stebėti besikeičiančius vaizdus ir laukti kino stebuklo. Sulaukiau net porą kartų. Didžiuosiuose Toronto „Scotiabank“ ekranuose šįmet sutikau net keletą ypatingų veidų, įsirėžusių į atmintį, tie moterų bei vyrų stambūs planai kvietė magiškai kino draugystei.

„Layla M. “
„Layla M. “
„Neryžtingumas“
„Neryžtingumas“
„Derintojas“
„Derintojas“
„Į pragarą“
„Į pragarą“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Alejandro Gonzálezas Inárritu pradeda eksperimentinį filmą, remdamasis virtualios realybės (VR) technologija. Filmo tema – imigrantai meksikiečiai JAV. Tai bus trumpo metražo filmas, pasakojantis apie grupę meksikiečių, kertančių Meksikos ir JAV sieną. Filmą gamins „Legendary Entertainment“ bei šiuolaikinį meną remiantis italų fondas „Fondazione Prada“. Premjeros data dar nežinoma. Apie šį projektą Meksikoje gimęs režisierius kalba jau ketvirti metai. Kartu su juo dirbs ir operatorius Emmanuelis Lubezkis, filmavęs ir „Oskaru“ apdovanotus „Žmogų-paukštį“ (2014) bei „Hju Glaso legendą“ (2015). Virtualią tikrovę bei personažus kurs naujausias 1975 m. George’o Lucaso įsteigtos „Industrial Light & Magic“ padalinys „ILMxLAB“, kuris jau bendradarbiavo su „Kapitono Amerikos: pilietinio karo“ ir „007 Spectre“ kūrėjais.

Alejandro González Inárritu
Alejandro González Inárritu
Kadras iš filmo „Povaizdis“
Kadras iš filmo „Povaizdis“
Daisy Ridley
Daisy Ridley
Sam Mendes
Sam Mendes
Angelina Jolie
Angelina Jolie
GPĮ inf.

Pareiga žmogiškumui Igno Miškinio filme „Karalių pamaina“

Igno Miškinio trečiasis pilno metro filmas „Karalių pamaina“ jau buvo pristatytas keliuose tarptautiniuose kino festivaliuose ir pavasarį apdovanotas „Sidabrinėmis gervėmis“ – jas gavo Vidas Petkevičius už antro plano vaidmenį ir latvių kompozitorius Edgaras Rubenis už garso takelį.

 

Filme rodoma para, kai jaunas policininkas Kastytis, paliktas vienas nuošalioje priemiesčio klinikoje, saugo ligonį, įtariamą Antrojo pasaulinio karo nusikaltimais. Budėjimo pamaina seniai baigėsi, tačiau niekas neatvyksta jo pakeisti, o vadovybė taip pat nepasiekiama. Nepaisant neaiškios situacijos, jaunasis pareigūnas nesitraukia nuo įtariamojo palatos. Jis įsitikinęs misijos svarbumu, nes užduotį gavo iš komisaro. Tai pirmoji užduotis jo gyvenime.

Kadras iš filmo „Karalių pamaina“
Kadras iš filmo „Karalių pamaina“
Rengėjų inf.

Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis kviečia tyrinėti savo ribas

Šiemet Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis spalio 7–16 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Varėnos žiūrovus kvies susipažinti su naujausiais jaunimo kino festivalių favoritais bei kelti svarbius gyvenimo klausimus, ieškoti universalių ir asmeninių reikšmių. „Į savo pasaulio kraštą!“ – ragina leistis šiųmečio festivalio programa, kurioje 12 filmų. Kaip rodo vienuolikos metų festivalio patirtis, moksleiviško amžiaus auditorijai skirti filmai – tai būdas kalbėti apie kiekvieno vaiko ir paauglio rūpesčius jiems priimtina kalba. Kinas leidžia pažiūrėti įvairioms grėsmėms į akis, nepatiriant realaus pavojaus. Todėl šių metų festivalio tema „Į savo pasaulio kraštą!“ kviečia leistis į kupiną įtampos, bet saugią kelionę, tyrinėjant savo ribas: kur baigiasi savas pasaulis ir kur prasideda Kito „žemė“.

„Panelė Rūgštynė“
„Panelė Rūgštynė“
„Skarmalių sąjunga“
„Skarmalių sąjunga“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas