7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino anonsai

Ilona Vitkauskaitė

Žaidžiant kiną

Nauji filmai – „Nuo Lietuvos nepabėgsi“

Ankstesni Romo Zabarausko filmai („Porno melodrama“, „Streikas“) buvo kritikuojami dėl jų schematiškų siužetų, literatūriškų dialogų, plakatiškumo ir deklaratyvumo, režisieriaus negebėjimo dirbti su aktoriais ir kt. Tikriausiai todėl naujausiame filme „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ (Lietuva, 2016) Zabarauskas atsisakė bandymų pasakoti sklandžią, psichologiškai ir dramaturgiškai pagrįstą istoriją. Jis lyg bando laužyti tradicinio kino taisykles ir mėgina svarstyti apie pasakojimą, jo reikšmę fikcijoje ir gyvenime, beveik visi filme vaidinantys aktoriai yra neprofesionalūs – šokėjai, dainininkai, draudimo agentas. Bet ar Zabarauskui pavyko išvengti ankstesnių klaidų ir pergudrauti žiūrovus „kebliu“ filmo siužetu bei ištarme, autentišku aktorių buvimu prieš kamerą?

 

„Nuo Lietuvos nepabėgsi“ pasakoja istoriją apie trijų jaunuolių vienos dienos pasivažinėjimą raudona sportine mašina. Aktorė Indrė Latinytė (Irina Lavrinovič), paakinta karjeros galimybių ir svajonės vaidinti Holivude, nužudo savo motiną ir pavagia jos pinigus. Vėliau sužinome, kad tam galėjo būti ir gilesnių pasąmoninių priežasčių – iš tikrųjų Indrė norėjusi nužudyti savo moteriškumą, kuris trukdo pasireikšti jos genialumui patriarchalinės Lietuvos sąlygomis. Bent taip jau mano jos bičiulis kino režisierius Romas Zabarauskas (jį vaidina Denisas Kolomyckis), nusprendęs padėti Indrei šioje keblioje situacijoje ir išvežti ją į Portugaliją. Į kelionę leidžiasi ir Zabarausko vaikinas Karlosas (Adrian Escobar), kuris, kaip išaiškėja vėliau, yra ne vaikinas, o apmokamas sekso partneris. Greta bėdų meilės srityje, Romo Zabarausko personažas turi daugybę kitų kompleksų, susijusių su talento klausimu, globėjišku tėvų elgesiu, tėvo homofobija. Taip pat Zabarauskas niekaip negali „išeiti“ iš režisieriaus vaidmens ir pradeda telefono kamera filmuoti Indrės pabėgimą.

Kadras iš filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“
Kadras iš filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“
Kadras iš filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“
Kadras iš filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“
Kadras iš filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“
Kadras iš filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“
Kadras iš filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“
Kadras iš filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Amerikiečių aktorė dažnai prisideda prie įvairių kino projektų, patremtų tikromis istorijomis. Dabar ji rengiasi prodiusuoti filmą, pasakojantį apie Afrikos moteris, kovojančias su brakonieriais. Ši aktyvisčių grupė vadinasi „Black Mambas“, ji veikia Pietų Afrikos Respublikoje. Kol kas pavadinimo dar neturinčio filmo scenarijų rašys kita aktorė Danai Gurira, žinoma iš serialo „The Walking Dead“. Tai nebus Guriros literatūrinis debiutas. Ji neseniai parašė pjesę „Eclipsed“, kurios Brodvėjaus pastatyme suvaidino Lupita Nyong’o.

 

Chastain 2013 m. prodiusavo filmą „Eleonoros Rigby išnykimas. Ji“ („Disappearence of Eleanor Rigby. Her“), kuriame suvaidino pagrindinį vaidmenį. Neseniai ji sukūrė pagrindinį vaidmenį Naujosios Zelandijos režisierės Niki Caro filme „Zoologijos sodo prižiūrėtojo žmona“ („The Zookeeper’s Wife“). Jis taip pat pasakoja tikrą istoriją apie Varšuvos zoologijos sodo direktorių Janą Żabińskį ir jo žmoną Antoniną, kurie Antrojo pasaulinio karo metais, po to, kai 1939-ųjų rugsėjį zoologijos sodas buvo subombarduotas, tuščiuose voljeruose arba po jais slėpė iš Varšuvos geto pabėgusius žydus.

Casey Affleckas ir Rooney Mara filme „Ain’t them Bodies Saints“ (2013)
Casey Affleckas ir Rooney Mara filme „Ain’t them Bodies Saints“ (2013)
Brad Pitt
Brad Pitt
Karolina Gruszka seriale „Maria Sklodowska-Curie“ (2016)
Karolina Gruszka seriale „Maria Sklodowska-Curie“ (2016)
„Artbox“ inf.

Pasaulinė „Netflix“ premjera – Lietuvoje nufilmuotas „Tokijo teismas“

Sparčiai pasaulyje populiarėjanti internetinė televizijos platforma „Netflix“ gruodžio 12 d. pristatys naują keturių dalių televizijos filmą „Tokijo teismas“. Didžioji dalis filmo scenų nufilmuotos Lietuvoje, pasitelkus gausų Lietuvos kino aktorių ir profesionalų būrį.

 

„Tokijo teismas“ pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismą Japonijoje, kuris prasidėjo 1946-aisiais. 11 teisėjų iš viso pasaulio Tokijuje praleido dvejus su puse metų, spręsdami istorinę bylą, nulėmusią daugiau nei 28 JAV ir Japonijos karo nusikaltėlių likimus. Tai dokumentinio stiliaus pasakojimas apie teisėjų pastangas įvykdyti beprecedentę užduotį.

 

2015 m. Lietuvoje ir Japonijoje filmuotame televizijos filme bus galima pamatyti ne tik pagrindinius teisėjų vaidmenis sukūrusius aktorius Marcelį Hensema („Olandijos kilpa“, „Simonas“), Jonathaną Hyde’ą („Titanikas“, „Džiumandži“, „Padermė“), Paulą Freemaną („Indiana Džounsas ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojai“), Irrfaną Khaną ( „Juros periodo pasaulis“, „Pi gyvenimas“, „Lūšnyno milijonierius“), bet ir lietuvių kino bei teatro aktorius. Įsimintiną sovietų teisėjo vaidmenį sukūrė Kęstutis Jakštas, Gabija Jaraminaitė suvaidino vertėją, vienintelę moterį teismo procese.

„Kino pavasario“ inf.

Jaunojo kino autoriaus konkursas JAUKINAS laukia moksleivių filmų

Vasarą jau devintą kartą vykęs festivalio „Kino pavasaris“ edukacinis kino projektas „Kino knyga“ pradeda žiemos etapą. Šį kartą „Kino knyga“ kviečia moksleivius dalyvauti jaunojo kino autoriaus konkurse JAUKINAS. Nugalėtojams atiteks piniginis prizas.

 

JAUKINAS iki gruodžio 2 d. laukia 7–18 metų moksleivių 2015–2016 m. be profesionalų pagalbos sukurtų filmukų, kurių trukmė iki 10 min. Atsiųstus darbus vertins „Kino knygos“ kūrybines dirbtuves vedantys kino režisieriai Maratas Sargsyanas („Lernavan“, „Tėvas“), Andrius Blaževičius („Dešimt priežasčių“, „Šventasis“), Tomas Smulkis („Rojaus beieškant“).

 

„Projekto „Kino knygos“ patirtis leidžia teigti, kad Lietuvoje daug talentingų žmonių, kuriems tik reikia platformos pasireikšti. „Kino knygoje“ profesionalų komentarai leido jaunam žmogui pasirinkti kelią, atrasti save. Tikime, kad JAUKINO misija turės tokį pat pasisekimą“, – sako projekto vadovė Agnesta Filatovė.

Jonas Ūbis

Tarp antrininkų

Krėsle prie televizoriaus

Nesistebiu, kad kino istorija nuolat perrašoma iš naujo, nes bėgant laikui keičiasi ne tik filmai, bet ir jų vertinimas. Geras pavyzdys – Bernardo Bertolucci filmas „Kompanionas“ (LRT Kultūra, 26 d. 21 val., LRT, 27 d. 22.55). 1968-aisiais krizę išgyvenantis režisierius jį vadino savo meniniu žlugimu, tačiau filmas sulaukė didžiulės politinės sėkmės užsienyje. 1982 m. duotame interviu Bertolucci sakė: „Tai buvo mazochizmas: kurti filmus, kurių niekas nenorėjo žiūrėti, kuriuos žiūrovai atmesdavo. Brandaus ryšio su žiūrovu baimė suteikdavo mums prieglobstį perversiškame ir infantiliame kine. Šiuo požiūriu „Kompanionas“ tikrai yra 1968-ųjų manifestas.“ Dar vėliau į priekaištus, kad žiūrovai nesuprato filmo, jis sakė: „Galbūt aš nesupratau pats savęs.“ Dabar šis hermetiškas filmas – kino klasika, į kurią dažnai atsigręžiame norėdami suprasti, kas vyksta šių dienų kine.

 

Poeto sūnus Bertolucci rašė eiles nuo mažų dienų. Rimčiau užsiimti kinu jį paskatino kaimynas – taip pat poetas Pieras Paolo Pasolini, pasikvietęs Bertolucci padirbėti pirmojo savo filmo „Accattone“ asistentu. Jie abu mokėsi kurti kiną filmavimo aikštelėje. Tačiau abiejų ankstyvieji filmai ne tik atspindėjo kūrėjų mintis, bet ir tuometinį jaunų inteligentų maištą, kuris ypač piktino Katalikų bažnyčią.

„Kompanionas“
„Kompanionas“
„Padaugintasis“
„Padaugintasis“
„Adelainos amžius“
„Adelainos amžius“
„Parklando ligoninė“
„Parklando ligoninė“
Živilė Pipinytė

Juodasis ovalas

Nauji filmai – „Atvykimas“

Kanadietis Denis Villeneuve’as – iš tų režisierių, kurie grumiasi su žanrų stereotipais. Grumtynių nugalėtojas ne visada aiškus. Filmams „Moteris, kuri dainuoja“, „Priešas“ ar „Sicario: narkotikų karas“ priklijuotos populiarių žanrų etiketės, manau, dažnai kliudė rasti savuosius žiūrovus. Bijau, kad taip atsitiks ir su „Atvykimu“ („Arrival“, JAV, 2016), kuris pristatomas dar vienu mokslinės fantastikos filmu apie ateivius. Tačiau ateiviai iš kosmoso – gana grėsmingos išvaizdos heptapodai – Villeneuve’ui yra tik pretekstas pasižiūrėti į žmogų ir sukurti filmą apie pasirinkimą.

 

Kita vertus, „Atvykimas“ pratęsia pastaraisiais metais kartu su Alfonso Cuarono „Gravitacija“, Christopherio Nolano „Tarp žvaigždžių“ ar Terrence’o Mallicko filmais vėl išryškėjusią intelektualios mokslinės fantastikos kryptį, kurią jau beveik visiškai užgožė naivios pasakėlės amžiniems paaugliams. „Atvykimo“ ateivių kosminiai laivai – daugybę asociacijų sukeliantys idealios formos juodi ovalai, apmąstymai apie kalbą ir laiką, melancholiška vaizdų poezija – lyg nuorodos į Stanley Kubricko „2001: Kosminę odisėją“. Tą artumą pabrėžia ir lėti, kartais sapną primenantys Bradfordo Youngo nufilmuoti kadrai, ir virš žemės paviršiaus lengvai plūduriuojantys kosminiai laivai.

„Atvykimas“
„Atvykimas“
„Atvykimas“
„Atvykimas“
„Tindirindžio“ inf.

Zenono Šteinio karikatūrų paroda ir filmai

Lapkričio 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma Zenono Šteinio (1946–1997) karikatūrų paroda. Dailininkas, karikatūristas, režisierius, animatorius Z. Šteinys 1971 metais Kaune baigė St. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1984 metais – Aukštuosius režisierių ir scenaristų kursus Maskvoje.

 

Z. Šteinys buvo puikus karikatūristas ir piešėjas. Jo karikatūrų serija Don Kichoto tema „Malūnai“ susidomėjo ispanai. Šteinio darbai pelnė daug apdovanojimų, premijų bei diplomų Skoplėje, Taline, Trente, Prahoje. Jis dalyvavo daugiau kaip 70-yje tarptautinių karikatūros parodų, surengė septynias personalines karikatūrų parodas Lietuvoje, Krokuvoje (Lenkija), Visbyje (Švedijoje).

„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienį išdalinti Bydgoščėje (Lenkija) vykusio 24-ojo tarptautinio kino festivalio „Camerimage“ apdovanojimai. Šis festivalis skirtas operatoriaus menui, todėl už kūrybos indėlį šiemet buvo apdovanotas Michaelas Chapmanas, nufilmavęs ne vieną Martino Scorsese’s, Steveno Spielbergo, Franciso Fordo Coppolos filmą.

 

Tačiau „Camerimage“ – tai ir dešimt skirtingų konkursų. Trumpametražių dokumentinių filmų konkurse „Auksinė rupūžė“ – Didysis prizas paskirtas Maite Alberdi ir Giedrės Žickytės filmui „Aš čia tik svečias“, kurį nufilmavo Pablo Valdesas. Lietuviška filmo premjera įvyko „Scanoramoje“.

 

Pagrindiniame konkurse „Auksinę rupūžę“ pelnė Gartho Daviso filmas „Lionas“ („Lion“, D. Britanija, Australija), kurio operatorius Greigas Freiseris. Geriausiu lenkišku filmu pripažinta „Paskutinė šeima“ („Ostatnia Rodzina“, op. Kacper Fertacz, rež. Jan P. Matuszyński). Geriausiu pilno metražo dokumentiniu filmu tapo „Audra“ (op. Ernesto Pardo, rež. Tatiana Huezo), šiemet laimėjusi festivalio „Nepatogus kinas“ konkursą.

Kadras iš filmo „Aš čia tik svečias“
Kadras iš filmo „Aš čia tik svečias“
Kadras iš filmo „Mano žemė“
Kadras iš filmo „Mano žemė“
Kadras iš filmo „Amelija iš Monmartro“
Kadras iš filmo „Amelija iš Monmartro“
Režisierius Wong Kar-Wai
Režisierius Wong Kar-Wai
Aktorius Gerard’as Depardieu
Aktorius Gerard’as Depardieu
Živilė Pipinytė

Kaip išmokti nebijoti

Iš „Scanoramos“ dienoraščio

„Scanorama“ – rudens festivalis, lyg paskutinis bandymas prieš artėjančias metų šventes priminti, kad rimtų ir gerų filmų vis dar galima rasti kino teatre, nors tamsiais ir ilgais vakarais į jį išsirengti vis sunkiau. Gal todėl šiemet festivalio rengėjai nusprendė pradžiuginti žiūrovus ne tik „Jamieson“ vitaminais, bet ir pozityviu kinu. Vadinamieji „good-feeling“ filmai paskutiniais metais vis dažniau atsiduria festivalių programose. Jų kūrėjai rodo gyvenimo nuskriaustus žmones, kovojančius su negandomis ar ligomis, kaip kas išmano, bet dažniausiai atsiduriančius tragikomiškose situacijose. Įtariu, taip norima pasakyti žiūrovui, kad filmas gali įkvėpti nelygioje kovoje su gyvenimu. Jei tai pavyko ypatingomis savybėmis nepasižymintiems ar net kvailokiems filmo personažams, pavyks ir jiems. Pavyzdžiui, Asapho Polonsky filmo „Savaitė ir viena diena“ veikėjai – pora, kuri prieš savaitę palaidojo nuo vėžio mirusį sūnų, rodomi rūkantys žolę, patenkantys į kvailas situacijas. Taip lyg ir bandyta pasakyti, kad gyvenimas tęsiasi nepaisant nieko, bet, mano galva, režisierius ir pats nesuvokė, kaip bandydamas sutaikyti žiūrovus su mirtimi jis tiesiog lėkštai konstatavo, kad gedulą kiekvienas išgyvena savaip.

„Akmeninė širdis“
„Akmeninė širdis“
„Aš čia tik svečias“
„Aš čia tik svečias“
Jonas Ūbis

Kai idealizmas virsta fanatizmu

Krėsle prie televizoriaus

Ilichius Ramírezas Sánchezas, žinomas Carloso vardu, buvo svarbiausia 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių tarptautinio terorizmo figūra. Jis rengė teroro aktus ir Palestinos išvadavimo fronto, ir japonų „Raudonosios armijos“ vardu. Carlosas buvo ir radikalaus kairiojo judėjimo simbolis, ir šaltakraujiškas samdomas žudikas, vykdęs įvairių slaptųjų tarnybų užduotis. 1994 m. sučiuptas ir įkalintas iki gyvos galvos, bausmę jis atlieka Prancūzijoje.

 

Apie Carlosą sukurtas ne vienas filmas. LRT (24 d. 23 val.) parodys Olivier Assayaso „Karlosą Šakalą“ (2010). Tai trumpesnė trijų dalių serialo versija. Marksistas ir internacionalistas (parengtas Kuboje, Palestinos teroristų stovykloje Jordanijoje ir greičiausiai Liaudies Lenkijoje) rodomas filme ir kaip manipuliuotojas, ir kaip manipuliuojamasis, aktyvus istorijos dalyvis ir kartu jos auka. Tarptautinės šlovės jis sulaukė, kai stilizuotas a la Che Guevara 1975-aisiais užpuolė OPEC būstinę Vienoje ir pagrobė ten buvusius ministrus. Vėliau anapus Geležinės uždangos jis įkūrė savo organizaciją, veikusią paskutiniais Šaltojo karo metais.

„Karlosas Šakalas“
„Karlosas Šakalas“
„Atkirtis“
„Atkirtis“
„Rekrūtas“
„Rekrūtas“
„Prometėjas“
„Prometėjas“
  < PUSLAPIS IŠ 431  >>> Archyvas