Spalio 8 d. paskelbtas Latvijos nacionalinių kino apdovanojimų „Didysis Kristupas“ („Lielais Kristaps“) nominantų sąrašas. Latvijos, Lietuvos ir Čekijos bendros gamybos filmas „Miestas prie upės“ („Pilsēta pie upes“, rež. Viesturs Kairišs) pristatytas net dvylikoje kategorijų: geriausio ilgametražio filmo, scenarijaus, režisieriaus, operatoriaus, pagrindinio vaidmens aktoriaus, antraplanio vaidmens aktoriaus, filmo dailininko, kostiumų dailininko, grimo dailininko, kompozitoriaus, garso režisieriaus ir montažo režisieriaus. Viso filmas pelnė penkiolika nominacijų. Trys jų atiteko Lietuvos kino kūrėjams – aktoriui Juozui Budraičiui, kompozitorei Justei Janulytei bei kostiumų dailininkei Agnei Rimkutei.
Airijoje netrukus bus pradėtas filmuoti antrasis režisierės Linos Lužytės vaidybinis ilgametražis filmas „Pilis“, pasakojantis jautrią iš Lietuvos į Airiją emigravusių Monikos, jos mamos Jolantos ir močiutės istoriją. Jaunos merginos tikėjimas ir ryžtas siekti svajonės tapti dainininke pakeis visų trijų moterų gyvenimus svetimoje šalyje.
Vilniaus „Skalvija“, Kauno kino centras „Romuva“, Klaipėdos kino ir kultūros sklaidos tinklas „ArleKinas“ bei Panevėžio kino teatras „Garsas“ pakvies į latviškų filmų seansus.
Janio Nordo filmo „Mama, aš tave myliu“ („Mammu, es tevi milu“, 2013) veikėjas paauglys Raimondas mokosi muzikos mokykloje, ten už blogą elgesį gauna griežtus papeikimus, bet gudriai išjungia mamos telefoną, kai tik mokytoja mėgina jai prisiskambinti. Mamai gyvenimas klojasi nesėkmingai, ji priversta dirbti viršvalandžius ir Raimondas turi vienas spręsti savo problemas. Netrukus paauglys pateks į beviltišką situaciją, iš kurios reikės rasti išeitį. Filmas yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą, iš kurių bene svarbiausias – Tarptautinio Berlyno kino festivalio vaikų ir jaunimo programos Didysis prizas už geriausią vaidybinį filmą.
Seime įvyko asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ surengta metinė konferencija „Lietuvos kino ateitis globalioje rinkoje“. Jos tikslas – pažvelgti į kino gamybą bei jos pasiekimus, aptarti valstybės sukurtas sąlygas kino industrijai konkuruoti tarptautiniu mastu bei ekonominį augimą skatinančias galimybes. Pagrindiniai konferencijos partneriai – Lietuvos kino centras ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.
„Kinas laikomas viena didžiausią potencialą generuoti reikšmingą ekonominę naudą galinčių kūrybinių industrijų sričių Lietuvoje. Tad ir konferencijoje į Lietuvos kiną bei jo ateitį žiūrėjome kompleksiškai, kaip į bendros Lietuvos ekonomikos sudėtinę dalį, sukuriančią ženklią pridėtinę vertę“, – teigia konferencijos organizatorius, „Vilniaus kino klasterio“ valdybos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas.
Pradėtas filmuoti dokumentinis filmas „Stokos fenomenas“, kuris pasakos apie stokos reiškinio atradimą ir šios sąvokos kitimą. Filmas remsis Lietuvos laisvos rinkos instituto inicijuotu tarpdisciplininiu tyrimu. Filmo režisieriai – Gintautas Smilga ir Ramūnas Aušrotas.
Įžvalgomis apie stokos reiškinį ir jo svarbą šiuolaikiniame diskurse dalinsis per dešimt įvairių sričių specialistų, tarp kurių – projekto iniciatorė Elena Leontjeva, vyskupas Kęstutis Kėvalas, fizikas Mikas Vengris, tekstologas Paulius Subačius, filosofai Albinas Plėšnys ir Naglis Kardelis, ekonomistas Žilvinas Šilėnas, antropologas Saulius Matulevičius, psichologė Rita Rekašiūtė Balsienė ir kiti.
Sparčiai pasaulyje populiarėjanti internetinė televizijos platforma „Netflix“ gruodžio 12 d. pristatys naują keturių dalių televizijos filmą „Tokijo teismas“. Didžioji dalis filmo scenų nufilmuotos Lietuvoje, pasitelkus gausų Lietuvos kino aktorių ir profesionalų būrį.
„Tokijo teismas“ pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismą Japonijoje, kuris prasidėjo 1946-aisiais. 11 teisėjų iš viso pasaulio Tokijuje praleido dvejus su puse metų, spręsdami istorinę bylą, nulėmusią daugiau nei 28 JAV ir Japonijos karo nusikaltėlių likimus. Tai dokumentinio stiliaus pasakojimas apie teisėjų pastangas įvykdyti beprecedentę užduotį.
2015 m. Lietuvoje ir Japonijoje filmuotame televizijos filme bus galima pamatyti ne tik pagrindinius teisėjų vaidmenis sukūrusius aktorius Marcelį Hensema („Olandijos kilpa“, „Simonas“), Jonathaną Hyde’ą („Titanikas“, „Džiumandži“, „Padermė“), Paulą Freemaną („Indiana Džounsas ir dingusios Sandoros skrynios ieškotojai“), Irrfaną Khaną ( „Juros periodo pasaulis“, „Pi gyvenimas“, „Lūšnyno milijonierius“), bet ir lietuvių kino bei teatro aktorius. Įsimintiną sovietų teisėjo vaidmenį sukūrė Kęstutis Jakštas, Gabija Jaraminaitė suvaidino vertėją, vienintelę moterį teismo procese.
Šį pirmadienį pasibaigusiame Tarptautiniame Monrealio kino festivalyje lietuvių ir suomių bendros gamybos filmas „Dvi naktys iki ryto“ („2 Night till Morning“, rež. Mikko Kuparinen) pelnė apdovanojimą už geriausią režisūrą. Filmas pernai rudenį buvo filmuotas Vilniuje, bendradarbiaujant su lietuvių kūrybine grupe ir epizodinius vaidmenis sukūrusiais lietuvių aktoriais.
Romantinė drama „Dvi naktys iki ryto“ pasakoja apie dviejų nepažįstamųjų vienos nakties nuotykį, kuris pakrypsta netikėta linkme, kai oro erdvę sudrumsčia nelauktai išsiveržusio Islandijos ugnikalnio pelenų debesis.
Pagrindinius vaidmenis šiame filme sukūrė Kanų „Auksinės šakelės“ laureatė, kanadiečių aktorė Marie-Josée Croze ir suomių aktorius Mikko Nousiainenas. Atskiras vaidmuo teko Vilniui, kuriame ir vyksta filmo veiksmas. Jis tapo romantišku, vienišas sielas traukiančiu miestu. Epizodinius vaidmenis filme sukūrė ir lietuvių aktoriai Larisa Kalpokaitė, Aistė Paškevičiūtė, Andrius Žiurauskas.