Europos kino akademija paskelbė, kad šių metų gruodžio 11 d. Berlyne vyksiančioje 34-ojoje Europos kino apdovanojimų ceremonijoje vengrų režisierei Mártai Mészáros bus įteiktas apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus. Tai pirmas kartas, kai šis apdovanojimas skiriamas režisierei moteriai iš Vidurio Europos regiono.
Krėsle prie televizoriaus
Komercinis kinas neatsisako minties šviesti liaudies masių, nesvarbu, kokiame žemyne jos gyventų. Pastaraisiais metais dažnai pasirenkamos katastrofų, siaubo, apokaliptinio filmo konvencijos. Kalbėdami apie grėsmę žmonijai, tokie filmai dažniausiai aiškina ekologiško gyvenimo taisykles.
Pokalbis su režisieriumi Vytautu Puidoku
„Nepatogaus kino“ festivalyje įvyks antrojo Vytauto Puidoko dokumentinio filmo „Pasienio paukščiai“ premjera. Šia proga su režisieriumi kalbasi kultūros istorikė, kino kritikė Elena Jasiūnaitė.
Kaliningrado sritis ir Lietuvos pamarys. Ar čia gyvenantys rusai ir lietuviai galėtų sutarti? Kodėl dvi šalys taip įtariai žiūri viena į kitą? Šiuos ir kitus klausimus naujame lietuviškame dokumentiniame filme „Pasienio paukščiai“ kelia filmo režisierius Vytautas Puidokas. Naujo filmo premjera įvyks jau šį sekmadienį, spalio 17 d., festivalyje „Nepatogus kinas“.
Giedrė Žickytė apie „Šuolį“
Apkeliavęs per 40 tarptautinių festivalių įvairiuose žemynuose, pelnęs apdovanojimų ir publikos dėmesį, dokumentinis filmas „Šuolis“ pasiekė ir Lietuvos kino teatrų ekranus. Režisierės Giedrės Žickytės filmas pasakoja sovietų laivo radisto Simo Kudirkos istoriją. 1970 m. jis peršoko į JAV pakrančių apsaugos laivą, prašydamas politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Tai sukėlė didelį politinį rezonansą, visuomenės protestus. Su režisiere Žickyte kalbamės apie ilgai trukusį šio filmo kūrimo procesą bei kitus jos projektus.
Prie Lietuvos ir Lenkijos sienos tęsiasi pabėgėlių drama, kuri, be abejo, sulauks – gal ir ne Lietuvoje – jai skirtų filmų. Apie ją Gdynėje, atsiimdama Lenkijos vaidybinių filmų festivalio „Platininius liūtus“ už viso gyvenimo kūrybą, pasisakė Agnieszka Holland: „Mano filmai kalbėjo apie panieką ir neapykantą, apie žmones dalijančius režimus, apie politikus, kurie žaidžia baime ir manipuliuoja visuomenės nuomone, apie korumpuotą žiniasklaidą.
Nauji filmai – „Laisvasis Gajus“
„Aš čia atėjau kramtyti gumos ir spardyti subinių... ir man jau pasibaigė guma“, – įžengęs į banką sako pagrindinis filmo „Jie gyvi“ („They Live“, 1988) herojus Nada. Filme, kurį filosofas Slavojus Žižekas pavadino užmirštu kairiojo Holivudo šedevru, pasakojama apie slapta tikrovę užvaldžiusius ateivius, kurių tikrąją formą įmanoma pamatyti tik per specialius tamsintus akinius. Be abejo, toks banalus naratyvas kūriniui slapta padeda perteikti kapitalizmo ir vartotojiškumo kritiką.
Visuomenės ir specialistų dėmesio susilaukęs projektas „Projekcijos“ gimė kaip atsakas pandemijos sukeltiems emociniams išgyvenimams. „Projekcijomis“ vadinamas nemokamų filmų peržiūrų ir jas lydinčių pokalbių su psichologu ciklas, kurį medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ organizuoja drauge su miestų visuomenės sveikatos biurais. Šių metų ciklą užbaigs virtualūs seansai ir susitikimai: trys Kauno ir penki Panevėžio žiūrovams ir žiūrovėms.
Lietuvių premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje
Neretai nutinka taip, jog žiūrint jaunosios kartos filmus, kad ir trumpametražius, galima sutrikti ir išvis nieko nesuprasti, mat sukišama labai daug (kad ir gražių) idėjų, bet galutinis rezultatas atrodo išsikvėpęs. Tokiu atveju kino kritikams belieka skaldyti malkas.
Krėsle prie televizoriaus
Kai televizoriaus ekrane matau politikų ir politikių, ministrų ir ministrių veidus, kai klausausi jų negyvos, plastmasinės kalbos, jų primityvių argumentų, apima bejėgiškumo jausmas ir neviltis. Jei prieš trisdešimt metų kas būtų pasakęs, kad lietuviai nuoširdžiai pamils komunistę aukštosios partinės mokyklos dėstytoją, būčiau pasukiojęs prie smilkinio pirštą. Dabar taip pat nuoširdžiai mylimi nacionalistai, homofobai ar tiesiog apgailėtini fašistėliai.