7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Vitoldas Bialynickis-Birulia – poetinio peizažo meistras

 

Lietuvos dailės muziejus gegužės 21 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečia į Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) atidaromą parodą „Vitoldas Bialynickis-Birulia: poetinio peizažo meistras“. Ši žymaus baltarusių dailininko tapybos paroda atkeliavo iš Baltarusijos Respublikos nacionalinio dailės muziejaus ir Vilniuje veiks iki rugsėjo 13 d.   Lankytojams rodoma per 40 dailininko darbų.

Vitoldas Bialynickis-Birulia, „Pavasaris. Upelis“, Abramcevas. 1943 m.
Vitoldas Bialynickis-Birulia, „Pavasaris. Upelis“, Abramcevas. 1943 m.
Rengėjų inf.

„Vanduo po tiltu“: Isidore Krapo, Lilija Puipienė, Edita Rakauskaitė

 

 

Tapybos paroda LDS galerijoje „Arka“

2015 m. gegužės 22 d. – birželio 13 d.

 

„De l’eau est passée sous les ponts - A lot of water passed under the bridge“ – tai žodžiai, pasiekę mus laiške iš kolegos menininko Isidore Krapo (tikroji pavardė – Hubert Becheau) iš Bordo (Prancūzija). Tai ir buvo impulsas surengti mūsų trijų parodą, pavadinimu „Vanduo po tiltu“. Žodis „tiltas“ tapo koncepto ašimi šiai tapybos parodai. Simboliška, kad susipažinome 1997 m. Nidos plenere, kurio intencija – tęsti „Die Brücke“ menininkų grupės tradicijas. Nida tada buvo vadinta „Kuršių nerijos Barbizonu“. 2015 m. sueina 110 metų nuo „Die Brücke“grupės susikūrimo Drezdene. Pats pavadinimas grupės nariams įprasmino jungtį tarp praeities tradicijos ir ateities naujovių. Jie žavėjosi prancūzų fovistų kūryba. 1908 m. Berlyne vyko Henri’o Matisse’o darbų paroda.

 

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Rengėjų inf.

Evelinos Paukštytės kūrybos paroda „Kosmosas ir ašaros“

 

Gegužės 21 d. (ketvirtadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma menininkės Evelinos Paukštytės kūrybos paroda „Kosmosas ir ašaros“. Paroda vyks iki birželio 13 d.

 

Autorė taip pristato savo parodą: „Ilgokai ieškojau savo kūrybos apibūdinimo, tai yra kokio karkaso, kuris geriausiai atspindėtų mano idėjas, vaizdus. Mąsčiau, kas man turi įtakos, kas mane veikia. Humoras, ironija, nesąmonės, popkultūra, dabarties realijos – tai centrinės ašys, apie kurias mąstydama leidžiuosi į kūrybos horizontus. Mano kuriami darbai – tarsi absurdo miniatiūros: kiekvienas turi atskirą istoriją, ironijos užtaisą ir prasmę. Mėgstu absurdišką humorą, keistas istorijas, kurios inspiruoja sukurti vienokį ar kitokį darbą. Pačiai įdomu, kaip žaidžia pasąmonė su vaizdiniais. Kartais nustembu. Kartais pavyksta, kartais ne. Gyvenimas labai įdomus, o įdomus gyvenimas visada įkvepia.

 

Evelina Paukštytė, „Lašiša ir kaktusai“.
Evelina Paukštytė, „Lašiša ir kaktusai“.
Rengėjų inf.

Ingvaro Staffanso paroda „Po 25 metų“

 

M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune veikia švedų menininko Ingvaro Staffanso paroda „Po 25 metų“.

 

Kai prieš dvidešimt penkerius metus I. Staffans atvyko rengti parodos M. Žilinsko dailės galerijoje Kaune, visai nesitikėjo tokio susidomėjimo ir be galo pozityvios reakcijos. Tai jį maloniai stebino, ir aišku, kodėl – buvo pirmasis menininkas iš Vakarų, nepabijojęs susikrauti savo paveikslų ant senuko „Volvo“ stogo, persikelti iš Stokholmo į Taliną, nelegaliai pravažiuoti muitines ir atsirasti Kaune.

Ingvaro Staffanso kūriniai.
Ingvaro Staffanso kūriniai.
Rengėjų inf.

Paroda Alfonsas Dargis: Vaizduotės užrašai

 

Lietuvos dailės muziejus gegužės 6 d., trečiadienį, 16 val. kviečia į Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaromą parodą „Alfonsas Dargis: vaizduotės užrašai“. Paroda surengta iš Lietuvos dailės muziejaus, Mažeikių muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejus bei Lietuvos išeivijos dailės fondo rinkinių ir išsamiai pristato žymaus lietuvių išeivijos dailininko, tapytojo, grafiko ir scenografo Alfonso Dargio kūrybą. Paroda Vilniuje veiks iki birželio 21 d., o rudeniop bus perkelta į dailininko gimtinę ir eksponuojama LDM partnerio Mažeikių muziejaus ekspozicinėse erdvėse.

Alfonsas Dargis, „Matematikas“. 1981 m. Lietuvos dailės muziejus. V. Aukštaičio nuotr.
Alfonsas Dargis, „Matematikas“. 1981 m. Lietuvos dailės muziejus. V. Aukštaičio nuotr.
Julija Fomina

Su humoru – apie rimtus dalykus

Erwino Wurmo parodos Vilniuje

Nuo birželio 11 d. Vilniuje veikia iškart dvi garsaus austrų menininko Erwino Wurmo personalinės parodos. Šiuolaikinio meno centre eksponuojamas vienas didžiausių jo sukurtų skulptūrinių objektų – „Siauras namas“, parodoje „Interpretacija“ galerijoje „Vartai“ – skulptūros ir jų nuotraukos, tarp kurių – pasaulinę šlovę menininkui pelniusių „Vienos minutės skulptūrų“ atvaizdai. Meno kritikai tituluoja Erwiną Wurmą poparto atstovu, siurrealistu, konceptualiu pokštininku. Jo skulptūros – išpūsti, suploti ar kitaip „deformuoti“ įprasti daiktai – drabužiai, automobiliai, namai – iš pirmo žvilgsnio išties atrodo absurdiškos ir juokingos, nors menininko intencijos rimtos: pažvelgti į kasdienybę kitokiu rakursu ir panaikinti įprastas, savaime suprantamas daiktų reikšmes. „Mane domina kiautas, formų ir kūnų įpakavimas“, – teigia menininkas, siūlydamas savitas tradicinės skulptūros sampratos interpretacijas.
 
Gilintis į skulptūros esmę ir jos raiškos galimybes Erwinas Wurmas pradėjo studijų Vienos meno akademijoje metais. Iš pradžių jis norėjo studijuoti tapybą, bet išlaikęs stojamuosius egzaminus buvo priimtas į skulptūros katedrą. „Įstojęs pradėjau galvoti apie tai, kas šiandien gali būti skulptūra. Tai nuvedė mane prie apmąstymų apie tuštybę, galimybes ir tūrius – fundamentalias skulptūros savybes“, – prisimena jis. Anot Wurmo, skulptūra – tai visų pirma tūrio menas, taigi bet koks tūrio padidėjimas ar sumažėjimas – kad ir žmogaus svorio metimas – gali būti laikomi skulptūros raiškos forma, o pagrindinė skulptoriaus užduotis – pridėti arba atimti tūrio. Vadovaudamasis šiuo principu, jis ir pradėjo kurti. Iš pradžių – iš panaudotų, rastų arba itin pigių medžiagų: išmestų medienos ir metalo atraižų, senų skardinių, dėvėtų savo ir kitų žmonių drabužių. Ilgainiui pradėjo mąstyti apie tai, kad tokios medžiagos ir daiktai neatsiejami nuo juos naudojusių žmonių istorijų, jausmų, aistrų, kasdienių išgyvenimų, o tai savo ruožtu susiję su socialiniu kontekstu. Tokie svarstymai gali pasirodyti kiek banalūs, bet liečia egzistencinius gyvenimo klausimus. Būtent tai domina menininką: kaip sujungti tarytum banalų turinį, kiekvienam žmogui rūpimus klausimus ir viską perteikti lengvai atpažįstamais pavidalais. „Noriu atkreipti dėmesį į rimtus dalykus, bet padaryti tai lengva forma. Net kai kalbame, pavyzdžiui, apie ligą ar tragediją, turėtų būti įmanoma pasakoti apie tai lengvai“, – sako Erwinas Wurmas.    

Erwin Wurm, „Siauras namas“. ©Robert Fessler
Erwin Wurm, „Siauras namas“. ©Robert Fessler
Erwin Wurm, „Siauras namas“, interjero fragmentas. © Studio Erwin Wurm
Erwin Wurm, „Siauras namas“, interjero fragmentas. © Studio Erwin Wurm
Erwin Wurm, „Siauras namas“, interjero fragmentas. © Studio Erwin Wurm
Erwin Wurm, „Siauras namas“, interjero fragmentas. © Studio Erwin Wurm
Erwin Wurm, vienos minutės skulptūra „Kamerinė skulptūra“ Ciuriche. 2004 m. © Studio Erwin Wurm
Erwin Wurm, vienos minutės skulptūra „Kamerinė skulptūra“ Ciuriche. 2004 m. © Studio Erwin Wurm
Erwin Wurm, vienos minutės skulptūra „Tapybos teorija“. 2007–2014 m. ©Wolfgang Guenzel
Erwin Wurm, vienos minutės skulptūra „Tapybos teorija“. 2007–2014 m. ©Wolfgang Guenzel
Erwin Wurm, vienos minutės skulptūra „Freudo atitaisymas“. 2004 m. © Studio Erwin Wurm
Erwin Wurm, vienos minutės skulptūra „Freudo atitaisymas“. 2004 m. © Studio Erwin Wurm
„7md“ inf.

Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui

Iš dailės pasaulio

Balandžio 24 – gegužės 31 d. Vengrijos sostinėje veikė didžiulis renginys: „Off-Biennale Budapest“. Pavadinimas aiškinamas kaip sąmoninga šalikelė, naujo kelio pasirinkimas. Tai ne „anti-“, „sub-“, „neo-“, „trans-“ ar „post-“, nes siekiama ne diskutuoti su tuo, kas nebetenkina, o sukurti kitą kokybę nei gali pasiūlyti valdžia, anot organizatorių, vis dažiau kišanti nagus į kultūrinį gyvenimą. Be atlygio dirbo milžiniška komanda (daugiau kaip 200 menininkų, įvyko 180 renginių, prie jų dirbo per 600 žmonių), nei atidaryme, nei uždaryme politikai pasisakyti nepakviesti, vengta „valdžiai priklausančių“ erdvių. Be pagrindinio tikslo – susigrąžinti laisvę ir meną suvokti daugiau nei dekoratyviai, antras siekis buvo skatinti nevalstybinio finansavimo būdus, infrastruktūrą. Daugiau informacijos.
 

Indų kilmės Londone gyvenantis labai žymus ir prancūzų mėgstamas skulptorius Anishas Kapooras teigia, kad „šen bei ten išdėlioti objektus nieko nereiškia. Aš siekiau sugriaut pusiausvyrą ir prisikviesti chaosą. Ir tuo pat metu išsaugoti vientisumą su istorine aplinka, o tai ir sudėtingiausia.“ Gal abstrakčios išvaizdos skulptūra „Gašlus kampelis“ („Dirty Corner“) Versalio soduose vargu ar sukeltų daug nerimo, ypač Prancūzijoje, tačiau neformalus pavadinimas („Karalienės putė“) suteikė progą žodinėms kovoms. Diskutuojama, ar skulptūra turi panašumo į vaginą, ar į karalienės vaginą, ar čia turime galvoti apie po giljotina gyvenimą baigusią Mariją Antuanetę? Dešinieji respublikonai purkštauja, o dienraštis „Le Parisien“ („Paryžietis“) Kapoorą apibūdiną kaip genialų provokatorių.

Off-Biennale Budapest, be pavadinimo
Off-Biennale Budapest, be pavadinimo
Anish Kapoor, „Gašlus kampelis“. 2014 m.
Anish Kapoor, „Gašlus kampelis“. 2014 m.
Atena Farghadani
Atena Farghadani
Monika Krikštopaitytė

Pasisveikinimas su senu pažįstamu

Pokalbis su Aiste Kisarauskaite apie Vinco Kisarausko parodą „Pasisveikinimas su laiku“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Dažnai studentai, Dailės akademijoje per peržiūras pristatydami savo darbus, teigia, kad idėjų sėmėsi iš vaikystės patirčių. O ši paroda – visa iš vaikystės, tuo labiau kad tada svajojau būti archeologe. Dingusių objektų paieška, rekonstravimo malonumas man tebėra svarbus ir dabar. Taigi, greičiausiai pirminis impulsas – noras geriau pažinti aną laiką, o dar viena nuostabia patirtimi tapo galimybė tai daryti kartu su žiūrovais, už ką esu nepaprastai dėkinga Nacionalinei dailės galerijai. Ir juk taip įdomu pratrynus legendos ar mito sluoksnį pajusti buvus gyvą žmogų! Tarkim, dažnai pagalvoju, ką patyrė atvykusi į Lietuvą jauna turtinga gražuolė italė karalienė Bona arba kaip gyveno fotografas Virgilijus Šonta. Mano tėtis – Kisarauskas mirė gerokai per anksti, man taip ir negavus realios galimybės jį pažinti ne iš vaikystės, bet iš suaugusio žmogaus pozicijų, tad ši paroda – dar vienas bandymas ne tik sukurti laiko mašiną, bet ir suprasti, pajusti, įveikti tas sienas, skiriančias mus vienus nuo kitų.

Vincas Kisarauskas, „Keturi autoportretai ir ranka“. 1971–1972 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Keturi autoportretai ir ranka“. 1971–1972 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Pokaris“. 1965 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Pokaris“. 1965 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Popartinė kompozicija“. 1966 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Popartinė kompozicija“. 1966 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Dvi keistos galvos“. 1967 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Dvi keistos galvos“. 1967 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Prie stalo“. Iš „Auksinio“ ciklo. 1967 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Prie stalo“. Iš „Auksinio“ ciklo. 1967 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, Be pavadinimo. Iš ciklo „Brutalus“. 1974 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, Be pavadinimo. Iš ciklo „Brutalus“. 1974 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Pusryčiai žolėje“, I. 1973 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Pusryčiai žolėje“, I. 1973 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Šventė“. 1975 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Šventė“. 1975 m. A. Narušytės nuotr.
7MD

Stambulas, Havana ir pagarba rūdims

Iš dailės pasaulio

Apsilankius senutėje Venecijos bienalėje, kur sklando susidomėjimas muziejaus idėja, madingų meno vėjų galima važiuoti į Stambulą, kur rugsėjo 5 – lapkričio 1 dienomis kuratorė Carolyn Christov-Bakargiev kvies gilintis į tai, kas masiškai tyrinėta praėjusioje Venecijos bienalėje – nematomas bangas, vibracijas, gylius, sluoksnius ir kitus moksliškai ir mistiškai skambančius dalykus parodoje „Sūrus vanduo: minties formų teorija“ („Saltwater: a Theory of Thought Forms“). Parodoje dalyvaus daugiau kaip penkiasdešimt menininkų ir nemenininkų. Anotacijoje minimi vandenyno tyrinėtojai, neurologai. Projektas bus išplitęs mieste ir žada brėžti poetines ir politines, regimas ir neregimas koordinates netikėtose vietose. Carolyn Christov-Bakargiev meno pasauliui yra žinoma pirmiausia kaip kuratorė dirbusi prie kas dveji metai vykstančios parodos „dOCUMENTA (13)“ su tema „Žlugimas ir atkūrimas“ rodyta pačiose netikėčiausiose ir įvairiausiose Kaselio vietose. Daugiau apie Stambulo bienalę.

Carolyn Christov-Bakargiev. 2012 m.
Carolyn Christov-Bakargiev. 2012 m.
Tania Bruguera
Tania Bruguera
Ignas Krunglevičius, kūrinio fragmentas
Ignas Krunglevičius, kūrinio fragmentas
Richard Serra, „Lenkta arka“, Niujorkas. 1981 m.
Richard Serra, „Lenkta arka“, Niujorkas. 1981 m.
Kristina Stančienė

Trys

Kristinos Stančienės pokalbis su Jonu Vaitiekūnu apie tris VDA tapybos katedros absolventes

Tai, kas matosi, t.y. kas nutapyta, atrodo per paprasta, kad būtų tiesa. Bet klasta ar apgaule to taip pat nepavadinsi. Čia mes matome užsimerkusį merginos veidą tarsi po vandeniu, peizažą su aukštu gaivališku dangumi ir raudona žeme, kelis „paprastus“ natiurmortus. Dramatiškiau atrodo tik „kraujuojanti ranka“. Bet gal ir tai yra sąmoningai klaidinanti dramos imitacija? Tikroji drama slypi kažkur anapus? Surizikuosiu klysti, pasivadinau vieną kitą paveikslą savo pavadinimais. Taip trys natiurmortai gavo vieną pavadinimą: „pusryčiai Entuziastų plente“. Visą ciklą pasivadinau „Imperijos likučiai“, „Atlantida“ ar panašiai... Dar stebina atlikimo profesionalumas, t.y. tai, kas norėta atvaizduoti, dera su autorės gebėjimu tai padaryti tiksliai ir be vargo, be techninių nesklandumų. Žiūrovui leidžiama suprasti, kad tai apgaulės, iliuzijų, nepasakymo iki galo tema, teikianti estetinį pasitenkinimą, nes yra įvaizdinta kokybiška tapybos kalba. Vaizduojami natiurmortuose daiktai (indai) yra etnografiniai, nutylint laikotarpį. Peizažuose rodomi dangūs ir žemės galimai turi konkrečias platumas ir ilgumas, bet žiūrovas paliekamas be „GPS“. Darbų koloritas aiškiai turi konkrečios, bet išnykusios ir nežinomos spalvinės kalbos tarmės požymių. Žodžiu, kažkur kažkada, Prano Juozapo imperijos pakrašty...

Monika Kornilova, iš ciklo „ID paieškos“. 2015 m. M. Kornilovos nuotr.
Monika Kornilova, iš ciklo „ID paieškos“. 2015 m. M. Kornilovos nuotr.
Monika Kornilova, iš ciklo „ID paieškos“. 2015 m. M. Kornilovos nuotr.
Monika Kornilova, iš ciklo „ID paieškos“. 2015 m. M. Kornilovos nuotr.
Monika Kornilova, iš ciklo „ID paieškos“. 2015 m. M. Kornilovos nuotr.
Monika Kornilova, iš ciklo „ID paieškos“. 2015 m. M. Kornilovos nuotr.
Monika Kornilova, iš ciklo „ID paieškos“. 2015 m. M. Kornilovos nuotr.
Monika Kornilova, iš ciklo „ID paieškos“. 2015 m. M. Kornilovos nuotr.
Auksė Miliukaitė, iš ciklo „(Kūrinių) naracijos ir mitai“. 2015 m. A. Miliukaitės nuotr.
Auksė Miliukaitė, iš ciklo „(Kūrinių) naracijos ir mitai“. 2015 m. A. Miliukaitės nuotr.
Auksė Miliukaitė, iš ciklo „(Kūrinių) naracijos ir mitai“. 2015 m. A. Miliukaitės nuotr.
Auksė Miliukaitė, iš ciklo „(Kūrinių) naracijos ir mitai“. 2015 m. A. Miliukaitės nuotr.
Auksė Miliukaitė, iš ciklo „(Kūrinių) naracijos ir mitai“. 2015 m. A. Miliukaitės nuotr.
Auksė Miliukaitė, iš ciklo „(Kūrinių) naracijos ir mitai“. 2015 m. A. Miliukaitės nuotr.
Auksė Miliukaitė, iš ciklo „(Kūrinių) naracijos ir mitai“. 2015 m. A. Miliukaitės nuotr.
Auksė Miliukaitė, iš ciklo „(Kūrinių) naracijos ir mitai“. 2015 m. A. Miliukaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas