7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Tarptautinė lietuvių, vokiečių ir austrų menininkių paroda „Neplanuotos istorijos“

 

2015 m. birželio 3 d. 17 val. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje atidaroma tarptautinė lietuvių, vokiečių ir austrų menininkių paroda „Neplanuotos istorijos“. Neplanuotas istorijas tapybos darbais  pasakos Annette Wirtz (Vokietija), Hannah Feigl (Austrija) ir Aistė Kirvelytė (Lietuva). Orūnė Raudonė eksponuos piešinius. Visų autorių darbai sukurti pastaraisiais metais.

Aistė Kirvelytė,„Svajonė“. 2014 m.
Aistė Kirvelytė,„Svajonė“. 2014 m.
Rengėjų inf.

Leono Striogos skulptūrų ir piešinių paroda „Šviesos lauke“

 

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, veikia Leono Striogos skulptūrų ir piešinių paroda „Šviesos lauke“.

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Kristina Jokubavičienė

Atminties ženklų kūrėjas

In memoriam Regimantui Midvikiui (1947–2015)

Eidamas 68-uosius birželio 13 d. mirė Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius Regimantas Midvikis.
 
R. Midvikis gimė 1947 m. sausio 5 d. Eidintų kaime (Tauragės r.). Baigęs Tauragės vidurinę mokyklą, 1965–1971 m. studijavo skulptūrą Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Dar besimokydamas pradėjo dalyvauti parodose. Gavęs paskyrimą į Telšius, kelerius metus dėstė Telšių taikomosios dailės technikume, o 1975 m., tapęs Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, persikėlė į Klaipėdą ir pradėjo darbuotis kombinate „Dailė“. 
 
Regimantas, kaip ir daugelis jo kartos jaunų, ką tik institutą baigusių menininkų, į Klaipėdą buvo tiesiog „atviliotas“. Tuometinis miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys skatino į miestą vykti jaunus dailininkus, jiems Klaipėdoje buvo sudaromos palankios gyvenimo ir kūrybos sąlygos. Tad 8-ajame dešimtmetyje uostamiestis sulaukė tikro jaunų menininkų antplūdžio.

Regimantas Midvikis. © www.kurjeris.lt
Regimantas Midvikis. © www.kurjeris.lt
Regimantas Midvikis, paminklas karaliui Mindaugui, fragmentas. 2003 m.
Regimantas Midvikis, paminklas karaliui Mindaugui, fragmentas. 2003 m.
Regimantas Midvikis, „Senamiesčio katinas“. 1979 m.
Regimantas Midvikis, „Senamiesčio katinas“. 1979 m.
Regimantas Midvikis, paminklo Petrui, Antanui ir Jonui Vileišiams modelis. 2015 m.
Regimantas Midvikis, paminklo Petrui, Antanui ir Jonui Vileišiams modelis. 2015 m.
Goda Aksamitauskaitė

Gličas – nauja juoda

Gličo estetika šiuolaikinėje kultūroje

Naujausieji laikai kuria naujausias problemas. (Laikomasi pozicijos, jog Naujausieji laikai trunka iki šių dienų, o ne iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Plačiausia prasme šis terminas apibūdina tą istorijos dalį, kuri vis dar egzistuoja gyvoje atmintyje, t. y. vidutiniškai 80 m.) Informacinis amžius (arba Kompiuterio amžius) – Naujausiųjų laikų dalis – apibrėžiamas kaip poslinkis nuo pramonės revoliucijos sukelto tradicinės pramonės bumo prie informacijos kompiuterizacija grįstos ekonomikos. Randy Kluverio nuomone, technologijų evoliucija kasdieniame gyvenime lėmė, jog sparčiai vystomi globalūs ryšiai ir įvairūs kompiuterizacijos teikiami privalumai bei su jais susiję trūkumai ėmė formuoti visuomenę („Globalization, Informatization, and Intercultural Communication“, American Journal of Communication, 2000 m. gegužė). Visuomenė ar bent nedidelė jos dalis kritiškai sureagavo į savo laiko procesus ir naujausias kompiuterių problemas kūrybiškai išnaudoja socialinės kritikos ar estetikos tikslais.

Laimonas Zakas (Glitchr). 2014 m.
Laimonas Zakas (Glitchr). 2014 m.
In†rσwzrks, iš serijos „G//R“, 2015 m.
In†rσwzrks, iš serijos „G//R“, 2015 m.
JODI, ekrano nuotrauka, wwwwwwwww.jodi.org.
JODI, ekrano nuotrauka, wwwwwwwww.jodi.org.
Rosa Menkman, „Vernacular of File Formats“. 2010 m.
Rosa Menkman, „Vernacular of File Formats“. 2010 m.
Aurelija Kavaliauskaitė

Pažintis su Alfonsu Dargiu

Lietuvių išeivijos dailininkas Vytauto Kasiulio dailės muziejuje

Linksmas veidelis, liūdnas veidelis. Linksmas ir vėl liūdnas... Aiški skirtis tarp jausmų – laimės ir liūdesio, džiaugsmo ir skausmo bei kitų priešpriešų. Jokio susiliejimo, jokio persipynimo. Žiūriu ir aiškiai jaučiu dailininko nuotaikas kūrybos momentu. Maži įsivaizduojami personažai perteikia jau buvusius dailininko ir kuria naujus žiūrovo pojūčius. Dailininkas – Alfonsas Dargis, o žiūrovas – aš, tu, jis, ji...
 
Alfonsas Dargis – XX a. lietuvių išeivijos dailininkas, kilęs nuo Mažeikių. Mokėsi jis Kauno meno mokykloje kartu su mums gerai žinomais to meto dailininkais, pas tokius pat iškilius mokytojus (Adomą Galdiką, Stasį Ušinską ir kitus). Paskui, gavęs Lietuvos valstybės stipendiją, tęsė mokslus Vienos dailės akademijoje ir, kas ten žino, jei ne vėlesnė emigracija už Atlanto, gal jo pavardė dabar būtų XX a. Lietuvos dailės istorijos tomuose. O kol taip nėra, ją galima išvysti Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, parodoje „Alfonsas Dargis: vaizduotės užrašai“. Čia eksponuojamos jo kompozicijos, sukurtos 5–9-uoju dešimtmečiais. Darbai dviejų rūšių – medžio raižiniai ir plonasluoksnė eksperimentinė tapyba. Tačiau juos jungia viena tema – žmogus ir painus jo vidinis pasaulis. Atrodytų, įprasta ir dažnai nagrinėjama tematika, tačiau darbai anaiptol nepaprasti. Dargį veikė primityvusis menas, taip pat lietuvių tautodailė, mitinis pasaulis ir naujos modernizmo srovės. Visa tai jungdamas jis sukuria keistus ir nematytus personažus. Jie man primena mažus Natalijos Gončarovos akmens „bobų“ (pvz., paveikslas „Veidai porceliane“, 1976, – sudvigubinta toteminė skulptūrėlė, nutapyta plonyčiu dažų sluoksniu, visa virpanti ir skleidžianti šiltas spalvas) ir lietuvių mitologijos miško monų (paveikslas „Be pavadinimo“, 1976, kur vaizduojami du žali vaikai didelėmis išsigandusiomis akimis ir sučiauptomis lūpomis) hibridus.

Alfonsas Dargis, „Sudaužytas žmogus“. 1983 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Sudaužytas žmogus“. 1983 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Europa“. 1985 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Europa“. 1985 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Kompozicija“. 1977 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Kompozicija“. 1977 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Mano gyvenimas“. 1960 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Mano gyvenimas“. 1960 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Misereor“. 1987 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Misereor“. 1987 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Vaikai parke“. 1981 m. A. Narušytės nuotr.
Alfonsas Dargis, „Vaikai parke“. 1981 m. A. Narušytės nuotr.
Karolina Rybačiauskaitė

Nerami Vinco Kisarausko mūza

Jaunosios kartos požiūris į menininko kūrybą

Niekada nemėgau Lietuvos sovietinio modernizmo dailės. Tiesą sakant, ir XX amžiaus istorija iki praėjusių metų neatrodė pernelyg įdomi – visad skaičiau ją kaip agresyvių ir susireikšminusių žmonių tekstą, neigiantį moteris, tradicijas ir patį save. Todėl tikriausiai kiek paradoksalu, kad savo baigiamajam darbui nutariau pasirinkti Vinco Kisarausko (1938–1988) kūrybos analizę, nors nei jo darbai, nei laikotarpis visai nežavėjo. Lemtingas pasisveikinimas su dailininku įvyko tiriant antikos mitų raišką avangardo dailėje, kai dėstytojas Fabrice’as Flahutezas pasiūlė antikos ieškoti ten, kur jos tikrai nesitikėjau rasti, – futurizme. Tyrimo metu labai domėjausi italų metafizinės tapybos kūrėju Giorgio de Chirico – mįslingoje, įtampos kupinoje erdvėje dažnai tapiusiu neramias mūzas, vienišus apolonus ir ariadnes. De Chirico tradicinių vertybių ilgesys ir nostalgija meninei Italijos šlovei man susisiejo su nerimastinga Kisarausko kūrinių atmosfera ir noru sovietmečiu išsikirsti langą į kitą – Vakarų pasaulio erdvę. Jo kūrinys „Išsigandęs miestas“ (1975) atrodė kaip De Chirico mūzų parafrazė, kai jos, tarsi įkalintos postamentuose ir šarvuose, stovi antikinės architektūros fone. Vėliau sužinojau, kad su De Chirico Kisarauską siejo ir daugiau Lietuvos dailėtyrininkų, tačiau tik įžvelgdami formalių italų neorealizmo bruožų. Taigi, šis paraštinis dailės ir dailėtyros klausimas – antikos mitai ir modernizmo ikonografija – tapo akstinu analizuoti Kisarausko kūrybą, kurios retrospektyvą „Pasisveikinimas su laiku“ (kuratorė Milda Žvirblytė) dar galima pamatyti Nacionalinėje dailės galerijoje. Šalia pristatomas ne tik istorinis, bet ir asmeninis žvilgsnis – Aistės Kisarauskaitės parengta paroda „124 fotografijos ir keli daiktai iš Vinco Kisarausko archyvo“.

Vincas Kisarauskas, „Aklas Edipas, autoportretas ir Antigonė“. 1976 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Aklas Edipas, autoportretas ir Antigonė“. 1976 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Liudininkas“. 1967 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Liudininkas“. 1967 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, Eskizas teatriniam apipavidalinimui „Edipas karalius“ pagal Panevėžio dramos teatro vyr. režisieriaus Juozo Miltinio pasiūlymą. 1974 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, Eskizas teatriniam apipavidalinimui „Edipas karalius“ pagal Panevėžio dramos teatro vyr. režisieriaus Juozo Miltinio pasiūlymą. 1974 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Figūros be rytojaus“. 1976 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Figūros be rytojaus“. 1976 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Taip jau yra“. 1977 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Taip jau yra“. 1977 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Nupilkusių dienų tyloje“. 1981 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Nupilkusių dienų tyloje“. 1981 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Prie geltono namo, arba Judėjimas praeitin“. 1981–1982 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Prie geltono namo, arba Judėjimas praeitin“. 1981–1982 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Žmonės laike“. 1983 m. A. Narušytės nuotr.
Vincas Kisarauskas, „Žmonės laike“. 1983 m. A. Narušytės nuotr.
Rengėjų inf.

Paroda „Piešinys 2015: per formą - į turinį“

 

Piešinio paroda veikia LDS galerijoje „Arka“ 2015 m. gegužės 26 d. – birželio 13 d.

 

2015 m. gegužės 26 dieną 17 val. „Arkos“ galerija jau penktą kartą pakvietė į apžvalginę Lietuvos dailininkų sąjungos parodą „Piešinys 2015: per formą - į turinį“.

 

Paroda tradiciškai vyksta nuo 2006 m. kas dvejus metus kaip tęstinis edukacinis projektas, turintis didžiulį pasisekimą Lietuvos menininkų tarpe.

 

Šių metų parodos prioritetas – figūratyvumas.

 

Rengėjų inf.

Rimaldo Vikšračio personalinė fotografijų paroda

 

Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) veikia

Rimaldo Vikšračio personalinė fotografijų paroda.

Rimaldas Vikšraitis, autoportretas.
Rimaldas Vikšraitis, autoportretas.
Rengėjų inf.

Aldonos Gustas (g. 1932) piešinių paroda „Esu gamtos dalis...“

 

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune 

veikia Aldonos Gustas (g. 1932) piešinių paroda „Esu gamtos dalis...“.

 

Aldonos Gustas kūrinys
Aldonos Gustas kūrinys
Malvina Jelinskaitė

Eglės Lekevičiūtės paroda „Ratais kvadratais“

 

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje vyksta Eglės Lekevičiūtės instaliacijų paroda

„Ratais kvadratais“.

 

Paroda veiks - 2015 05 13 - 2015 06 30

Parodos plakatas
Parodos plakatas
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas