2015 m. birželio 3 d. 17 val. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje atidaroma tarptautinė lietuvių, vokiečių ir austrų menininkių paroda „Neplanuotos istorijos“. Neplanuotas istorijas tapybos darbais pasakos Annette Wirtz (Vokietija), Hannah Feigl (Austrija) ir Aistė Kirvelytė (Lietuva). Orūnė Raudonė eksponuos piešinius. Visų autorių darbai sukurti pastaraisiais metais.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, veikia Leono Striogos skulptūrų ir piešinių paroda „Šviesos lauke“.
In memoriam Regimantui Midvikiui (1947–2015)
Gličo estetika šiuolaikinėje kultūroje
Naujausieji laikai kuria naujausias problemas. (Laikomasi pozicijos, jog Naujausieji laikai trunka iki šių dienų, o ne iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Plačiausia prasme šis terminas apibūdina tą istorijos dalį, kuri vis dar egzistuoja gyvoje atmintyje, t. y. vidutiniškai 80 m.) Informacinis amžius (arba Kompiuterio amžius) – Naujausiųjų laikų dalis – apibrėžiamas kaip poslinkis nuo pramonės revoliucijos sukelto tradicinės pramonės bumo prie informacijos kompiuterizacija grįstos ekonomikos. Randy Kluverio nuomone, technologijų evoliucija kasdieniame gyvenime lėmė, jog sparčiai vystomi globalūs ryšiai ir įvairūs kompiuterizacijos teikiami privalumai bei su jais susiję trūkumai ėmė formuoti visuomenę („Globalization, Informatization, and Intercultural Communication“, American Journal of Communication, 2000 m. gegužė). Visuomenė ar bent nedidelė jos dalis kritiškai sureagavo į savo laiko procesus ir naujausias kompiuterių problemas kūrybiškai išnaudoja socialinės kritikos ar estetikos tikslais.
Lietuvių išeivijos dailininkas Vytauto Kasiulio dailės muziejuje






Jaunosios kartos požiūris į menininko kūrybą
Niekada nemėgau Lietuvos sovietinio modernizmo dailės. Tiesą sakant, ir XX amžiaus istorija iki praėjusių metų neatrodė pernelyg įdomi – visad skaičiau ją kaip agresyvių ir susireikšminusių žmonių tekstą, neigiantį moteris, tradicijas ir patį save. Todėl tikriausiai kiek paradoksalu, kad savo baigiamajam darbui nutariau pasirinkti Vinco Kisarausko (1938–1988) kūrybos analizę, nors nei jo darbai, nei laikotarpis visai nežavėjo. Lemtingas pasisveikinimas su dailininku įvyko tiriant antikos mitų raišką avangardo dailėje, kai dėstytojas Fabrice’as Flahutezas pasiūlė antikos ieškoti ten, kur jos tikrai nesitikėjau rasti, – futurizme. Tyrimo metu labai domėjausi italų metafizinės tapybos kūrėju Giorgio de Chirico – mįslingoje, įtampos kupinoje erdvėje dažnai tapiusiu neramias mūzas, vienišus apolonus ir ariadnes. De Chirico tradicinių vertybių ilgesys ir nostalgija meninei Italijos šlovei man susisiejo su nerimastinga Kisarausko kūrinių atmosfera ir noru sovietmečiu išsikirsti langą į kitą – Vakarų pasaulio erdvę. Jo kūrinys „Išsigandęs miestas“ (1975) atrodė kaip De Chirico mūzų parafrazė, kai jos, tarsi įkalintos postamentuose ir šarvuose, stovi antikinės architektūros fone. Vėliau sužinojau, kad su De Chirico Kisarauską siejo ir daugiau Lietuvos dailėtyrininkų, tačiau tik įžvelgdami formalių italų neorealizmo bruožų. Taigi, šis paraštinis dailės ir dailėtyros klausimas – antikos mitai ir modernizmo ikonografija – tapo akstinu analizuoti Kisarausko kūrybą, kurios retrospektyvą „Pasisveikinimas su laiku“ (kuratorė Milda Žvirblytė) dar galima pamatyti Nacionalinėje dailės galerijoje. Šalia pristatomas ne tik istorinis, bet ir asmeninis žvilgsnis – Aistės Kisarauskaitės parengta paroda „124 fotografijos ir keli daiktai iš Vinco Kisarausko archyvo“.








Piešinio paroda veikia LDS galerijoje „Arka“ 2015 m. gegužės 26 d. – birželio 13 d.
2015 m. gegužės 26 dieną 17 val. „Arkos“ galerija jau penktą kartą pakvietė į apžvalginę Lietuvos dailininkų sąjungos parodą „Piešinys 2015: per formą - į turinį“.
Paroda tradiciškai vyksta nuo 2006 m. kas dvejus metus kaip tęstinis edukacinis projektas, turintis didžiulį pasisekimą Lietuvos menininkų tarpe.
Šių metų parodos prioritetas – figūratyvumas.
Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) veikia
Rimaldo Vikšračio personalinė fotografijų paroda.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune
veikia Aldonos Gustas (g. 1932) piešinių paroda „Esu gamtos dalis...“.
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje vyksta Eglės Lekevičiūtės instaliacijų paroda
„Ratais kvadratais“.