7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Monika Krikštopaitytė

Meistriškumas neformate

Gintaro Zinkevičiaus „Filmų paroda“ galerijoje namuose „Trivium“

Paroda yra tik pretekstas, seniai galvoju apie Gintarą Zinkevičių. Jo meniniai veiksmai su grupe „Post Ars“ ir be jos išnyra tai ten, tai šen, bet taip nesureikšmintai, lyg tarp kitko, ir prasprūsta tarp to viso kitko.

Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
VDA inf.

Konstantino Bogdano paroda „išvestiniai ir pirminiai“

Maloniai kviečiame į menininko Konstantino Bogdano parodą  „išvestiniai ir pirminiai“, kuri VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ veiks  spalio 26 -  lapkričio 11 dienomis.
Galerijos darbo laikas:  II - V  12 - 18 val., VI  12 - 17 val.  Adresas: Gaono g. 1, Vilnius


„Išvestiniai ir pirminiai“
Kaip dažnai vienas kūrinys inspiruoja kito atsiradimą? Kaip kūriniai veikia vienas kitą? Keliom kryptim ir kiek kartų? Į kokį mazgą susipina jų sąveikų  vektoriai? Koks sukurtų kūrinių santykis  su naujai kuriamais? Kada ir kodėl sukurtas kūrinys yra revizuojamas? Kokios  yra apropriacijos strategijos?


Tai klausimai, kuriuos gvildena  K. Bogdano paroda „išvestiniai ir pirminiai“. Nors  eksponuojami  darbai savo problematika ir turiniu  yra  skirtingi, tačiau  juos vienija vienas bendras bruožas –  parodoje jie visi turi  tarpusavio  „sąšaukos“ partnerį – kitą kūrinį.


K. Bogdanas: „Parodoje eksponuojami nauji arba senesni, bet  Lietuvoj  dar nerodyti kūriniai  ir kūriniai, jau pažįstami iš anksčiau, kai kurie jau tapę chrestomatiniais. Naujųjų atsiradimą vienaip ar kitaip  inspiravo senieji, todėl pirmuosius būtų galima laikyti išvestiniais, o antruosius  - pirminiais.   Santykis tarp pirminių ir  išvestinių ir yra  šios parodos  ašis. O jis yra įvairialypis. Kartais tai  visai savarankiški kūriniai, sukurti  vystant tą pačią temą toliau arba   ją  pakreipiant kita linkme, kartais apropriacijos dėka kūriniai susilieja ir vieni tampa kitų sudėtine dalimi. Apropriacijos taikiny atsiduria tiek savoji, tiek ir  kitų menininkų kūryba. Todėl tikslus parodos dalyvių sąrašas  galėtų/turėtų  būti toks:  K. Bogdanas, dalyvaujant Adeliui Abdussemetui, Eglei Butkutei, Donatai Minderytei, Tadui Kanapinskui, Sauliui Kmieliauskui ir  Žymantui Katinui.

P.S.                                                                                                                                                                                Pati paroda buvo sumanyta kaip  išvestinis veiksmas kito (pirminio) veiksmo atžvilgiu - ji rengta knygelės, skirtos mano kūrybai, išleidimo proga. Knygelės dar nėra, ji vėluoja, o paroda jau veikia –  taip išvestinis virto pirminiu.”

 

Konstantinas Bogdanas, Su sūnaus drabužiais. 2017
Konstantinas Bogdanas, Su sūnaus drabužiais. 2017
Rita Mikučionytė

Dienų rašteliai

Arvydo Šaltenio piešinių paroda „Paišau kaip gyvenu“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Suku ir suku ratus po Arvydo Šaltenio piešinių ekspoziciją... Pirmą kartą prabėgome kartu su autoriumi, laikančiu rankose savo tapybos albumą (sudarytoja ir teksto autorė Raminta Jurėnaitė, 2014 m. išleido Modernaus meno centras, dabar MO muziejus), ir Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos, kurioje jis kadaise dėstė, mokiniais.

Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Rengėjų inf.

Jūratės Stauskaitės piešinys „Paukštė – Motina“ – Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos erdvėje

Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘17“, vykusi „Litexpo“ parodų rūmuose buvo gausi ir įvairi ne tik dalyvių ir įdomių sprendimų skaičiumi, bet  ir netikėtais pasirodymais.
Vienas originaliausių – Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos projektas – Jūratės Stauskaitės paroda „ESU“, kurioje autorė pateikė siurprizą – išskirtinį, reprezentatyviausią stendo erdvės plotą paskirdama bendram savo ir mažųjų savo (Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos) mokyklos mokinių piešiniui PAUKŠTĖ – MOTINA.


Sumanymas gimė spontaniškai, beveik parodos išvakarėse, kai ir buvo nupieštas pirminis – didysis dailininkės piešinys tiesiai ant sienos. Parodos atidarymo dieną 10 mokinukų nuo 4 iki 7 metų amžiaus, suteikė piešiniui minėtą „Paukštės – Motinos“ vardą ir „apgyvendino“ jo erdvę savitomis interpretacijomis. Taip, autorės žodžiais tariant „buvo suartėta su kūrybingu vaikų pasauliu netausojant baltos sienos, dažų ir bendrystės“.


Nauja ir tai, kad piešinį sumanė savo erdvėse įkurdinti Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, kurioje pastoviai eksponuojami vaikų kūriniai.
„Anksčiau visi tą koridorių prabėgdavo“ – sakė jos vadovė prof. Alina Pūrienė – „dabar – sustoja ir diskutuoja. Gal ir dantys mažiau skaudės...“


Ši iniciatyva, galima tikėtis, paskatins kitas institucijas susidomėti originaliais interjerų puošimo būdais, įtraukiant nepakartojamą vaikų kūrybą, o tarptautinė meno mugė ArtVilnius, šiuo metu tęsianti populiarią edukacijų programą „Tarp kūrėjų“, gal įtrauks į savo ekspozicinius planus ir vaikiško pasaulio elementus.


Kolektyvinio piešinio „atidarymas“ vyks
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje
Spalio 25 d. (trečiadienį) 16 val.

 

LDS inf.

Mykolės tapybos darbų paroda „Gamtovaizdis”

Parodą pamatyti galima nuo š.m. spalio 23 d., pirmadienio, parodos pristatymas dalyvaujant dailininkei įvyks š.m. spalio 30 d., pirmadienį, 18 val., Dailininkų sąjungos galerijoje, adresu: Vokiečių g. 2, Vilnius
 
Personalinė menininkės Mykolės tapybos darbų paroda „Gamtovaizdis”. Tai bus pirmasis svarbus pasirodymas Lietuvoje po sugrįžimo iš Paryžiaus ir Kopenhagos, kur jauna menininkė praleido 10 savo gyvenimo ir kūrybos metų. Vietoj tradicinio atidarymo renginio, Dailininkų sąjungos galerijoje planuojamas šventiškas susitikimo su menininke vakaras ir parodos peržiūra.
 
Parodos lankytojai galės išvysti keletą ankstyvesnės kūrybos darbų, tačiau ekspozicijos pagrindą sudarys naujausi ir dar niekur neeksponuoti ir nepublikuoti darbai. Šį pavasarį net du mėnesiai praleisti meno rezidencijoje Suomijoje, gilinantis į tos šalies ir Lietuvos tapybinio peizažo panašumus bei skirtumus, davė gana netikėtų rezultatų - sukurta spalviškai ir stilistiškai visiškai naujų, energingų, dinamiškų ir iš esmės savitų darbų serija. Tuo tarpu šiemet į Lietuvą gyventi sugrįžusi menininkė sulaukė Lietuvos kultūros tarybos palaikymo tuo pačiu kūrybiniu principu atlikti penkių Lietuvos regionų ieškojimus, teptuką pasitelkiant kaip pagrindinį meninio tyrimo instrumentą.
 
Šioje parodoje bus pristatyti pirmieji, nauji minimo penkių regionų projekto darbai su Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos gamtovaizdžiais, atliktais unikaliu menininkės tapybos stiliumi.
 
Pati Mykolė apie savo kuriamą peizažą kalba kaip apie kažką poetiško, lyriško, tačiau ir labai apčiuopiamo bei racionalaus: „Peizažo tema yra ypatinga. Gamtoje nėra politikos, blogų istorijų ar kokių nors ketinimų apskritai – tik nuolatinis atsinaujinimas, tačiau tuo pat metu ji – tarsi istorinis dokumentas, gulintis prieš mūsų akis. Jį galime skaityti lapą po lapo, sluoksnį po sluoksnio. Jame nėra nieko atsitiktinio, viskas turi savo istoriją, tačiau ar be žmogaus kam tai rūpi? Žmogus daiktams suteikia prasmes, o Gamta – tai „aklas ir betikslis gyvenimo troškimas” ir nuolatinis cikliškas atsinaujinimas. Man patinka savo kūryboje išreikšti tai, kaip gamta sugeria žmogaus pastatytas struktūras ir šiukšles, kaip visa tai tampa peizažo dalimi. Peizažas, kurį aš tapau yra tarsi tuščia teatro scena, bet tuo pačiu justi judėjimas ir virsmas, kuris atsirado praeityje, yra ir bus visada.“ Tuo tarpu prancūzų menotyrininkė Ingrid Luquet-Gad Mykolės peizažus apibūdina kaip „plačiai besidriekiančius, šiaurietiškus kraštovaizdžius, primenančius neapgyvendintas erdves, kuriose glūdi deformacijų užuomazgos. Vaizduojamose scenose gamta visuomet vešli, o dangus vaiskus ir platus, bet taip pat gali pasirodyti, kad peizažą lyg švininis skliautas slegia tam tikras svoris“.
 
Mykolė studijavo Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale supérieure des Beaux-Arts), kurioje įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Kūryboje dominuoja peizažo tema. Ypač daug darbų sukurta apie Lietuvą, nors yra ir užsienio gamtovaizdžių. Viena iš Baltijos šalių meno konkurso „Jaunojo tapytojo prizas 2013” laimėtojų. Yra surengusi personalinių parodų Vilniuje, Paryžiuje, Danijoje. Dalyvauja užsienyje vykstančiose grupinėse parodose, meno simpoziumuose, pleneruose.
 
Paroda Dailininkų sąjungos galerijoje veiks iki lapkričio 11 dienos (šeštadienio). Tuo tarpu Vilniaus kongresų rūmuose vykstančių koncertinių pertraukų metu jau nuo dabar galima pasigrožėti ten vykstančia dar viena Mykolės personaline paroda, sudaryta daugiausia iš ankstyvesnės kūrybos darbų.
 
Paroda yra Dailininkų sąjungos galerijos projekto „Rytojaus horizontai“, skirto palaikyti ir skleisti jauną profesionalią kūrybą Lietuvoje, dalis.
 
Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
 
Parodos lankymas – nemokamas.
 
Daugiau informacijos apie menininkę: www.mykole.com Facebook renginio nuoroda: Personalinė Mykolės paroda
 

Kristina Stančienė

Amputacija ar eutanazija?

Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus sienų tapybos likimo vingiai

Spalio 5 d. „Litexpo“ centre vykusioje parodoje „ARCHzona 2017“ buvo surengtas Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus sienų tapybai Naujųjų Valkininkų ligoninėje „Pušelė“ (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų tuberkuliozės skyrius) skirtas renginys „Paslaptingas švytėjimas“.

Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Projektas „Paslaptingas švytėjimas“. A. Rakauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskos fragmentas. A. Kisarauskaitės nuotr.
KKKC inf.

Paroda „Mažoji plastika“, skirta Skulptūrų parko 40-mečiui

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. spalio 20 d., penktadienį, 18 val. atidaroma 5-oji respublikinė paroda „Mažoji plastika“, skirta Skulptūrų parko 40-mečiui. Ekspoziciją sudarys dvi dalys: Smiltynės granito kalimo simpoziumų istorinė retrospektyva (kuratorė Sondra Simanaitienė) ir šiuolaikinės mažosios plastikos paroda (kuratorius Saulius Bertulis).

Istorinės retrospektyvos ekspozicija pristatys iš muziejų fondų ir asmeninių archyvų surinktus mažosios plastikos darbus, sukurtus ta pačia tema, kaip ir parko skulptūros. Bus galima susipažinti su parko kūrimo procesu žvelgiant į iš skirtingų medžiagų – gipso, plastilino, vaško – padarytus modelius, asmeninius daiktus iš skulptorių archyvų: keistas, tačiau tarybiniais laikais buvusias „deficitinėmis“ dovanas, pavyzdžiui, radiją „Spidola 23-1“, dirbtinės odos diplomatą ar auksinį laikroduką „Čaika“. Parodos turinį papildys skulptorių darbo įrankiai, nuotraukų retrospektyva, Skulptūrų parko 3D videomontažas, archyvinė skulptoriaus J. G. Ruzgo filmuota medžiaga bei dokumentinis filmas apie pirmą Smiltynės granito simpoziumą „14 akmenų Neptūnui“.

Istorinė Smiltynės granito simpoziumų retrospektyva formuojama kaip įdomi 8–9 dešimtmečių meninė raiška, kurios pasekmė – Klaipėdos skulptūrų parkas – per 40 metų sulaukė skirtingų vertinimų. Mat jis buvo įkurtas ant sunaikintų Senųjų miesto kapinių. Šis faktas sukėlė daugybę kontroversiškų opozicinių reakcijų ir suformavo skirtingas barikadas – skulptoriai prieš kapinių paveldo saugotojus. Nuo 2005 m. Skulptūrų parko ekspozicija besirūpinantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ėmėsi misijos formuoti parko kaip dviejų istoriškai reikšmingų tapatybių – Senųjų miesto kapinių ir Modernios skulptūros galerijos – vienijimo procesą.

Antroji parodos dalis, skirta šiuolaikinės mažosios plastikos ekspozicijai, supažindina visuomenę su šiuo metu Lietuvoje vyraujančiomis mažosios plastikos tendencijomis, kryptimis bei naujovėmis. 45 dailininkai, kuriantys mažosios plastikos formas, atstovaujantys skirtingoms kartoms bei mokykloms, parodoje eksponuoja per 80 savo kūrinių.

Kūrėjai, įgiję įvairių šiuolaikinio meno patirčių, jas savaip interpretuodami, dabartinei mažajai plastikai suteikė naują meninę išraišką. Mažosios skulptūros formos, sukurtos naudojant skirtingas medžiagas bei atlikimo galimybes, tapo įvairesnės, laisvesnės, kelia netikėtumo įspūdį, atskleidžia autoriaus minties prasmę, stilistiką ir estetinį turinio krūvį. Išradingais darbais džiugina jaunieji dailininkai, suteikiantys daug vilčių šiai dailės sričiai klestėti ir tobulėti.

Parodoje eksponuojamų darbų amplitudė – nuo tradicinių bronzinių, medinių formų iki eksperimentų su stiklu, emaliu, buities daiktais bei kitomis mažiau tradicinėmis meninės raiškos priemonėmis.
Žiūrovo kontaktas su mažosios plastikos kūriniu yra labai artimas, todėl greta idėjos ir medžiagos mažojoje plastikoje labai svarbi ir atlikimo precizika. Šiuolaikinės mažosios plastikos ekspozicijos visuma leidžia lyginti, gretinti, atsirinkti, atmesti, atskleidžia, kokią plačią mažosios skulptūros sampratą demonstruoja kūrėjai.

Prieš parodos atidarymą, 12 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks seminaras, kuriame bus pristatytas Klaipėdos skulptūrų parkas kaip įsimintinai svarbus Lietuvos dailės istorijos puslapis. Pranešimus skaitys menotyrininkė doc. dr. R. Rachlevičiūtė, skulptorius K. Musteikis, ilgametis Klaipėdos m. architektas A. Skiezgelas papasakos, kaip buvo organizuojami simpoziumai, architektai pristatys baigiamą parengti parko sutvarkymo projektą, vyks diskusijos.

Renginių, skirtų Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti, organizatoriai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Paroda veiks iki 2017 m. lapkričio 12 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

 

Ksenija Jaroševaitė. 1982 m.
Ksenija Jaroševaitė. 1982 m.
Rengėjų inf.

„Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkų parodos atidarymas

Spalio 26 dieną devintąjį kartą įvyks projekto „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkų parodos atidarymas, konkurso nugalėtojo paskelbimas bei apdovanojimai.

Šiemet konkurso paraiškų kriterijus atitiko ir į pagrindinį prizą pretendavo net 78 kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kompetentingos komisijos darbo dėka, buvo išrinkta penkiolika finalininkų: Alexei Gordin (EE), Alo Valge (EE), Auksė Miliukaitė (LT), Barbara Ābeltiņa (LV), Danel Kahar (EE), Grisli Soppe-Kahar (EE), Joskaudė Pakalkaitė aka Yoshi (LT), Jurgis Tarabilda (LT), Kristaps Priede (LV), Povilas Ramanauskas (LT), Robin Nõgisto (EE), Sandra Strēle (LV), Simonas Kuliešis (LT), Vita Opolskytė (LT).

Visi šie menininkai turi galimybę laimėti pagrindinį prizą – 2 000 eurų, dviejų mėnesių trukmės rezidenciją „SomoS“ rezidencijų centre Berlyne, Vokietijoje bei kitąmet savo darbus eksponuoti Vilniuje įsikūrusioje „Pamėnkalnio galerijoje“.

Šiais metais projekto vertinimo komisiją sudarė itin svarbūs šiuolaikinio meno ir tapybos žinovai: Latvijos Šiuolaikinio meno centro "kim?" direktorė Renāte Prancāne; Suomijos šiuolaikinio meno muziejaus KIASMA direktorius Leevi Haapala; Estijos šiuolaikinio meno galerijos KUMU kuratorė Triin Tulgiste; Didžiosios Britanijos Šiuolaikinio meno muziejaus TATE kuratorė Linsey Young; Galerijos "Meno parkas" galeristas ir menininkas Arvydas Žalpys; Projekto "Jaunojo tapytojo prizas" iniciatorius, tapytojas Vilmantas Marcinkevičius.

 

Atidarymas | Apdovanojimai: 2017-10-26, 19:00 val
Vieta: VDA parodų salė TITANIKAS, Maironio g. 3, Vilnius
Darbo laikas: III-VI 12.00-18.00 VII 12.00-16.00
Parodos trukmė: 2017-10-26 - 2017-11-19


Išsamesnė informacija: https://www.facebook.com/youngpainterprize/

Agnė Taliūtė

Garsai, skaičiuojantys tylą

Konstantino Bogdano jaun. kūrinys „300 000“ Kauno meno bienalėje

Tyla yra garso priešingybė. Dvi opozicijos, kurios niekada neegzistuoja kartu. Tai nesutaikomos jėgos. Kai yra viena, nėra kitos. Ir atvirkščiai. Tačiau šį kartą garsas, sutrikdęs tylą, prabyla būtent apie ją.

Konstantinas Bogdanas jaun., „300 000“. M. Krikštopaitytės nuotr.
Konstantinas Bogdanas jaun., „300 000“. M. Krikštopaitytės nuotr.
Rengėjų inf.

Knygos „Post Ars partitūra“ pristatymas

Spalio 24 d. 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks knygos „Post Ars partitūra“ pristatymas. Knygos autoriai: sudarytoja Agnė Narušytė, menininkai: Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas, Gintaras Zinkevičius; dailininkas Jurgis Griškevičius, leidėjai: „M puslapiai“ ir Šiuolaikinio meno centras, 2017 m.

 

Knygoje pristatomas avangardinio meno grupės „Post Ars“ trisdešimties metų veiklos laikotarpis: parodos, akcijos, hepeningai, performansai, instaliacijos, žemės meno projektai, leidiniai ir individuali keturių menininkų – Alekso Andriuškevičiaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Antinio, Česlovo Lukensko ir Gintaro Zinkevičiaus – kūryba. Knygai tekstus rašė grupės menininkai, taip pat Erika Grigoravičienė, Giedrius Gulbinas, Daiva Citvarienė, Linara Dovydaitytė, Rūta Lukenskienė, Agnė Narušytė, Miglė Survilaitė, Kęstutis Šapoka.

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas