7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Lapkričio tamsoje – trapi dviejų menininkų šviesa

Kas slypi kitoje tamsos pusėje? Tokį klausimą sau išsikėlė du menininkai – dailininkė, grafikė Diana Radavičiūtė ir tapytojas Vytenis Lingys. Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, bene tamsiausią metų mėnesį jiedu surengė šviesos instaliacijų parodą „Kita tamsos pusė“.

 

„Mūsų pasaulis iš tamsos kuriamas nuolat, – įsitikinusi menininkė D.Radavičiūtė. – Jis didelis, unikalus ir priklauso tik mums patiems su savo nuostabiais netikėtumais, liūdesiu ir šviesa“.

Diana Radavičiūtė, parodos „Kita tamsos pusė“ fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Diana Radavičiūtė, parodos „Kita tamsos pusė“ fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Vytenis Lingys, parodos „Kita tamsos pusė“ fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Vytenis Lingys, parodos „Kita tamsos pusė“ fragmentas. S. Valiaus nuotr.
Nidos meno kolonija

Anksčiau temstant dieną Nidoje ilgina menininkės įrengtas „Švyturys“

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija spalio pabaigoje pradėjo antrąjį laikinos projektų erdvės „Kioskas“ (Taikos g. pradžioje, Nida) sezoną. Iki lapkričio 26 dienos čia suksis Didžiojoje Britanijoje gyvenančios estų menininkės Evy Jokhovos įvietinta instaliacija „Švyturys“.

Kolonijos rezidentė Evy Jokhova buvusį spaudos kioską transformuoja į eklektišką švyturį. Šiai instaliacijai menininkė naudoja du besisukančius senų sovietinių laivų žibintus, kuriuos išdėsto skirtingame aukštyje. Įvairių spalvų geometrinėmis figūromis apklijuoti dideli namelio langai imituoja saulėtekį arba saulėlydį. Kūrinys reaguoja į senojo švytuoklinio Nidos švyturio žibinto užgesinimą. Beveik prieš metus senąjį spindulį pakeitė LED lempos blyksėjimas. Kartu su juo savotiškai pasikeitė ir vietos kultūrinis kraštovaizdis. Tam, kad besisukanti šilta švyturio šviesa būtų sugrąžinta, elektroninėje peticijoje pasirašė apie pusė tūkstančio žmonių. Pasibaigus turizmo sezonui ir nenumaldomai trumpėjant dienoms, menininkės Evy Jokhovos instaliacija bando bent trumpam atstoti gęstančią dienos ir užgesinto švyturio šviesą.

Tarp Talino bei Londono gyvenanti Evy Jokhova 2011-aisiais Londono Karališkajame menų koledže įgijo vizualiųjų menų magistro laipsnį, o 2013-aisiais politinės komunikacijos magistrantūrą baigė Goldsmito universitete. Menininkė yra pelniusi nemažai apdovanojimų: Karališkosios britų skulptorių draugijos Bursary premiją (2016), Karališkojo menų koledžo stipendiją (2016‒2018), Amsterdamo meno fondo stipendiją (2017) taip pat individualią Menų tarybos stipendiją (2012). Menininkė surengė daug personalinių parodų, tarp kurių audiovizualinė instaliacija ir performansas „Ritualo forma“ Wotruba bažnyčioje, kurį atliko bendradarbiaudama su „21er Haus“ galerija Vienoje (2017); paroda „Iškylantis fragmentų sąlygose“ eksponuota Passen-gers erdvėje Londone (2017) ir apžvelgta leidinyje thisistomorrow; 2016-aisiais Londono Šv. Barnabo koplyčioje kartu su Marcelle Joseph menininkė sukūrė parodą ir įvietintą instaliaciją „Staccato“.

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Projekto globėjas Andrius Tamaliūnas.

 

 

 

Vidas Poškus

200 metų ir maždaug tiek pat vaizdų

„Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcijos“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Apžiūrėdamas kokios nors žinybinės organizacijos (tai gali būti kokia nors advokatų kontora, bet nebūtinai) kontekste atsiradusią parodą visuomet pamąstau apie vidines priežastis bei išorines prielaidas tokio sumanymo atsiradimui.

Vytautas Mackevičius, „Vilnius. Didžioji gatvė“. 1942 m.
Vytautas Mackevičius, „Vilnius. Didžioji gatvė“. 1942 m.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Savickio nuotr.
Rengėjų inf.

„Vėros Šleivytės gyvenimo filma“

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 2 d.– gruodžio 20 d. veikia paroda „Vėros Šleivytės gyvenimo filma“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su mažai tyrinėta menininkės Veronikos Šleivytės (1906–1998) kūrybinio palikimo dalimi – jos fotografijomis. V. Šleivytė geriau žinoma kaip grafikė ir tapytoja, tačiau tarpukariu aktyviai fotografavo, prisistatydavo kaip fotografė. Taip pat ji buvo moterų dailininkių bendrijos lyderė, išbandė jėgas kaip parodų kuratorė, buvo minima kaip puiki pedagogė. Parodoje eksponuojami darbai yra vertinga medžiaga, atspindinti tarpukario menininkės-moters identiteto paieškas, lyties, savistabos ženklus, atskleidžiamus per fotografiją, moters vaidmenį meno lauke ir meno institucijų veiklą 4–6 dešimtmetyje. Autorės kūrybinis palikimas saugomas Kupiškio etnografijos muziejuje.

Ši paroda Nacionalinėje bibliotekoje yra tarptautinę konferenciją „Fast Forward: Women in Photography“ lydintis renginys.

Trumpai apie parodą

Data: lapkričio 2 d. – gruodžio 20 d.
Vieta: atrijus, V a.
Įėjimas laisvas
Organizatoriai: Vito Luckaus fotografijos centras; Nacionalinė biblioteka
Partneriai: Kupiškio etnografijos muziejus
Rėmėjai: Lietuvos kultūros ministerija; Lietuvos kultūros taryba
Kuratorės: Ieva Meilutė-Svinkūnienė; Milda Dainovskytė

Aušra Jasiukevičiūtė

Galima susitaikymo vieta

Klaipėdos skulptūrų parko transformacijos: kaip sugyventi kapams ir skulptūroms?

 

Klaipėdos skulptūrų parkui – 40 metų. Tiek reikia laiko, kad reiškinys taptų paveldo objektu. Klaipėdos miesto kapinėms 2020-aisiais bus jau 200 metų. Ta proga miestas pagaliau ryžosi imtis tvarkybos darbų, bandydamas pritaikyti miesto poreikiams šią ypač jautrią, bent dvi tapatybes išgyvenančią vietą.


Atgavus nepriklausomybę vis stiprėjo diskusijos dėl sunaikintų kapinių, dėl ten įkurto Klaipėdos skulptūrų parko, jo vertės ir prasmės, galimybių sujungus šias dvi tapatybes į visumą laimėti trečiąją – miestiečiams pritaikytą rekreacinę, miesto parko erdvę.

Algirdas Bosas, Vaclovas Krutinis, Julius Narušis, Mindaugas Navakas. 1977 m.
Algirdas Bosas, Vaclovas Krutinis, Julius Narušis, Mindaugas Navakas. 1977 m.
1977 metais statoma Vaclovo Krutinio "Pakrantė"
1977 metais statoma Vaclovo Krutinio "Pakrantė"
Giedrė Jankevičiūtė

Picasso kelionės į Italiją

Lietuviškos refleksijos apie parodą „Picasso. Tarp kubizmo ir klasicizmo: 1915–1925“ Romoje

Nuo šių metų rugsėjo 22 d. istorinių dailės parodų erdvėje „Scuderie del Quirinale“ Romoje veikia Pablo Picasso kūrybos paroda „Picasso. Tarp kubizmo ir klasicizmo: 1915–1925“ („Picasso. Tra cubismo e classicismo: 1915–1925“). Apžvalga, skirta dailininko kelionės į Italiją 100-mečiui, yra bene ryškiausias iki 2019 m. keliasdešimties kultūros institucijų vykdomos programos „Picasso-Méditerranée“ įvykis. 1917 m. vasarį–balandį dailininkas praleido Romoje, Neapolyje, Pompėjoje, Florencijoje, Milane. Patirti išgyvenimai ir kelionės įspūdžiai pakeitė Picasso supratimą apie dailę, paskatino naujai pažvelgti į klasikos paveldą.

Pablo Picasso, „Pano fleita“. 1923 m.
Pablo Picasso, „Pano fleita“. 1923 m.
Pablo Picasso, „Didžioji mauduolė“. 1921 m.
Pablo Picasso, „Didžioji mauduolė“. 1921 m.
Juozas Mikėnas, Grupuotės „Ars“ parodos laikinuosiuose M. K. Čiurlionio galerijos rūmuose afiša. 1932 m.
Juozas Mikėnas, Grupuotės „Ars“ parodos laikinuosiuose M. K. Čiurlionio galerijos rūmuose afiša. 1932 m.
Juozas Mikėnas, „Leda“. 1933 m.
Juozas Mikėnas, „Leda“. 1933 m.
Adomas Galdikas, Lietuvos grafikos parodos Košicės Rytų Slovakijos muziejuje plakatas su raižinio „Skudutininkas“ (kitaip „Panas“) reprodukcija. 1935 m.
Adomas Galdikas, Lietuvos grafikos parodos Košicės Rytų Slovakijos muziejuje plakatas su raižinio „Skudutininkas“ (kitaip „Panas“) reprodukcija. 1935 m.
Adomas Galdikas, „Mergina su vandens lelija“. Apie 1932 m.
Adomas Galdikas, „Mergina su vandens lelija“. Apie 1932 m.
Meno nišos inf.

Septintojoje tarptautinėje emalio meno bienalėje „Vilnius 2017” – triumfavo lietuviai

Paskutinį spalio penktadienį Vilniuje, Auksakalių gildijos galerijoje „Meno niša“, buvo atidaryta VII tarptautinė emalio meno bienalė „Vilnius 2017” ir paskelbti bienalės laureatai.
Galerijos vadovė Diana Stomienė šventinio vakaro metu pasakojo, kad galerija „Meno niša“ dirba dviem kryptimis. „Mes aktyviai dalyvaujame šiuolaikinio meno scenoje, vykstame į tarptautines meno muges, pristatome garsių Lietuvos menininkų bei jaunų, kylančių talentų kūrybą, bet tuo pačiu nuo galerijos įkūrimo pradžios puoselėjame emalio meno tradicijas. Penkiolikos metų veiklos sukaktį mininti galerija emalio bienales rengia nuo 2005 metų“, – pasakojo D.Stomienė.


Šiemet galerija „Meno niša“ ir parodos kuratorė, juvelyrė Marytė Dominaitė į septintąją bienalę pakvietė menininkus iš 11 pasaulio šalių: Japonijos, Venesuelos, Gruzijos, Italijos, Ispanijos, Kanados, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos ir Prancūzijos. Visus bienalėje pristatytus kūrinius vertino profesionalų komisija: juvelyrai Tamara Sergijenko (Estija) ir Sigitas Virpilaitis bei menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė.


Pagrindiniu prizu – galerijos „Meno niša” auksinis angelu MAGĖ su deimantu jau antrus metus iš eilės buvo apdovanota Vita Pukštaitė-Bružė, šis įvertinimas skirtas už diptiką „Karalius ir Karalienė mano“. Už  naujas idėjas emalio mene įvertinti Rūtos Jurkūnaitės-Bruožienės (1978-2017) kūriniai. Menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė apdovanota už konceptualų kūrinį „Puodas/Papuošalas“. Tradicinio emalio meno technikos panaudojimo meistryste komisiją sužavėjo Tado Deksnio sukurti indai.


Renginyje dalyvavusi Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėja Dalia Bardauskienė taip pat pasveikino emalio meno bienalės „Vilnius 2017” dalyvius ir penkis iš jų apdovanojo Vilniaus miesto savivaldybės padėkomis: už konceptualų sprendimą įvertinta Aistė Navasaitienė, už emalio tradicijos puoselėjimą – Ramunė Jundaitė-Misevičienė, ryškiausiu debiutu pripažinta N.Poškutė-Jukumienė. Yaroslava Kellermann (Lenkija/Ukraina) įvertinta už emalio technikos įvaldymą, o T.Deksnys apdovanotas už idėjos ir formos vienovę. Bienalės rėmėjo „Baltaxia“ prizais apdovanoti Edvinas Busarovas, Kęstutis Stanapėdis, Noga Harel (Estija) ir Kertu Vellerind ( Estija).


Vertinimo komisijos pirmininkė, menotyrininkė d. J.Ludavičienė teigia, kad emalio meno bienalėje rodoma daugiau nei pusšimtis kūrinių, sukurtų menininkų iš 11 pasaulio šalių, pristato spalvingą ir įsimenančią emalio meno panoramą.


„Akivaizdu, jog menininkai išlaiko ryšį su tradicija, siekiančia pirmą tūkstantmetį prieš Kristų ir išlikusia neužmiršta, bėgant amžiams. Septintojoje bienalėje eksponuojami kūriniai akivaizdžiai demonstruoja ir emalio technikos subtilumą, ir trauką menininkams, ir jos konceptualumą, kalbant apie pačias įvairiausias temas “, – teigia J.Ludavičienė.


Bienalės „Vilnius 2017” dalyviai: Anna Mercedes Carvallo (Venesuela), Cecilia Gubitosa (Italija), Gabrielle Castonguay (Kanada), Hiroko Hayata (Japonija), Yaroslava Kellerman (Lenkija/Ukraina), Jean-Martial Moreau (Prancūzija), Kertu Vellerind (Estija), Nuria Lopez Ribalta (Ispanija), Sofia Etsadashvili (Gruzija), Noga Harel (Estija), Rasa Taluntytė, Vidas Babianskas, Kęstutis Stanapėdis, Marytė Dominaitė, Vita Pukštaitė-Bružė, Tadas Deksnys, Rūta Jurkūnaitė-Bruožienė (1978–2017), Ramunė Jundaitė-Misevičienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Greta Grendaitė, Tomas Vosylius, Edvinas Busarovas, Dovilė Žydelienė, Dalius Razauskas, Aistė Navasaitienė.


Bienalės „Vilnius 2017” paroda veiks iki lapkričio 17 d., galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

 

Eglės Navasaitienės kūriniai
Eglės Navasaitienės kūriniai
Trivium inf.

„Danas Aleksa pristato Eglę Ridikaitę”

Primiršote diskusijas apie vamzdį? 2017 spalio 30 d. 18 val. galerija namuose „Trivium” kviečia į meno logistikos renginį-parodą, kuriame tūrinio meno ekspertas Danas Aleksa jas primins pristatydamas vamzdinio įmuziejinimo galimybes ir su jomis susijusią problematiką. Renginio autorius remsis žinomos tapytojos Eglės Ridikaites taikoma įvamzdinimo praktika.

Galerija namuose „Trivium”
Vilkpėdės 7-105, Vilnius
Lankymas susitarus telefonu 8693 58318

Projektą remia Kultūros taryba.

VGMC inf.

Laimos Milkintės ir Andriaus Ermino paroda (NE)MATYMAI

2017 m. spalio 31 – lapkričio 25 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Laimos Milkintės ir Andriaus Ermino kūrybos paroda (NE)MATYMAI.
Atidarymas 2017 m. spalio 31 d., 18 val., VGMC (Latako g. 3, Vilnius)


(Ne)matymai - tai fotografiją, video ir skulptūrą apjungianti instaliacija, kuri atskleidžia skirtingus ekspozicijos autorių – Laimos Milkintės ir Andriaus Ermino – matymus.
Milkintės fotografijose užfiksuota dalelė tikrovės, kurią autorė „įkalina“ dvimatėje nuotraukoje. Fotografės darbuose įamžinto pradinio vaizdo skulptorius Erminas nemato. Tačiau jis, remdamasis nuotraukose regimais motyvais, „ištraukia“ jį dominančius objektus į trimatę realybę. Ekspoziciją papildo Milkintės video darbas, kuriame girdimas istoriją pasakojantis balsas. Žiūrovui paliekama įsivaizduoti tai, ką išgirsta. Tuo tarpu Erminas reflektuoja ir įvaizdina aplinkos, kurioje egzistuoja įsivaizduojamas istorijos pasakotojas, detales.


Parodoje pasakojamas istorijas galima skaityti įvairiai, be galo, pasirenkant norimą poziciją. Kaip tyrėjo, kuris sluoksnis po sluoksnio atveria kažkur egzistavusį gyvenimą, ten vykusius numanomus įvykius. Kaip aukso ieškotojo, kuris išgrynina savo grynuolį, pamatydamas tai, kas jį asmeniškai paliečia. Kaip nuolankaus skaitytojo, kuris patiki tuo, kas jam papasakota.
(Ne)matymai – tai paroda apie apribojimus, kurių dėl tam tikrų priežasčių negalime peržengti, pamatyti kitaip, nei esame subrendę pamatyti, apie neįgalumą, kuris nepriklauso nuo mūsų, ir apie galimybes, kurios visgi yra.


Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

Laima Milkintė
Laima Milkintė
VGMC inf.

Tado Gindrėno paroda „Vietos dvasia (genius loci) ir jos pavidalai“

2017 m. spalio 31 – lapkričio 25 dienomis Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijų salėje „+“ veiks Tado Gindrėno kūrybos paroda „Vietos dvasia (genius loci) ir jos pavidalai“.
Atidarymas 2017 m. spalio 31 d., 17 val., VGMC (Latako g. 3, Vilnius)


Prieš beveik dešimtmetį Lietuvos dailės scenoje sėkmingai debiutavęs Tadas Gindrėnas grafikos kontekstą praturtino didelio formato nespalvotais linoraižiniais. Menininkas sėkmingai derina modernizmo ir postmodernizmo kalbą – tradicinė technika jam netrukdo išraiškingai žaisti populiariosios kasdienybės kultūros elementais. Autorius nestokoja energijos, kuri per kraštus veržiasi iš didelio formato paveikslų, gigantiškų klišių paviršių, raižant jose monumentalias nekomplikuotų vaizdų schemas. Atrodytų paradoksalu, kad vizualiai efektingiems, ekstravertiškiems popartinės stilistikos vaizdams išgauti Gindrėnas renkasi linoraižinio techniką, tačiau tai padeda išlaikyti tvirtą ryšį su tradicija ir suteikia kūriniams kokybinio svorio – papildomos jėgos.


Pagrindiniai kūrinių herojai – jauni miestiečiai, veikiantys fiktyvioje, tačiau komfortabilioje urbanistinėje aplinkoje. Komikso principu sudėlioti aiškių formų vaizdai, retsykiais derinami su tekstais, perteikia dinamišką šiuolaikinės vizualumo kultūros ekspansiją. Nepretenzingi beasmeniai personažai mėgaujasi laikinais savo įvaizdžiais, nesukdami galvos dėl egzistencinių klausimų. Efektingas formatas, lokalios dėmės, juodos ir baltos spalvų deriniai, netikėtos kompozicijos sukuria intriguojamai vientisą Gindrėno estampų visumos vaizdą.
Pasak autoriaus, socialiniai miestovaizdžiai jam įdomūs kaip urbanistinės kultūros atspindžiai, paliekantys pėdsakus jos vartotojų veiduose. Jis siekia atskleisti žmogaus mieste ir miesto žmoguje tarpusavio sąveiką, tamsiąsias ir šviesiąsias urbanistinės kultūros puses.


Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas