7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Garsai, skaičiuojantys tylą

Konstantino Bogdano jaun. kūrinys „300 000“ Kauno meno bienalėje

Agnė Taliūtė
Nr. 34 (1228), 2017-10-20
Tarp disciplinų Dailė
Konstantinas Bogdanas jaun., „300 000“. M. Krikštopaitytės nuotr.
Konstantinas Bogdanas jaun., „300 000“. M. Krikštopaitytės nuotr.

Tyla yra garso priešingybė. Dvi opozicijos, kurios niekada neegzistuoja kartu. Tai nesutaikomos jėgos. Kai yra viena, nėra kitos. Ir atvirkščiai. Tačiau šį kartą garsas, sutrikdęs tylą, prabyla būtent apie ją.

 

Geležinkelio stotyje visada gali justi trintį tarp garso ir tylos. Kai ramų laukimą perskrodžia atvažiuojančio traukinio triukšmas. Kai Vilniaus stotyje moteris prabyla apie traukinio atvykimo ir išvykimo laiką, kelią, peroną. Kauno geležinkelio stotyje daug tyliau nei Vilniaus. Tik ne šiandien. Tylą čia sugriauna taip pat skaičiai. 145 678. Nurodantys kažką. Tik ne laiką, kelią, peroną. 145 679. Kažką iš kažkur. Vyriškas balsas atsklinda iš įprasto, niekaip nepaženklinto garsiakalbio. 145 680.

 

Garsas yra neapčiuopiamas. Jis yra ir nėra. Kaip ir menininko Konstantino Bogdano jaun. garso instaliacija „300 000“ (2017), skirta 11-ajai Kauno bienalės, analizuojančios paminklo (ne)galimybes, pagrindinei parodai „Yra ir nėra“ (kuratorė Paulina Pukytė). Iš garsiakalbio sklindantys skaičiai nuo 1 iki 300 000 nėra beprasmiai. Jie skaičiuoja žmones, kurie sovietinės okupacijos metu buvo ištremti. Tai paminklas, kuris yra ir nėra. Kaip ir garsas, kaip ir žmonės. Kurių čia išties nebėra. Kurie išties niekada ir nelaukė atvažiuojančio traukinio. Kurių istorijos skamba per tyliai, o jų skambesyje per mažai tylos.

 

Tyla išties neegzistuoja. Tai fikcija. Ji yra, bet nėra. Žmogus negirdi tylos, garsas jį supa visur. Jis negali nuo jo pabėgti. Negali nuo jo pabėgti ir Kauno geležinkelio stotyje. Tai traukinio triukšmas, privatūs pokalbiai ar, kaip šįkart, skaičiai. 145 681. Monotoniškas balsas tarsi šalta ranka priglunda prie kūno. 145 682. Balsas kaip ir siena, ant kurios kabo garsiakalbis. Pilka spalva simbolizuoja ramybę. Ramybę, kurią ir sudrumsčia garsas. 145 683. Ji simbolizuoja ir atgailą. Nuolatinis skaičiavimas yra tarsi malda, atgaila. 145 684. Tik keistai nedvasinga. Gal dėl to, jog šiandienos žmogui ji tapusi tokia pat svetima kaip ir sovietmetis bei jo tremtys. Kadangi nuo garso negali tiesiog nusisukti ar jo sustabdyti, telieka kartu sukandus dantis kentėti. Dalyvauti atgailoje ir prašyti ramybės, tylos. 145 685. Jis kalba, tu tyli. Pro sukąstus dantis netari nė žodžio.

 

Tačiau lėtas skaičiavimas palieka erdvės tylai. 145 686. Žmonės kalba, jog tikroji tyla yra kontempliacija. Susimąstymas. Aukščiausia pažinimo forma. Mes tylime, bet tyloje būname retai. Minesotoje, tyliausiame pasaulyje kambaryje, kuris sugeria net 99 proc. garso, žmogus daugiausiai yra išbuvęs 45 minutes. Tokia tyla, pasak mokslininkų, sukelia haliucinacijas, skausmą. Bogdano kūrinys taip pat veikia kaip priminimas apie tylą ir jos keliamą skausmą. Apie susimąstymą, keliantį skausmą. Apie ištremtų žmonių skausmą. Kolektyvinį visos tautos skausmą. Tačiau, kitaip nei Minesotoje, čia garsas sklinda nuolat. 145 687. Jis sunkiai pakeliamas kaip ir tyla. Vargu ar žmogus prie šios instaliacijos iškęstų 45 minutes. 145 688. Nuolatinis skaičiavimas varo iš proto. Klausyti skauda. Susimąstyti skauda taip pat. 145 689.

 

Nors žmogus mėgsta kalbėti, tylėti lengviau. Ypač apie skaudžius dalykus. Tyla užmigdo skausmą, priverčia jį pamiršti. 145 690. Žmogus, bijodamas tylos, ją nutraukia pokalbiu. Apie viską, apie ką nemėgstame tylėti. 145 691. Apie prognozuotos ir esamos temperatūros skirtumą. +22, +16. Apie socialdemokratų, palikusių poziciją, ir joje likusių skaičių. 11, 8. Apie pabėgėlių kvotas. Lietuva įsipareigoja priimti jų net (ar tik) 1105. Apie juokingą bazinės pensijos didinimą. 10 eurų. Girdžiu, kaip žmonės stengiasi negirdėti. Kitų skaičių. 145 692.

 

Natūraliosios aibės skaičių, kuriais skaičiuojame ne daiktus, o žmones. 145 693. Natūraliosios aibės skaičių, kalbančių apie nenatūralius įvykius ir likimus. 145 694. Apie pseudokalbėjimą. Kai kalbame, bet išties nekalbame. Apie pseudotylą. Kai tylime, bet negirdime tikrosios tylos.

 

Bogdanas, kaip teigiama, šaltu, kompiuteriniu balsu siekė suabejoti kalbėjimo šiomis temomis nuoširdumu. Ir išties. Garso instaliacija ir jos poveikis reprezentuoja tikrąją situaciją. Prie šio paminklo, kitaip nei prie kitų, labiau tradicinių, nesinori būti. Stovėti, klausytis, gėrėtis. 145 695. O net ir nufotografuoti nėra ką. Nuo jo tiesiog norisi bėgti. 145 696. Imi dairytis traukinio. Keiktis, kad durys dar neatsidaro. 145 697. Tai nuolatinio bėgimo atspindys. Skausmo malšinimo bėgant į tylą ar nuo tylos į beprasmį pokalbį. Kasdienybės šurmulį, artimesnį nei šis. 145 698. Kur dominuoja kiti skaičiai.

 

Pokalbiai tęsiasi. Apie viską, apie ką nemėgstame tylėti. Sensacingą Žalgirio pralaimėjimą Neptūnui. 64:73. Apie sviesto kainas, mušančias visus rekordus. Nuo metų pradžios kaina pakilo 40,1 proc. Apie drastiškus alkoholio akcizus. Alaus pardavimas sumažėjo 14,5 proc. Apie šį pusmetį padidėjusią emigraciją. Yra 31 731 apie išvykimą deklaravęs asmuo. Girdžiu, kaip žmonės stengiasi negirdėti. Kitų skaičių. 145 699.

 

Paroda veikia iki lapkričio 30 d.

Informacija apie parodą Kauno mieste bienale.lt

Konstantinas Bogdanas jaun., „300 000“. M. Krikštopaitytės nuotr.
Konstantinas Bogdanas jaun., „300 000“. M. Krikštopaitytės nuotr.