7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Agnė Taliūtė

Agnė Taliūtė

Kalbantys kūnai Babelio Mnauaro tapybos parodoje „Idioma“ AP galerijoje

Kovo 6 d. 19 val. sostinės „AP galerijoje“, įsikūrusioje Jono Meko skersvėjyje, atidaroma palestiniečių menininko Babelio Mnauaro tapybos paroda „Idioma“. Paroda bus eksponuojama iki kovo 31 dienos.

Babel Mnauar, „Ievos dukterys“. 2019 m.
Babel Mnauar, „Ievos dukterys“. 2019 m.
Agnė Taliūtė

Tado Gutausko skulptūrų paroda „Pavidalų protėviai“ AP galerijoje

Spalio 10 d. 19 val. sostinės „AP galerijoje“ (Jono Meko skersvėjis), atidaroma Tado Gutausko (TaDas) paroda „Pavidalų protėviai“. Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 5 dienos.

Tadas Gutauskas, „Marių motina“. 2023 m.
Tadas Gutauskas, „Marių motina“. 2023 m.
Agnė Taliūtė

Be pavadinimo

Audronės Petrašiūnaitės paroda Kauno paveikslų galerijoje

Parodos pavadinimas gali būti informatyvus ar įsimenantis. Pavadinimas gali pasakyti šį tą apie parodą, joje pristatomą menininką, jos kuratorių. O ką sako Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje eksponuojamos menininkės Audronės Petrašiūnaitės siuvinėtų kilimų ir grafikos parodos pavadinimas? a) kad jo nėra, b) jei jį suvoksime kaip „Siuvinėti kilimai ir grafika“, kad parodoje iš tikrųjų pirmą kartą eksponuojami Petrašiūnaitės siuvinėti kilimai ir grafika, c) kad ir taip puikiai žinomai menininkei visai nebereikia prisistatinėti, d) kad įvairialypei, skirtingai ne tik techniškai, bet ir temiškai kūrybai bei eksponuojamiems ciklams: „Kūno namai“, „Sniego laikas“, „Amy svaigulys“ bei „Pašnekesiai ant popieriaus lapų“ sunku sugalvoti ką nors tinkamo, siejančio. Bet pamėginti verta.

Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Sniego laikas“. „Snieguota“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Sniego laikas“. „Snieguota“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Kūno namai“. 2016–2017 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Kūno namai“. 2016–2017 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Sniego laikas“. „Šerkšnas“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, iš serijos „Sniego laikas“. „Šerkšnas“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Nakties siūlais plonais siuvineta“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Nakties siūlais plonais siuvineta“. 2018 m. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Agnė Taliūtė

Nukirstas miestas – persodintas žmogus

Platforma „Mažosios istorijos“ Kaune

Viešoji erdvė įprastai suvokiama kaip vieta užmegzti dialogą, racionalius debatus. Vis dėlto ji dažniau virsta visai ne sambūriu, o kovos lauku, kuriame žaidžia „didieji“ (valstybės institucijos, verslininkai, politikai) ir „mažieji“ (pavieniai piliečiai, bendruomenės), pamirštant įstatymus ar nerašytas „kiemo“ taisykles.

Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Šokio teatro „Aura“ judesio dirbtuvių fragmentas
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Akimirka iš Botaninių pasivaikščiojimų
Agnė Taliūtė

Tarp proto ir jausmo

Žilvino Landzbergo instaliacija „Paslėpta saulė“ galerijoje „Post“ Kaune

Saulė gali būti suvokiama dvejopai. Kaip dangaus kūnas, artimiausia žvaigždė, pagrindinis energijos šaltinis. Arba kaip dievybė, simbolis kažko tolimo, pasakiško, nepažįstamo. Kaip ir kiekvieną objektą, ją galime suprasti racionaliai ir metafiziškai. Panašią binarinę protas / jausmas opoziciją siūlo ir Žilvino Landzbergo specialiai „Post“ galerijai sukurta instaliacija „Paslėpta saulė“, ji tęsia galerijos projektą, pristatantį Lietuvos šiuolaikinės skulptūros tendencijas.

Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Žilvinas Landzbergas, ekspozicijos fragmentas. L. Pranaitytės nuotr.
Agnė Taliūtė

Pokalbis su Leninu apie „Laisvę“

Įpusėjus 11-ajai Kauno bienalei, nagrinėjančiai paminklo (ne)galimybės klausimus, nutariau pakalbinti ne jos kuratorę Pauliną Pukytę, kurios interviu jau apstu, o kitą, šiek tiek mažiau dominuojančią šioje bienalėje, bet ne ką mažiau pažįstamą bei artimą Kaunui ir Lietuvai asmenybę – Leniną. Šiuo metu bolševikų partijos vadovas, Spalio Revoliucijos lyderis reziduoja Kaune, Laisvės al. 50 D-3, specialiai jam japonų menininko Tatzu Nishi išnuomotose apartamentuose – kūrinyje „Butas Nuomai“ (2017).

Tatzu Nishi, „Butas Nuomai“ (2017), nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Tatzu Nishi, „Butas Nuomai“ (2017), nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Tatzu Nishi, „Laisvė“ (2017), nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Tatzu Nishi, „Laisvė“ (2017), nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Tatzu Nishi, „Laisvė“ (2017), nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Tatzu Nishi, „Laisvė“ (2017), nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Tatzu Nishi, „Laisvė“ (2017), nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Tatzu Nishi, „Laisvė“ (2017), nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Vienybės aikštė ir Tazu Nishi „Laisvė“, nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Vienybės aikštė ir Tazu Nishi „Laisvė“, nuotr. D. Žuklytės-Gasperaitienės
Agnė Taliūtė

Garsai, skaičiuojantys tylą

Konstantino Bogdano jaun. kūrinys „300 000“ Kauno meno bienalėje

Tyla yra garso priešingybė. Dvi opozicijos, kurios niekada neegzistuoja kartu. Tai nesutaikomos jėgos. Kai yra viena, nėra kitos. Ir atvirkščiai. Tačiau šį kartą garsas, sutrikdęs tylą, prabyla būtent apie ją.

Konstantinas Bogdanas jaun., „300 000“. M. Krikštopaitytės nuotr.
Konstantinas Bogdanas jaun., „300 000“. M. Krikštopaitytės nuotr.