Paroda atidaroma š.m. gruodžio 20 d., trečiadienį, 18 val., LDS Šv. Jono gatvės galerijoje, adresu Šv. Jono gatvė 11, Vilnius
Jaunoji menininkė Greta Bernotaitė LDS Šv. Jono gatvės galerijoje pristato savo kūrinių parodą. Parodoje „Malda. Nutilusi“ atrasime menininkę dominančias temas: atminties, laimės ir galios fenomenai, spalva, meditacija, kūnas, šokis. Pristatomi naujausi tapybos kūriniai. Pirmą kartą atskleidžiami Gretos Bernotaitės analoginės fotografijos archyvai, surinkti klajonių Europoje ir Lietuvoje metu. Kūrinių technikų įvairovė, anot autorės, atspindi jos laimės receptą: dalis spalvos, dalis atminties, vanduo, žemės druska, smėlis ir cukrus. Ironiška, drąsi ir jauna kūrėja parodoje atskleis daugiau paslapčių, na pavyzdžiui, "kuo aš nutapiau geriausią savo darbą?”.
Maloniai kviečiame į ketvirtąją lietuvių menininkės personalinę parodą „Malda. Nutilusi“. Parodos atidarymas trečiadienį, gruodžio 20 dieną Šv. Jonų gatvės galerijoje. Prieš Kalėdas vaišinsime Jogų arbata,
2018 metų sausio 10 dieną uždarymo proga bus karštas vynas ir performansas.
Renginio nuoroda facebook: https://www.facebook.com/events/199994390572656/
Paroda veiks iki 2018 m. sausio 10 d., trečiadienio
Lietuvos dailininkų sąjunga
tel. (370 5) 2622557
fax. (370 5) 2621986
[email protected]
Platforma „Mažosios istorijos“
Šiemet Kaune vykusios didelės tarptautinės meno parodos, atrodo, užgožė vieną vietinį, bet ne mažiau reikšmingą projektą. Gegužę Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje atsidarė bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ – pirmoji Lietuvoje bendruomenėms skirta erdvė muziejuje. Pasaulyje vadinamosios bendruomenių galerijos (angl. community gallery arba community access gallery) gyvuoja jau keletą dešimtmečių ir sudaro svarbią muziejų atsinaujinimo darbotvarkės dalį. Mat ir pačią atsinaujinimo idėją galima trumpai nusakyti taip – nuo objektų prie žmonių. Daugybė muziejų šiandien ne tik kaupia ir saugo vertingus daiktus, bet ir bendrauja su publika, mėgina atsižvelgti į jos interesus ir poreikius. Publika vis dažniau suvokiama ne kaip pamokymo reikalinga neišmanėlė, bet kaip muziejuose saugomų vertybių bendrasavininkė ir dialogo partnerė. Ne mažiau svarbu, kad muziejai pamažu nustoja publiką įsivaizduoti kaip vieną. Juk esama daug skirtingų visuomenės grupių – ir randančių, ir nerandančių kelio į muziejų.








Indriķio Ģelzio „Rest and Vest“ ir Eglės Jauncems „Pavojinga mityba“ galerijoje „Vartai“
Dvi parodos galerijoje „Vartai“ sako: tegyvuoja modernizmas! Nubraukiam naujumo kategoriją, mums tinka ir gerai pamirštos senosios praktikos. Indriķis Ģelzis pristatė autorinę parodą „Rest and Vest“, kurioje eksponuojamos jo sieninės skulptūros. Aprašyme neslepiamas ryšys su „XX a. pradžios futuristų ir konstruktyvistų ateities vizijomis“, taip pat teigiama, jog šiuo metu egzistuoja didis to laikotarpio kūrybos principų taikymo aktualumas. Ir iškart pradeda kilti įvairios mintys, ne mano, o „raudonojo“ Majakovskio. Kreipdamasis į ponus futuristus ir konstruktyvistus šis asmuo sakė: „Futuristai! Jūsų tarnystė menui yra didi; bet nesvajokite gyventi iš praeities revoliucingos dvasios dividendų. [...] Konstruktyvistai! Saugokitės, kad netaptumėt tik dar viena estetine mokykla.“ (Art in theory 1900–2000: an anthology of changing ideas, redaktoriai Charles Harrison ir Paul Wood, Oxford: Blackwell, 2003, p. 322).








Gruodžio 16 d. 18 val. Galerijoje namuose „Trivium“ (Vilkpėdės g. 7-105) atidaroma Roko Dovydėno keramikos paroda „No Fear“.
„Pristatant šią parodą, buvau paprašytas parašyti penkis sakinius apie būsimą parodą: Egzotikos aidas erdvėje. Pasikartojimas yra meno kūrinys. Kopija ir originalas kuriami tuo pačiu metu. Asmeniškas meno kūrinys“, – sako R. Dovydėnas.
Rokas Dovydėnas yra tarpdisciplininis menininkas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje, Lietuvoje. Nuo 1994 m. dalyvauja parodose ir nuo 1999 m. jas kuruoja. Šiuo metu dirba keliuose universitetuose dėstytoju ir studijuoja doktorantūroje.
Paroda veiks iki 2018 m. sausio 18 d.
Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.
Gruodžio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečiame visus į galeriją „Meno parkas" (Rotušės a. 27, Kaunas), kur vyks dviejų parodų atidarymai. Antrojo aukšto ekspozicinėje erdvėje pristatysime galerijos menininkės Patricijos Gilytės parodą „STILLELEVEN. Natiurmortas. Vienuolika kadrų". O trečiame: 70-ties metų jubiliejų švenčiančios, tapytojos Laimos Drazdauskaitės personalinę parodą "Avarinis išejimas". Lauksime Jūsų!
Džiaugiamės galėdami pristatyti galerijos „Meno parkas“ menininkės Patricijos Gilytės parodą „STILLELEVEN. Natiurmortas. Vienuolika kadrų“. Tai yra pirmoji šios Vokietijoje gyvenančios, kuriančios ir pripažinimo sulaukusios autorės personalinė paroda Lietuvoje.
Su personaline paroda grįždama į Kauną, miestą, kuriame pradėjo meno studijas, Patricija Gilytė taip pat sugrįžta prie klasikinės meno formos – natiurmorto tyrimo. Autorės kūrybai būdinga ją dominančias temas nagrinėti pasitelkiant įvairiausias stilistikas, medžiagas, objektus, mechaninius elementus, taip pat – kviestis bendradarbiauti kvalifikuotą komandą – kompozitorius, operatorius, fotografus, bet kokius profesionalus, kurie padėtų drąsiai eksperimentuoti ir pasiekti užsibrėžto tikslo – taiklaus ir unikalios išraiškos kūrinio.
Besigilindama į natiurmorto žanrą, Patricija Gilytė jungia savo pastarąjį dešimtmetį naudotas medijas: videomeną bei techniką, kai atvaizdus kuria iš pikselių (standartinio dydžio modulių iš įvairių medžiagų (cukraus, putų polistirolio ir kt.), taip pat žaidžia pavadinimais ir neatitikimais. Šioje Patricijos Gilytės parodoje natiurmortas svarbus ne kaip tradicinis paveikslas, o kaip erdvės, objektų ir kadrų sąveika. Lietuviškai natiurmortas verčiamas kaip negyvoji gamta, iš prancūziško nature morte. Angliškas still life pavadinimas nurodo besielę, sustingusią natūrą. O olandų kalba – natiurmortas stilleven gali būti interpretuojamas, kaip nenutrūkstantis gyvenimas, tylus, sustabdytas gyvenimas. Tuo natiurmortas artimas Patricijos Gilytės naudojamai videomedijai, kuri užfiksuoja gyvenimo judėjimą, sutalpindama jį į laikmeną, technikos pagalba gebančia atkurti to judesio dvelksmą. Ši paroda yra tęstinis projektas: kaip ir ankstesniuose projektuose, specifinės vietos kūriniais autorė reaguoja į parodinės erdvės bei geografinio konteksto ypatumus.
Performatyvumas - svarbus Patricijos Gilytės kūrybos aspektas, įsitvirtinęs kaip kūrybinė strategija jau nuo 2000-ųjų metų. Sąveika su aplinka, anot autorės, nenutrūksta ir ruošiant parodą, kūryba transformuojasi veikiama įvairių sąlygų, taip pat ir apribojimų. Kūriniais užvaldomą erdvę menininkė dažnai paverčia neatsiejama kūrinio, o taip pat ir kūrybos dalimi. Parodos tampa besitęsiančiais, performatyvumu grindžiamais, reiškiniais.
Parodoje išvysite, išgirsite arba užuosite laikrodžius, vašką, žvakides, medžiagą, karpius, bei cukrinius kilimus – 11 praėjusių metų sutalpintų viename kūrinyje. Antiretrospektyvinis parodos charakteris formuojamas pasakojimais bei komentarais.
_____________________________________________________________________________________
Antroji parodą kurią galėsite aplankyti galerijoje, tai tapytojos, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto profesorės - Laimos Drazdauskaitės - personalinė paroda „Avarinis išėjimas“. Kviečiame!
Parodos tema ir galerijos patalpa atkreipė mano dėmesį į tą ribą, kur realūs paviršiai tampa tapyba, o nutapyti - beveik „objektais“. Iš šios situacijos man beliko tik ieškoti „Avarinio išėjimo“ apniūkusiame danguje autobusu važiuojant į Šančius. (L. Drazdauskaitė)
Parodos galerijoje „Meno parkas“ veiks iki 2017 m. sausio mėn. 12 d.
Parodos yra galerijos projekto "Kaunas.LT" dalis.
Dalinai parodų įgyvendinimą remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės programa "Iniciatyvos Kaunui".
Galerijos ekspozicinių erdvių darbo laikas:
II-V 12-18:30
VI 11-16
„Meno parkas“, Rotušės a. 27, 44279 Kaunas
www.artsy.net/meno-parkas
www.menoparkas.lt www.facbook.com/galerija.meno.parkas
[email protected] www.instagram.com/menoparkasgalerija
www.twitter.com/galerijamenopar
2017 m. gruodžio 21 – 2018 m. sausio 14 dienomis VDA ekspozicijų salėse „Titanikas“ veiks Kęstučio Grigaliūno kūrybos paroda TU MANAI, KAD TU MANAI*. Atidarymas 2017 m. gruodžio 21 d., 18 val., VDA ekspozicijų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3). Parodos tęsinys VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3)
Surengti Kęstučio Grigaliūno parodą paskatino seniai kirbėjusi mintis, kad būtų įdomu bent dalį sunkiai aprėpiamos meninės Grigaliūno veiklos parodyti platesnei publikai. Pagrindinis tikslas – vienoje vietoje sutelkti daugiasluoksnę kūrybą, atskleidžiant įspūdingą jos panoramą. Iki šiol būdavo pristatomi tik pavieniai šio autoriaus kūrybos blyksniai, kai sukuriamas naujas ciklas ar projektas. Ši paroda „Titanike“ ir ją lydinti ekspozicija galerijoje „Kairė-dešinė“ aprėpia platų, nors toli gražu ne visą (sic!), daugiau kaip trijų dešimtmečių aktyvios dailininko meninės veiklos spektrą. Apdovanotas išskirtiniu talentu ir būdamas pavydėtinai produktyvus, menininkas pelnė tiek dailės profesionalų – kolegų ir dailėtyrininkų – tiek žiūrovų pripažinimą.
Grigaliūnas – vienas iš nedaugelio šilkografijos meistrų, ilgą laiką atkakliai nešančių lietuviško poparto vėliavą, aktyvus Fluxus propaguotojas, dailininko knygos parodų iniciatorius, istorinės atminties projektų autorius ir t. t. Šalia spalvingos ir šmaikščios postmodernistinės kūrybos nuolatos gvildeno ir tebegvildena rimtas ir skaudžias Lietuvos istorijos temas, visą laiką glūdėjusias kūrybos potekstėse, retsykiais įvairiais pavidalais išnirdavusias į paviršių, o pastaraisiais metais tiesiog užvaldžiusias menininką. Kęstutis Grigaliūnas būtent už konceptualų istorijos įvaizdinimą 2011 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
Kuratorės Kristina Kleponytė-Šemeškienė ir Jurga Minčinauskienė
* Šį dviprasmišką parodos pavadinimą „pasiskolinome“ iš Kęstučio Grigaliūno žmonos, menininkės Laisvydės Šalčiūtės. Jos mėgstama vaikiška skaičiuotė taikliai apibūdina Grigaliūno kūrybos visumą – ji daugeliui lyg ir žinoma, tačiau iki galo nepažinta, neretai gvildena rimtas temas, tačiau primena lengvabūdišką pokštą.
Organizatorius
Vilniaus grafikos meno centras
Partneris
Vilniaus dailės akademija
Rėmėjai
LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, LOVE bar
Eksponatus skolino
Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus
Informacija +370 5 261 19 95, graphic.lt
Rasmos Noreikytės paroda „Pasakojimas / audimas“ VDA tekstilės galerijoje „Artifex“
Nauja personaline paroda Rasma Noreikytė, žymi taikomosios, tradicinės tekstilės menininkė, tarptautinių projektų stipendininkė, pagerbia „audėjų audėja“ vadintą, a.a. vilkaviškietę Mariją Danilaitienę (1949–2017) ir mažeikietę Adolfiną Tarvydienę (1918–2011). Tai vieša padėka audėjoms, daug metų paskyrusioms kruopščiam, lėtam darbui, kur „tik tūkstančius kartų pakartotas veiksmas duoda rezultatą“ (bernardinai.lt, 2010-08-23, Marija Danilaitienė. Dedant siūlą prie siūlo), dabar Lietuvoje dažniausiai laikomam „moterišku“.
Paroda atidaroma š.m. gruodžio 15 d., penktadienį, LDS Pamėnkalnio galerijoje, adresu Pamėnkalnio g. 1, Vilnius
Parodoje menininkė švelniai kvestionuoja paplitusį požiūrį į kūrinį kaip meninio tyrimo rezultatą. Todėl jos pasirinktas parodos pateikimas ir eksponavimo būdas primena detektyvinį serialą. Aistę Kirvelytę visų pirma domina pats kūrinys, tapybos paveikslas: ji ieško skirtingų paviršių (nuo formalaus iki emocionalaus), tapydama mėgina pažinti ir pajausti. Menininkė vengia formalizuotos išraiškos, ieško jai svarbių motyvų tapymui ir apmąstymui. Stebėdama aplinką, autorė jaučia konfliktiškus daiktų, erdvių ir žmonių tarpusavio santykius. Tikrovė, patiriama kaip nuolatinė prievarta, skatina veikti; tapymas kaip nuolatinis veiksmas leidžia geriau suprasti reiškinių prigimtį.
Vietoje anonso autorė pateikia mįslingą parodos siužeto įžangą: „Visi žinojo jį dingus. Sklandė įvairūs gandai, kas ir kaip. Kriminalistai atliko visus nurodytus tyrimus, surašė protokolus. Jų neilgas, bet varginantis tyrimas sukėlė daug erzelio ir karštų diskusijų. Tačiau nepaisant galybės formalių pažymų ir popierių, nieko neįrodė, nenustatė, nei patvirtino, nei paneigė, nes nerado nei kūno, nei nusikaltimo sudėties. Niekas nepasikeitė, išsisėmę ir nusibodę gandai tvyrojo toliau.“
Parodą iš dalies remia: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
Galerijos darbo laikas: II-V 10-18, VI 10-16.
Parodos lankymas – nemokamas.
Paroda veiks iki 2018 sausio 7 d., sekmadienio
Gruodžio 13 d., 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma Lino Blažiūno ir Jono Aničo paroda „Dvi su puse“. Atidarymo metu vyks menininko Simono Nekrošiaus garso pasirodymas.
„Dvi su puse“ – jaunosios kartos konceptualiai kuriančių menininkų Jono Aničo ir Lino Blažiūno jungtinė paroda, kurioje abu autoriai savaip interpretuoja gamtos ir kultūros formas. Menininkai parodoje gilinasi į formos ir plokštumos galimybes, jų fizinę ir estetinę išraiškas bei semantiką. Parodos autorius vienija kūrybiniai ieškojimai susitinkantys gamtoje, vėliau perkeliami į ekspozicinę erdvę, kurioje virtuoziškai formuojami į įvairių prasmių mise en scenas.
Lino Blažiūno pagrindinis įkvėpimo šaltinis yra gamta ir būsenos patiriamos joje. Šias būsenas autorius pratęsia kūrybinio proceso metu. Meistriškai vaizduodamas gamtos elementus ant organinio stiklo menininkas suteikia jiems naują gyvavimo etapą. Į kūrybinį procesą įtraukdamas šviesą, kuri savo ruoštu formuoja antrą paviršių bei antrą matymo galimybę, L. Blažiūnas kuria magišką, meditatyvią instaliaciją. Šia menine praktika autorius tyrinėja plokštumos galimybes tapti forma bei, kaip pats sako, siekia paneigti šešėlio sąvoką.
Jonui Aničui gamta – jo kūrybinių idėjų laukas. Pasitelkdamas ready-made’us – jau sukurtus ir egzistuojančius žmogaus kūrinius, rastus miesto pakraščiuose, menininkas juos jungia į bendrą instaliatyvią visumą. J. Aničo transformuoti objektai atskleidžia dabarties vartotojiškos kultūros, informacijos ir vaizdų pertekliaus krizę. Kurdamas jis pateikia tik nuorodas į tam tikrus kontekstus, kurie kursto žiūrovo vaizduotę bei sudaro sąlygas tolesniam menininko pradėtų siužetų veiksmui persikelti už darbo ribų.
Abiejų autorių kūryboje gamtos ir žmogaus artefaktai įgauna naujas laiko ir reikšmių prasmes. J. Aničas objektais konstruoja naują daiktišką realybę, o L. Blažiūnas žiūrovams pristato gamtą, miesto žmogaus akimis, artimą neoromantinei pasaulėžiūrai.
Linas Blažiūnas studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo grafikos specialybės bakalauro ir magistro laipsnius. Nuo 2015 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2016 metais tarptautinėje meno mugėje ArtVilnius, žiūrovų sprendimu, įvertintas kaip geriausias menininkas. L. Blažiūnas nuosekliai plėtoja savo pagrindinę kūrybinę liniją, pasitekdamas įvairias grafikui būdingas kūrybinės raiškos priemones: raižinius, sausos adatos techniką, grafitą ar anglį, realistiškai vaizduoja gamtos formas.
Jonas Aničas priskiriamas jaunajai lietuvių skulptorių kartai. Baigė šiuolaikinės skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Aktyviai pristato savo kūrybą užsienyje ir Lietuvoje. Tarptautinėje meno mugėje ArtVilnius’13 J. Aničas atstovavo Vilniaus dailės akademijos parodų salę „Titanikas“ ir buvo apdovanotas Geriausio jaunojo menininko prizu. Kūrėjas dirba instaliacijos, tūrinių objektų ir fotografijos srityse, kvestionuodamas idėjų originalumo ir kūrybinės vaizduotės galimybes.
Paroda „Dvi su puse“ (AV17) galerijoje veiks iki sausio 10 d.
Aistė Kisarauskaitė kalbasi su menininku Danu Aleksa
Danas Aleksa šen, Danas Aleksa ten, Danas Aleksa visur, kur tik pažvelgsi. Per pastaruosius metus šis menininkas surengė porą stambių parodų, su projektu „LT100“, vykusiu galerijoje „Sodų 4“, dalyvavo 11-oje Kauno bienalėje; kokia nors reikšminga proga, tokia, kaip Performatyvus postdisciplininis kongresas, vis paguli po raudonu kilimu. Apie visą šį kūrybinį fejerverką ir kalbamės su autoriumi.






