7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Linara Dovydaitytė

Linara Dovydaitytė

Pramonės atminties beieškant: moterys, lapės, konvejeris

Paroda „Didžioji pramonė“ Ešo Darbo muziejuje

Mano kelionė į Liuksemburgą įvyko dėl laimingo atsitiktinumo. Šiais metais Kaunas dalijasi Europos kultūros sostinės titulu su Ešu prie Alzeto, antruoju Liuksemburgo miestu, kuriame ta proga buvo įkurtas pirmasis šalyje Darbo muziejus (MUAR / Musée vun der Aarbecht). Jame, Europos kultūros sostinėms bendradarbiaujant, spalio pradžioje atidaryta Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ įkūrėjos Auksės Petrulienės kuruojama paroda „The Great Industry“.

Parodos „Didžioji pramonė“ fragmentas. A. Petrulienės nuotr.
Parodos „Didžioji pramonė“ fragmentas. A. Petrulienės nuotr.
Belvalio rajonas Eše prie Alzeto – naujas mokslo ir kultūros centras buvusios plieno gamyklos teritorijoje. L. Dovydaitytės nuotr.
Belvalio rajonas Eše prie Alzeto – naujas mokslo ir kultūros centras buvusios plieno gamyklos teritorijoje. L. Dovydaitytės nuotr.
Parodos „MinettREMIX“ fragmentas. M. Lazzarini nuotr.
Parodos „MinettREMIX“ fragmentas. M. Lazzarini nuotr.
Parodos „Moterys Minete, nuo A iki Z“ fragmentas. R. Girtgen nuotr.
Parodos „Moterys Minete, nuo A iki Z“ fragmentas. R. Girtgen nuotr.
Parodos „Didžioji pramonė“ fragmentas. A. Flesch nuotr.
Parodos „Didžioji pramonė“ fragmentas. A. Flesch nuotr.
Parodos „Didžioji pramonė“ fragmentas su Edmundo Saladžiaus akvarele. L. Dovydaitytės nuotr.
Parodos „Didžioji pramonė“ fragmentas su Edmundo Saladžiaus akvarele. L. Dovydaitytės nuotr.
Parodos „Didžioji pramonė“ fragmentas. A. Petrulienės nuotr.
Parodos „Didžioji pramonė“ fragmentas. A. Petrulienės nuotr.
Parodos „Didžioji pramonė“ fragmentas. A. Petrulienės nuotr.
Parodos „Didžioji pramonė“ fragmentas. A. Petrulienės nuotr.
Linara Dovydaitytė

Apie atominę vaizduotę

Paroda „Dalelių skilimas“

Pati netikėčiausia vieta, į kurią mane yra nuvedę meno tyrimai, yra Ignalinos atominė elektrinė. Trys valandos kelio į atokų miškų ir ežerų regioną šiaurės rytuose, pakeliui nė vienos rodyklės ne tik į kadaise strateginį ir dėl to užslaptintą atominį objektą, bet ir į Visaginą, išaugusį iš energetikų gyvenvietės, lyg slaptumo šleifas tebesitęstų iki šiol. Ekskursijų po elektrinę dalyviams didžiausią įspūdį daro saugumo ritualai įeinant ir išeinant: palikus visus daiktus pereiti ginkluotų pasieniečių patikrą, išsirengti iki apatinių drabužių ir prisitaikyti baltas uniformas, batus ir šalmą, o grįžus įveikti radiacinės apšvitos patikrą, akivaizdžiai lengviau atsikvepiant išgirdus roboto žodžius „no contamination“. Nors nuo 2009 m. ši elektrinė nebeveikia, smalsūs žiūrovai čia neretai patiria radiacijos baimės priepuolius, pasakoja gidė. Ir aš, stovėdama ant branduolinio reaktoriaus viršaus, vienu metu išgyvenu priešingus jausmus.

Augustas Serapinas, Jelena ir Vera (Megztiniai darbuotojams), 2020 m. D. Putino nuotr.
Augustas Serapinas, Jelena ir Vera (Megztiniai darbuotojams), 2020 m. D. Putino nuotr.
Susan Schuppli, „Įkalčių pėdsakais“, fragmentas . 2016 m. D. Putino nuotr.
Susan Schuppli, „Įkalčių pėdsakais“, fragmentas . 2016 m. D. Putino nuotr.
Susan Schuppli, „Įkalčių pėdsakais“, fragmentas . 2016 m. D. Putino nuotr.
Susan Schuppli, „Įkalčių pėdsakais“, fragmentas . 2016 m. D. Putino nuotr.
Susan Schuppli, „Įkalčių pėdsakais“, fragmentas . 2016 m. D. Putino nuotr.
Susan Schuppli, „Įkalčių pėdsakais“, fragmentas . 2016 m. D. Putino nuotr.
Linara Dovydaitytė

Kam bendruomenėms reikia muziejaus?

Platforma „Mažosios istorijos“

Šiemet Kaune vykusios didelės tarptautinės meno parodos, atrodo, užgožė vieną vietinį, bet ne mažiau reikšmingą projektą. Gegužę Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje atsidarė bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ – pirmoji Lietuvoje bendruomenėms skirta erdvė muziejuje. Pasaulyje vadinamosios bendruomenių galerijos (angl. community gallery arba community access gallery) gyvuoja jau keletą dešimtmečių ir sudaro svarbią muziejų atsinaujinimo darbotvarkės dalį. Mat ir pačią atsinaujinimo idėją galima trumpai nusakyti taip – nuo objektų prie žmonių. Daugybė muziejų šiandien ne tik kaupia ir saugo vertingus daiktus, bet ir bendrauja su publika, mėgina atsižvelgti į jos interesus ir poreikius. Publika vis dažniau suvokiama ne kaip pamokymo reikalinga neišmanėlė, bet kaip muziejuose saugomų vertybių bendrasavininkė ir dialogo partnerė. Ne mažiau svarbu, kad muziejai pamažu nustoja publiką įsivaizduoti kaip vieną. Juk esama daug skirtingų visuomenės grupių – ir randančių, ir nerandančių kelio į muziejų.

Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. D. Petrulio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Irenos Survilaitės iš atminties nupieštas Petrašiūnų planas. D. Petrulio nuotr.
Irenos Survilaitės iš atminties nupieštas Petrašiūnų planas. D. Petrulio nuotr.
Drobiečių bendruomenė. D. Petrulio nuotr.
Drobiečių bendruomenė. D. Petrulio nuotr.
Arturo Bumšteino garsinė instaliacija „Molinės gerklės“. D. Petrulio nuotr.
Arturo Bumšteino garsinė instaliacija „Molinės gerklės“. D. Petrulio nuotr.
Arturo Bumšteino garsinė instaliacija „Molinės gerklės“. D. Petrulio nuotr.
Arturo Bumšteino garsinė instaliacija „Molinės gerklės“. D. Petrulio nuotr.
Arturo Bumšteino garsinė instaliacija „Molinės gerklės“.D. Petrulio nuotr.
Arturo Bumšteino garsinė instaliacija „Molinės gerklės“.D. Petrulio nuotr.