7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Linas Bliškevičius

Atleiskit už visa tai

Apie išgyvenimus parodoje „Mūsų asmenukė“ MO muziejuje

 

Menininką galima suvokti kaip jaunuolį, kuris įsimylėjo savo mentalinį atvaizdą vandenyje ir panoro jį įamžinti, kad ne jis vienas galėtų pasidžiaugti jo dailumu. Sodri to išraiška yra autoportretas, selfis ar tiesiog kūrinys. Tačiau kodėl jaunam žmogui to prisireikia? Gal visuomenė kelia per aukštus reikalavimus, sureikšmina klaidas ir šiaip visuomet nepatenkinta, todėl reikia priešintis kuriant savo tikrovę? Ar aš darau tą patį? Ir apskritai, kam viso to reikia? Iškart ir meldžiu atleidimo už šią dėmesio nevertą tiradą, o menininkus tik skatinu toliau užsiimti ta pačia veikla, kuria jie dėl pašaukimo užsiima.

„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
Rosana Lukauskaitė

Laikinose formose – amžini dalykai

Paroda „Sekcija“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose

Sekcijos dabar dažnai linksniuojamos parodų koncepcijose: pernai namų galerijoje „Trivium“ veikė paroda „Sekcija“, o KKKC Parodų rūmų fojė interjere lankytojus dabar pasitinka autentiški sovietinius laikus menantys svetainės baldai. Tačiau Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamo tarptautinio meno festivalio „Faktas-Forma“ įvadinė paroda „Sekcija“ (kuratoriai Saulius Bertulis ir Danius Drulys) kalba ne tik apie baldą, kuriame dar nesenoje praeityje būdavo įprasta tarsi parodai „išeksponuoti“ visą savo gyvenimą ar tai, ką turime geriausio, bet apie meno organizacijų vidinį skirstymą sekcijomis – parodoje dalyvauja LDS skulptorių, bet ne tik, sekcijų nariai su skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno kūriniais.

Artūras Tamašauskas, „Medūza“. 2018 m. Autorės nuotr.
Artūras Tamašauskas, „Medūza“. 2018 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Toma Šlimaitė, „Žaislų metamorfozė“. 2012–2015 m. Autorės nuotr.
Jonas Gelčys, „Mieloji“. 2019 m. Autorės nuotr.
Jonas Gelčys, „Mieloji“. 2019 m. Autorės nuotr.
Saulius Bertulis, „Neužmirštamas laikas“. 2019 m.  Autorės nuotr.
Saulius Bertulis, „Neužmirštamas laikas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Vida Juškaitė, „Labirintas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Vida Juškaitė, „Labirintas“. 2019 m. Autorės nuotr.
Atidarymo akimirka. Autorės nuotr.
Atidarymo akimirka. Autorės nuotr.
Mindaugas Šnipas, „Kiaušinis“. 1997 m.(fragmentas). Autorės nuotr.
Mindaugas Šnipas, „Kiaušinis“. 1997 m.(fragmentas). Autorės nuotr.
Kristina Pipiraitė

Tapatybės beieškant

Karinos Kazlauskaitės konceptualaus meno paroda „NamasNamai“ Rokiškio krašto muziejuje

 

Perskaičius pavadinimą „NamasNamai“ nejučia pagauni save vartant jį mintyse tarsi Erno Rubiko mechaninį galvosūkį, mėginant sudėlioti išsibarsčiusius spalvotus kvadratėlius į vietą. Kad nušvistų visą plokštumą dengianti užrašo spalva. Iš anksto buvo aišku, kad Karinos Kazlauskaitės minties vingiai, novatoriški kūrybiniai sprendimai ir drąsa eksperimentuoti bus išbandymas žiūrovui.

Rokiškio kraštovaizdžio muziejaus buvusios katilinės patalpoje vietoj pjuvenomis kimštų gyvūnų ir ragų laikinai buvo eksponuojamos Karinos Kazlauskaitės „iškamšos“: delikatūs, trapūs objektai ir instaliacijos, prikimšti asmeninių autorės patirčių ieškant savo identiteto ir savos erdvės. Menininkė iš atsiminimų traukia nuogą, nepagražintą kasdienybę, suteikdama jai progą kalbėti savo žargonu. Todėl jos objektai – labai asmeniški, spontaniški, savo išdėstymu ekspozicijoje paneigiantys chronologiją.

Objektas „Karoliai barškutis” (2015). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, pneumatinis prietaisas, rankšluostis, organinis stiklas, medis, sidabras. Alessandro Marchi nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Objektas „Karoliai barškutis” (2015). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, pneumatinis prietaisas, rankšluostis, organinis stiklas, medis, sidabras. Alessandro Marchi nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Objektas „Vėrinys su žirniais ir namais” (2019). Geležis, žirniai, 3D nmai, oniksas. Klaus Leo Richter nuotr.. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Objektas „Vėrinys su žirniais ir namais” (2019). Geležis, žirniai, 3D nmai, oniksas. Klaus Leo Richter nuotr.. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Kaklo vėrinys „Stogai” Pargamentas iš kiaulės pūslės, geležis, žirnis. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Kaklo vėrinys „Stogai” Pargamentas iš kiaulės pūslės, geležis, žirnis. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Instaliacija „Dionizas” (2016). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, LED šviesos, kaltinė grandinė. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Instaliacija „Dionizas” (2016). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, LED šviesos, kaltinė grandinė. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Parodos „NamasNamai” ekspozicijos fragmentas. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Parodos „NamasNamai” ekspozicijos fragmentas. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Sagė iš serijos sagės „Lėktuvėliai” (2016). Pargamentas iš kiaulės pūslės, 24K aukso lapelis, sidabro lapelis, magnetinis užsegimas. Gintauto Beržinsko nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Sagė iš serijos sagės „Lėktuvėliai” (2016). Pargamentas iš kiaulės pūslės, 24K aukso lapelis, sidabro lapelis, magnetinis užsegimas. Gintauto Beržinsko nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Rengėjų inf.

Vilniuje – pulkas zuikių ir „Baimės laboratorija“

Nuo šiandien (rugpjūčio 7 dienos) pievą šalia Vilniaus dailės akademijos užima pulkas zuikių ir „Baimės laboratorija“. Praeiviai čia kviečiami laisvai užsukti iki pat rugsėjo.

Menininkės Solveigos Gutautės parodoje sutūpė zuikiai, išgyvenę plačiausią baimių spektrą, nuo didžiausios baimės uždengtomis akimis, pereinančios į juoką – iki drąsiausios būsenos, kuomet zuikis (žmogus) išsivaduoja iš baimių ir joms aukštai iškelia vidurinįjį pirštą.

„Mano tikslas – per meną užduoti klausimus apie baimę. Mums nuo vaikystės skiepijamas saugumo instinktas, dažnu atveju virtęs baime, pavyzdžiui, bauginančios pasakos apie tamsų, gūdų mišką… Baimė man kaip tamsus, gilus miškas. Bijau. Labai bijau. Tai pirmoji mano keramikos paroda. Bijau visko ir nežinia ko.  Bet man atsibodo bijoti. Bijoti reiškia sėdėti ir nieko neveikti. Tad aš sudėjau visas savo baimes, lai jos gyvena savo gyvenimą“, - pasakoja menininkė S.Gutautė.

Rengdama parodą „Baimės laboratorija“ menininkė klausė aplinkinių apie jų patiriamas baimes (aukščio, mirties, skyrybų, ateities, nesėkmės) ir kaip tos baimės stabdo, neleidžia, formuoja mąstymą. Galiausiai rado atsakymus ir būdus, kaip įveikti baimę, pasipriešinti, siekti tikslų.

„Baimę sieju su zuikiais ir kūrybinio proceso metu nagrinėju – kiek mumyse to zuikio sėdi, ko trypčiojame, nepadarome. Keramikiniai zuikiai lipdėsi iš vidinio poreikio, iš baimės. Pirmas zuikis buvo varguolis, kuklutis, užsidengęs akis rankytėmis. O kai nulipdžiau zuikį, kuris baimei atkišęs vidurinįjį pirštą – apsidžiaugiau. Tai buvo didžiulis žingsnis į priekį“, - sako S.Gutautė.

Ji mąsto, kad baimės dažnai kyla iš noro būti geriausiais ir kitokiais „–iausiais“, o iš tikrųjų užtenka būti tiesiog savimi,  sau pakankamais.

„Nors vidurinįjį pirštą atkišęs zuikis – įžūlus, niekada neturiu tikslo rodyti „nuogą užpakalį“, kad atkreipčiau dėmesį. Šis gestas – ženklas, kad radau atsakymus ir įveikiau baimes“, - sako keramikė Solveiga Gutautė.

Rengėjų inf.

Pauliaus Petraičio „Vyras su tamsiais plaukais ir saulėlydžio fone“

08 13 – 08 30

Atidarymas su ievaie ir mavros skylos: 08 13, 19 val.
Lentvario geležinkelio stotis Geležinkelio g. 13, II a., Lentvaris

- Do you wish you're human?
- No I like being the entity that I am.
- That's must be a good feeling.
- Thanks. Next question?

Monika Krikštopaitytė

Muziejų renesansas

Apie pokyčius pasikeitus vadovybei

Norėčiau tikėti, kad muziejų lankymo bumas pasaulyje kyla ne tiek dėl pagerėjusios vadybos, kiek dėl supratimo, kad atmintis lemia šiandieną, ir vis didesnio kultūros institucijų įsitraukimo į kasdienybės aktualijų analizę, vizionieriškumo ir sudėtingiausių žmogiškųjų dilemų turtinimo. Ne paprastinimo – tai daro dauguma politikų, o turtinimo per įvairiapusiškesnį tyrimą. Galbūt daliai žmonių muziejus tebelieka aukštesnio lygio pramoga, bet jei tai būtų kompiuterinis žaidimas, manyčiau, pastarieji naudotojai yra tik pirmame lygyje. (Labai laukiame jūsų kituose lygiuose.) Atrodo, jau aiškėja, kad kultūra yra ne kosmetika, o stuburas.

Pastaraisiais metais muziejai artėja prie anksčiau labiau galerijose spręstų aktualijų, permąsto ne tiek abstrakčias estetines problemas, kiek lyčių, rasinės reprezentacijos, ekologijos problemas, vaizdžiai rodo pragaištingos politikos ir valdininkijos ydas, pasakoja atkaklumo, drąsos ir silpnybių istorijas. Visa tai vėliau išrieda iš muziejų ir virsta visuomeninėmis bangomis. Vietinis pavyzdys – Aušros Petrulienės buriamos bendruomenės už medžių gyvybę mieste ir miesto grąžinimą jame gyvenantiems.

NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Sprogimo“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, „Modernizacijos projektų“ salė. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Krizė ir maištas". Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Krizė ir maištas". Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.
NDG atnaujintos ekspozicijos fragmentas, salė „Virsmas“. Autorės nuotr.

Nauja paroda MO – ar drobė gali būti veidrodžiu?

Nuo Niujorko iki Pekino ar Sidnėjaus – tokia plati miestų geografija, kuriuose buvo eksponuojami į MO muziejų atkeliaujantys užsienio menininkų darbai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos. Visi jie kartu su lietuviais MO kolekcijos menininkais bus eksponuojami naujoje parodoje  „Mūsų asmenukė“ („Our Selfie“). Naujoji paroda –  pirmas dviejų privačių kolekcijų – MO muziejaus ir „Lewben Art Foundation“ bendras projektas. Paroda lankytojams bus pristatyta rugpjūčio 8 dieną. Pristatyme dalyvaus ir parodos kuratorė Francesca Ferrarini.

„Mūsų asmenukė“ – intriguojantis, tačiau ir klausimus keliantis parodos pavadinimas. Asmenukė parodoje yra ir (auto)portretas, pasakojantis ne tik apie vieną žmogų, bet ir apie visą visuomenę. Kaip teigia parodos kuratorė Francesca Ferrarini: „Tai (auto)portretų paroda, pabrėžianti menininkų juntamą būtinybę nieko nelaukiant grįžti prie minėtojo žanro šiais visuotinių asmenukių laikais.“

Parodoje – darbai iš dviejų kolekcijų
„Visada norime pristatyti lietuvius kūrėjus pasauliniame kontekste. Todėl būsimoje parodoje – pasaulinio garso užsienio menininkai, priklausantys „Lewben Art Foundation“ kolekcijai. Tai kūrėjai, surengę ne vieną personalinę parodą, jų darbų yra įvairiuose pasaulio muziejuose, jie visi aktyviai kuria ir šiuo metu. Lygiai tokie patys aktyvūs yra ir parodoje pristatomi MO kolekcijos lietuviai menininkai. O jie visi kartu gvildena ir tiria aktualias problemas, nepriklausomai kurioje vietoje gimė, augo ar gyvena“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

„Esame vieni iš nedaugelio Lietuvoje kolekcionuojantys užsienio menininkų darbus ir turbūt vieninteliai Lietuvoje tai darantys nuosekliai ir kryptingai. Šios bendros su MO muziejumi parodos kuratorė yra Francesca Ferrarini, kuri jau ketverius metus yra atsakinga už šios mūsų kolekcijos krypties formavimą“, - pasakoja „Lewben Art Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė.

Įdomu tai, kad vienos iš parodos menininkių – Tschabalala Self – darbai šiemet eksponuojami jau antrame architekto Danielio Libeskindo projektuotame muziejuje. Juodaodės moters kūną šiuolaikinėje kultūroje tiriančios ir interpretuojančios menininkės kūrinius dar liepos pradžioje buvo galima išvysti Šiuolaikiniame žydų muziejuje San Franciske. Nuo rugpjūčio mėnesio – menininkės darbas bus eksponuojamas MO muziejuje.

Gyvenimo patirtys ir moters kūnas
Johanesburge, Pietų Afrikoje, gimusi Buhlebezwe Siwani savo darbuose analizuoja įvairias juodaodės moters kūno interpretacijas ir moterų gyvenimo patirtis Pietų Afrikoje. Savo kūną pasirinkdama kaip pagrindinę komunikacijos priemonę su žiūrovu ji gilinasi į tradicinę krikščionybę, afrikietišką dvasingumą ir savo pačios prisiminimus ir išgyvenimus.

Indėniškas bei kilusias iš Afrikos šaknis savo darbuose atskleidžia ir Paulo Nazareth. Afrikiečių ir Pietų Amerikos čiabuvių kilmės brazilas yra vienas garsiausių visame pasaulyje savo kartos menininkų ir viena garsiausių figūrų Pietų Amerikos meno erdvėje. P. Nazareth gyveno favelose (lūšnynų kvartaluose Brazilijoje), kur sutiko skirtingus žmones ir prisilietė prie kitų kultūrų. Ne veltui jo kūryboje galima įžvelgti lyg filosofinį mąstytoją, persipynusį su menininku.  

Būsimoje parodoje taip pat bus galima pamatyti jau daugiau nei 20 metų savo besikeičiantį kūną fotografuojančios lietuvių menininkės Violetos Bubelytės darbą. Ji – pirmoji fotografė Lietuvoje, fotoobjektyvą nukreipusį į savo nuogą kūną ir tai dariusi dar sovietmečiu. Jos nuotraukos persmelktos vienatvės jausmo, o kūnas yra toks pats svarbus kaip ir veidas.

Provokuoja ir kvestionuoja stereotipus
Politiškai jautrias temas keliantis ir vizualiai provokuojančių vaizdų nebijantis menininkas Patrizio di Massimo pašiepia savo paties kasdienį ir meninį gyvenimą, galerininkus ar kolekcininkus. O MO muziejuje bus galima pamatyti jo paveikslą, nuo kurio prasidėjo visas darbų ciklas, pašiepiantis vyro ir žmonos tarpusavio santykius bei stereotipus.   

Technologijos ir žmonių elgesys
MO muziejaus lankytojai taip pat turės išskirtinę galimybę pamatyti Simon Denny kūrinį, įkvėptą  2013 m. JAV šnipinėjimo skandalo ir Edwardo Snowdeno nutekintų skaidrių su slapta informacija apie JAV telekomunikacijų sekimo programas. Kūrinyje atsiskleidžia šių dienų privataus gyvenimo trapumas ir tai, kaip mūsų asmeniniai skaitmeniniai portretai gali būti kaupiami duomenų bazėse.

Parodoje taip pat eksponuojamas Eglės Budvytytės, dažnai įvardijamos kaip „hakerės“ darbas. Ji savo filmuose ir performansuose „nulaužia“ ir „perkrauna“ įvairaus pobūdžio sistemas. Lankytojai galės išvysti jos darbą „Sekta“.

Be jau aptartų menininkų būsimoje parodoje bus galima taip pat pamatyti Maxwell Alexandre, Damir Očko, Nico Vascellari, Neil Beloufa, Gintaro Znamierowski kūrinius. Lankytojams bus pristatytas ir Thomas Houseago, šiuo metu savo darbus pristatančio Londono Karališkojoje menų akademijoje, darbas. Užsienio menininkų darbai priklauso „Lewben Art Foundation“, o Lietuvos menininkų darbai – MO muziejaus kolekcijai.
Parodos „Mūsų asmenukė“ pristatymas kartu su parodos kuratore Francesca Ferrarini įvyks 2019 m. rugpjūčio 8 d. 19 val. MO muziejuje. Paroda atvira lankytojams iki 2019 m. lapkričio 17 dienos. Daugiau informacijos apie parodą: „Mūsų asmenukė“.

Apie MO
MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Per pirmąjį muziejaus veiklos pusmetį jame apsilankė maždaug 150 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

Apie „Lewben Art Foundation“
„Lewben Art Foundation“ – meno fondas, administruojantis arti 2000 darbų kolekciją, kurią sudaro Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai nuo XVIII a. pabaigos senųjų meistrų darbų iki šiuolaikinio meno. Be tapybos, sudarančios kolekcijos branduolį, didelę dalį užima skulptūros, fotografijos, videodarbai ir instaliacijos.


Bendradarbiaudami su dailėtyrininkais, kuratoriais, menininkais ir kitomis kultūros institucijomis, „Lewben Art Foundation“ organizuoja parodas, leidžia meno albumus.


„Lewben Art Foundation“ yra VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondo, kurio tikslas – sistemingai tyrinėti išeivijos dailę bei grąžinti kūrinius į tėvynę, steigėja. Lietuvos išeivijos dailės fondo administruojamą kolekciją sudaro Lietuvos išeivių darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų.

Patrizio di Massimo, Vestuvės, 2017 m.
Patrizio di Massimo, Vestuvės, 2017 m.
Buhlebezwe Siwani, Saulė jau nusileido, 2017 m.
Buhlebezwe Siwani, Saulė jau nusileido, 2017 m.
KKKC inf.

KKKC Parodų rūmuose – paroda „Sekcija“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. rugpjūčio 2 d., penktadienį, 17 val. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius pristato Meno festivalio „Faktas-Forma“ parodą „Sekcija“, kuratoriai – Saulius Bertulis, Danius Drulys.

Respublikinės mažosios plastikos parodos Klaipėdoje rengiamos nuo 2005 m. Jų tikslas buvo pristatyti skulptūrinės formos, mažosios plastikos tendencijas nuo klasikos iki eksperimento, sujungti įvairių kartų menininkus bendroje erdvėje. Per keturiolikos metų laikotarpį gyvuojant šiai tradicijai LDS Klaipėdos skyrius subrandino idėją neapsiriboti vien mažosios plastikos formatu ir žengti plačiau – meno festivalis „Faktas-Forma“ ir jo paroda „Sekcija“ KKKC Parodų rūmų salėse atveria platesnį vizualinių patirčių lauką ir suteikia viltį Klaipėdą paversti savotiška formos meno Meka ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kontekste.

Parodoje „Sekcija“ dalyvauja LDS skyrių skulptorių, ir ne tik, sekcijų nariai su skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno kūriniais. Žodis „sekcija“ (lot. sectio – pjūvis, dalijimas) – tai ne tik įstaigos ar organizacijos poskyris ar padalinys, tam tikra žmonių grupė, bet ir baldas, kuriame dar nesenoje praeityje būdavo įprasta tarsi parodai „išeksponuoti“ visą savo gyvenimą ar tai, ką turime geriausio. Dabar gyvename laisvės laiku, ir atminties kultūra bei jos įprasminimas meno kūriniu – gyvybingas kaip niekada anksčiau, tad parodos koncepcija apeliuoja į ekspozicinio lauko vizualinį sprendimą žiūrovui pateikiant faktinį rezultatą, formos faktinį egzistavimą.

„Sekcija“ yra įvadinė tarptautinio formos meno festivalio „Faktas-Forma“ paroda. Faktas niekada nenutolsta nuo formos, kartu dar ir stiprina formos atsiradimo faktą. Ši paroda frazuoja dileminį klausimą: pirma faktas, tada forma, ar pirma forma ir tik tada – faktas? Kartais menininko mintys įfaktina kūrinio atsiradimo prasmę, kuri aprašymuose pateikiama žiūrovui, o kartais paliekama lankytojų interpretacijoms be menininko egoistiško Formos būties išaiškinimo. Taip šioje parodoje sugrupuoti meno kūriniai, tikėtina, praplės kamerines skulptūrinės formos, objekto, instaliacijos meno perspektyvas ir edukuos žiūrovus.
 
Šiuo metu erdviniai formos menai patiria iššūkius, kuriems apmąstyti būtini meniniai, analitiniai tyrimai, diskusijos, forumai ir šis projektas ambicingai imasi atsakomybės su forumo „Atminties kultūra“ pagalba kalbėti apie šiandienos įvietinto meno reiškinius, kamerines jų perspektyvas, profesionalų transliuojamas vertes, kas suteikia vilties kokybiškam diskusijų laukui bei probleminių sąlyčio taškų identifikavimui.

Parodoje dalyvauja menininkai: Algirdas Kuzma, Artūras Tamašauskas, Aurimas Anusas, Gintaras Kamarauskas, Jonas Gelčys, Laima Bazienė, Saulius Milašius, Tatjana Simanaitienė, Toma Šlimaitė, Vida Juškaitė, Eglė Maskaliūnaitė, Kęstutis Musteikis, Dalia Gineitė, Mindaugas Šnipas, Saulius Bertulis, Neringa Poškutė-Jukumienė, Danius Drulys, Adomas Skiezgelas, Domantas Kučas, Mindaugas Šimkevičius.

Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 1 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.

 

 

Mindaugas Šnipas, Kiaušinis
Mindaugas Šnipas, Kiaušinis
Toma Šlimaitė, Tarybinių guminių žaislų kolekcija
Toma Šlimaitė, Tarybinių guminių žaislų kolekcija
Aurimas Anusas, Komplektas nugalėtojui
Aurimas Anusas, Komplektas nugalėtojui
Domantas Kučas, Lietuvninko sodyba
Domantas Kučas, Lietuvninko sodyba
Gintaras Kamarauskas, Suoliukas pavargusiam
Gintaras Kamarauskas, Suoliukas pavargusiam
Artūras Tamašauskas, Medūza
Artūras Tamašauskas, Medūza
LDS inf.

Tarptautinė grynosios akvarelės paroda „LINK“

LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius

Parodos pristatymas - rugpjūčio 23 d., penktadienį, 16.30 val.

 

Rugpjūčio 2 d. LDS galerijoje „Arka“ pradės veikti tarptautinė grynosios akvarelės paroda „LINK“. Parodos pristatymas - rugpjūčio 23 d., 16.30 val., minint Baltijos kelio 30-mečio sukaktį. Šiai progai skirta paroda jungia Lietuvos, Latvijos ir Estijos akvarelės technika kuriančius menininkus, kuriuos sieja kolektyvinė patirtis ir atmintis istorinėje plotmėje.

Prieš 30 metų Baltijos šalių vienybę įprasminanti idėja žaibiškai apskriejo visą regioną – į gyvą žmonių grandinę, kuri linkiais tęsėsi nuo Talino, per Rygą, iki Vilniaus, jungėsi vis daugiau piliečių. Tai buvo gestas, kuriuo koduota atvira ir taiki žinutė – siekis išsilaisvinti ir būti nepriklausomiems. Šiandien komunikacija radikaliai pakito: skaitmenizavus informacijos sklaidą, tapo daug paprasčiau skleisti informacinius kodus – pakanka pasidalinti vadinamaisiais link‘ais (angl. link – nuoroda, ryšys, sąsaja, grandis ir t. t.). Reflektuojant šio žodžio prasmę, kuria referuojama kryptis, linkmė, atskleidžiamas parodos turinio daugiabriauniškumas.

Pakitusi komunikacija žymi ir nuorodą į besikeičiančias meno formas, atsivėrusias raiškos galimybes, kurių naujadarai meta konkurencingą iššūkį tradicinėms dailės rūšims. Todėl projekte LINK, idėjine prasme glaudžiai susijusiame su pamatinėmis vertybėmis, aktualizuojamas šiuolaikybės paribyje atsidūręs akvarelės menas. Pasižyminti lengvumu, spalvų persidengimu ir skaidrumu, slepiančiu sudėtingą ir meistrystės reikalaujančią techniką, akvarelė tampa subtilia raiškos forma kalbėti apie drąsių žmonių didžius poelgius, kurie be agresijos geba pasiekti reikšmingų rezultatų.

Gryninant projekto LINK vientisumą, centrine figūra pasirinktas žymus Lietuvos akvarelistas, grupės AQUA 12 įkūrėjas Eduardas Urbanavičius (1931-2008). Laisvės apraiškos link Nepriklausomybės, menininko kūryboje įprasmina tautines ir pilietines vertybes. Siekiant auditoriją plačiau supažindinti su grupės AQUA 12 puoselėjama grynosios akvarelės tradicija, parodoje pristatoma trijų Baltijos šalių akvarelistų darbų kolekcija. Parodoje dalyvauja apie 40 dailininkų. Kuratorė – akvarelistė, grupės AQUA 12 narė Saulė Urbanavičiūtė.

Paroda „LINK“ galerijoje „Arka“ veiks iki rugpjūčio 23 d. Vėliau paroda keliaus į Rygos Šv. Petro bažnyčios ekspozicines erdves (atidaroma 2019 m. rugsėjo 12 d.) ir Talino dramos teatrą (2020 m. sausio mėn.).

Projektą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, LR ambasada Latvijos respublikoje.

 

Galerija atvira II-V 12-19, VI 12-16

www.arkagalerija.lt

VDA inf.

Danas Aleksa. Paskutinė skulptūra – S355JR

Parodos atidarymas 2019 08 01, 18 val.

VDA parodų salės Titanikas (I a.)

Paroda veiks iki 2019 08 21

Lygiai prieš metus – 2018 metų rugpjūčio mėnesį VDA parodų salėje „Titanikas“ Danas Aleksa eksponavo objektą – erdvėje pakabintą, 2,5 tonos veriantį skardinį garažą. Kaip tuomet teigė tos parodos kuratorė A. Kisarauskaitė, menininkas, tęsęs garažo kaip skulptūros ir kaip istorinio objekto liniją, siūlė permąstyti meno kūrinių logistikos, galerinių erdvių, praeities ir dabarties, profesionaliojo meno bei garažų subkultūros sąsajas ar paradigmas.

Šiuometinė paroda yra nuoseklus sumanymo tęsinys. Išnuomotame garaže visus metus sandėliuotas ano garažo (pavadinimu „Titanikas“) skardas D. Aleksa sulydė į kelis metalo luitus. „Sumanymo esmė“, – pasak autoriaus, – „anuomet eksponuotą meno kūrinį sutalpinti į kuo mažesnį tūrį“.

S355JR – tai plieno markės kodas GOST standartų sistemoje.

D. Aleksa: „Susitikę skulptoriai kalbasi apie lauko riedulius, deimantinius diskus, bronzos atspalvius, plieno storį, suomiškus kirvius, Kinijos sniegą, lygina Alpių šiaudus su Juodkrantės nendrėmis. Pasakoja vienas kitam apie kūriniais perpildytas dirbtuves ir svajoja apie tai kokios jos turėtų būti, apie jų plotą, aukštį, tinkamai krintančią šviesą, trifazį įvadą“.


Parodą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas