7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

VDA inf.

Arūnės Tornau personalinė paroda „Netvarios būsenos“

VDA „Titaniko“ galerijoje atidaroma žinomos tapytojos abstrakcionistės Arūnės Tornau personalinė paroda „Netvarios būsenos“. Šioje parodoje eksponuojami pastarojo dešimtmečio tapybos darbai, kelios instaliacijos ir mediniai skulptūriniai objektai, sukurti apie devyniasdešimtuosius metus.

Dailininkei itin svarbus asmeniškas emocinis jos kaip moters kūrėjos žvilgsnis. Savo kūriniuose ji permąsto mirties kaip gamtos ciklo, kaitos, transformacijos, nykimo temą. Asmeniniai išgyvenimai sustiprina emocinį šių temų suvokimą, priverčia abstrahuoti esmines egzistencijos tiesas–- laiko, amžinybės klausimus, vienos materijos virsmo kita, pradžios - pabaigos sąvokas.

Pastarųjų metų didžiaformatėse A. Tornau drobėse temos išsigrynino, apsivalė nuo nereikalingų smulkmenų, koloritas tapo santūresnis, spalvos prislopintos. Tos pačios dailininkei svarbios nesibaigiančio gyvenimo temos (blukimas, irimas, trūnijimas, destrukcija) ėmė rezonuoti su visai kitomis, „apokaliptinėmis“ nuojautomis, išėjo į platesnį šiuolaikinio meno kontekstą, reaguojantį į globalias dabarties politines, ekologines, ekonomines krizes. Ramus, sutelktas vaizdas jos kūryboje priešpastatomas intensyviam šiuolaikinės informacijos srautui. Ši tema atrodo aktuali ir savo egzistencine poetika: gamtos ir žmogaus būties trapumo temos susisieja su aktualia sociologine modernybės epochos griūties jausena.

Ieškodama įvairesnės meninės išraiškos, dailininkė grįžta prie objektų kūrimo - tapybą papildydama erdvinėmis instaliacijomis. Jungdama ir abstrahuodama biografines akimirkas, paverčia jas meniniais artefaktais. Tapybos ir objektų jungtis kuria papildomą naują meninę kokybę ir stiprią emocinę atmosferą.

 

Arūnės Tornau paroda VDA „Titaniko“ galerijoje veiks rugpjūčio 1-24 dienomis.
Parodos atidarymas rugpjūčio 1 d. 18 val.
Darbo laikas: II-VI 12-18 val.

 

Tapymas kaip labai privatus užsiėmimas

Gražina Montvidaitė kalbina Niujorke gyvenantį menininką Julių Ludavičių

Julius Ludavičius – tapytojo Kęstučio Zapkaus auklėtinis, gavęs pirmąją Lietuvoje „Fulbright“ programos stipendiją (pagal šią programą skiriama stipendija magistrantūros ar doktorantūros studijoms JAV). Išvykęs į Niujorką tęsti meno mokslų, ten pasiliko ir gyvena jau dvidešimt šešerius metus. Ludavičius su kolegomis menininkais įkūrė lietuvių menui atstovaujančią galeriją „SLA307“, 2019 m. pertvarkytą į „Undercurrent“. Tapytojo darbų yra privačiose kolekcijose Niujorke, Los Andžele ir Lietuvoje.

Pradėkime nuo studijų laikų Lietuvoje. Kada susidūrėte su profesoriumi Kęstučiu Zapkumi?
Kai Zapkus pirmą kartą atvažiavo į Lietuvą. Man atrodo, pirma paroda buvo surengta 1989 metais. Jis pasižadėjo atvažiuoti dėstyti. Kai buvau antrame kurse, pasikeitė visa akademijos valdžia. Zapkus atvažiavo po trejų metų ir dėstė vieną semestrą. Mums baigus akademiją, po kokio mėnesio, Zapkus rado „Fulbright“ programą. Lietuvoje stipendija jau visus metus tiesiog buvo neatsiimama. Tie pinigai gulėjo, ir niekas jų neėmė. Užpildėme formas, o tada mums paskambino iš ambasados ir klausia: „Kaip jūs čia sugebėjot?“

Julius Ludavičius, Ilgalaikė žala smegenims (Permanent Brain Damage, 14x7). 1998-2012 m.
Julius Ludavičius, Ilgalaikė žala smegenims (Permanent Brain Damage, 14x7). 1998-2012 m.
Julius Ludavičius, Skrydis virš gegutės lizdo, (48x46). 1999-2000 m.
Julius Ludavičius, Skrydis virš gegutės lizdo, (48x46). 1999-2000 m.
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, Red Master, (8x7). 2000-2009 m.
Julius Ludavičius, Red Master, (8x7). 2000-2009 m.
Julius Ludavičius, Zero Ground (12x7). 2000 m.
Julius Ludavičius, Zero Ground (12x7). 2000 m.
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius, iš parodos „Zoom“ LR Generaliniame konsulate Niujorke
Julius Ludavičius
Julius Ludavičius
Meno parko inf.

Sonatos Riepšaitės paroda „Galvoti peizažą“

Liepos 31 d. (trečiadienį), 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje, vyks tapytojos Sonatos Riepšaitės parodos „Galvoti peizažą“ atidarymas. Kviečiame!

Peizažas savyje talpina nepaprastą jausmą. Jame atsiskleidžia atsiminimai apie skirtingas erdves ir laiką, kuris beveik nejudantis. Stebėjimo momente vaizduotė susilieja su dabartimi ir sujungia šiuos atsiminimus su peizažu. Peizažas tampa ne vien fizinis, bet apima ir prisiminimus, patirtis ir tapatumą.


Aš kuriu įsivaizduojamus peizažus iš realių, kuriuos patyriau, apie kuriuos skaičiau, girdėjau ar atsitiktinai pamačiau nuotraukoje. Šie maži gabalėliai peizažų, kuriuos kaupiu atliepia mano prisiminimus iš realių peizažų ir įsivaizdavimą neegzistuojančių – visa tai atskleidžia mano subjektyvią pasaulėjautą. Šios dalelės pasirenkamos intuityviai, bet komponuojamos sąmoningai. Peizažo patyrimas galimas skirtingomis formomis ir sluoksniais. Aš jį patiriu, matau, skaitau, girdžiu jį ir apie jį. Visi šie skirtingi priėjimai leidžia man patirti peizažą ir juos naudoti inspiracijai, nesvarbu ar tai būtų garsas ar vaizdas.


Ši paroda yra mano bandymas galvoti peizažą.

Sonata Riepšaitė

 
Paroda yra galerijos projekto „Jaunieji. Žalia sąmonė“ dalis. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.


www.menoparkas.lt

Parodas galerijoje „Meno parkas“ veiks iki rugpjūčio 25 d.
Galerijos darbo laikas: II–V 11:00–18:30 / VI 1100–16:00
Parodos lankymas nemokamas.

Povilas Ramanauskas

Susirašom

Pokalbis žinutėmis su menininkais Eimučiu Markūnu ir Remigijumi Treigiu

 

Šie du menininkai Kauno fotografijos galerijoje liepos 25 d. mėnesiui atvėrė parodą „Integracija“, kurią patys ir „kuravo“. Pokalbiai vyko per mesendžerį skubančios kasdienybės aplikoje. Pašnekovai jiems patogiu laiku, ryte, dieną, kur nors pakeliui arba vėlai vakare, esant progai atrašydavo, o aš laukdavau jų atsakymų. Vienas iš jų buvo mano mokytojas faktiškai, kitą taip pat laikau mokytoju, tad jų asmenybės ir kūryba man visad buvo artimos.


Sakoma, kad menas – tai bendravimo forma. Šiuo atveju, manau, bendravimas skleidžiasi parodos ekspozicija, kuri kviečia ne tik „integruotis“ į kūrinius apie miestą, bet ir rezonuojant tarpusavyje.

Kaip ir kada kilo mintis surengti šią paroda drauge?

Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys, parodos „Integracija" fragmentas. P. Ramanausko nuotr.
NMKČDM inf.

Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės paroda „Gilios upės teka tyliai“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, rugpjūčio 2 d., penktadienį, 17 val. įvyks Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės parodos „Gilios upės teka tyliai“ atidarymas.

Parodoje pristatoma dešimties menininkių – penkių japonių ir penkių lietuvių – šiuolaikinė tekstilė. Ši paroda yra tarptautinio tekstilės meno projekto, 2019 metų pavasarį prasidėjusio Japonijoje, dalis. Kioto mieste, prestižinėje tekstilės meno galerijoje „GalleryGallery“ buvo eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų profesorės Laimos Oržekauskienės-Ore ir docenčių Linos Jonikės bei Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūryba. Parodoje M. Žilinsko dailės galerijoje šią garsių Lietuvos menininkių trijulę papildys jaunosios kūrėjos Giedrė Antanavičienė ir Greta Kardi-Kardišiūtė. Japonijos tekstilei Kaune atstovauja Nobuko Hiroi (Kioto Menų universiteto profesorė, Suzumi Noda (Kioto Menų universiteto profesorė), Haruko Honma (Kinran University profesorė, Yoshiko Tanabe (Seian University profesorė) ir Megumi Kishida.

Rengėjų inf.

E. Markūno ir R. Treigio parodos „Integracija“ atidarymas

Liepos 25 dieną, ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) duris atvers menininkų Eimučio Markūno ir Remigijaus Treigio dueto paroda „Integracija“.

Tai pirma bendra šių bičiulių paroda, kurioje jų iš pirmo žvilgsnio skirtinga kūryba integruojasi tarpusavyje ir šioje akistatoje papildo arba kontrastuoja viena su kita.

Fotomenininkas Remigijus Treigys pristatys serijos fragmentus iš feisbukopašnekesių su Benu Šarka „Vidurnakt ir giliau“. Kaip teigia autorius, „kūriniai tampa savarankiški ir integruojasi su kitu pašnekovu – Eimiu“. Šįkart dialogas vyksta ne tik tarp neryškių, „triukšmingų“ fotografinių atvaizdų, o taip pat ir su Eimučio Markūno ryškiaspalve didelio formato gestine tapyba. Nespalvoti miesto fragmentai ir kasdienybės vaizdiniai integruojasi su abstrahuotais, miesto inspiruotais tapybos kūriniais.

Markūno kūriniuose konkrečios vietos neįvardinamos, tai miesto spalvinio kodo improvizacijos, čia svarbu miesto skleidžiamų būsenų koloritas, tapybos raiška atliekama dokumentacija, kaip įvardina autorius, „spalvos pagalba sudarytassavotiškas miesto psichosomatinis žemėlapis”. R. Treigio kūriniuose konkrečios vietos svarba taip pat nėra akcentuojama, vaizduojami lyg atpažįstami, kažkur matyti miesto ženklai, siluetai. Šios fotografijos nedokumentuojančios, čia svarbiausias laiko fiksavimas.

Parodos architektas Linas Tuleikis.

Remigijaus Treigio fotografijų seriją remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „2019. Akcentai“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodos partneris Kauno fotografijos galerija.

Parodos laikas: 2019 07 25 d. – 08 25 d.

Informacija galerijos lankytojams: https://kaunasgallery.lt/informacija-lankytojams/
Parodos atidarymo vakarą lankymas nemokamas.

Rengėjų inf.

Vilniuje duris atveria jau 18 metų veikiantis muziejus

Ilgą laiką pasaulinio lygio optinio meno meistro Kazio Varnelio namus-muziejų buvo galima aplankyti tik iš anksto užsiregistravus. Nuo liepos mėnesio lankytojų patogumui ilgėja šio muziejaus darbo laikas, o norint apsilankyti – nebereikės registruotis.
Vilniuje įsikūrę Kazio Varnelio namai-muziejus – tai vienas iš devynių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių. Už kuklaus senamiesčio pastato fasado ir niekuo neišsiskiriančių durų rasite daugiau nei keturiasdešimt kambarių, o juose – per tūkstantį išskirtinių meno kūrinių.


Pasikeitęs lankymo pobūdis
Lankytojai Kazio Varnelio namuose-muziejuje nuo šiol laukiami antradieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 18 valandos. Savarankiškam lankymui muziejus atveria ekspozicijų erdves, kuriose eksponuojami charakteringiausi K. Varnelio optinio meno darbai ir pristatoma dalis jo kolekcijos.


„Tikimės, kad pasikeitusi muziejaus lankymo tvarka didins pasaulyje įvertinto, tačiau Lietuvoje ne kiekvienam žinomo dailininko ir jo per daugiau nei penkiasdešimt metų sukauptos unikalių meno kūrinių kolekcijos žinomumą ir prieinamumą“, – pristatydama naują lankymo tvarką sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.


Dėl unikalios aplinkos, kuriančios namų, o ne muziejaus atmosferą, ir nestandartinio meno kūrinių eksponavimo principo, likusi muziejaus dalis ir toliau bus lankoma tik su gidu, užsisakius ekskursiją. Priklausomai nuo pasirinktos ekskursijos pobūdžio – apžvalginės arba išplėstinės – lankytojams atsivers ir išskirtinės erdvės: asmeninė menininko biblioteka ir studija, kurioje dailininkas kūrė iki pat mirties 2010 metais.


Kiekvieną vasaros šeštadienį 12 valandą įsigijus muziejaus bilietą (visa kaina – 3 eurai) bus galima dalyvauti nemokamose ekskursijose po 14 iš 43 muziejaus kambarių.


Unikalus menininkas ir jo kolekcija
Kazys Varnelis meno pasaulyje išpopuliarėjo kaip optinio meno meistras. Septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai laikomi menininko aukso amžiumi. Ankstyvosiose K. Varnelio optinio meno kompozicijose vyravo juoda ir balta spalva, vėliau atsirado ir kitų derinių: juodos ir mėlynos, juodos ir raudonos ir pan.


Autoriaus darbai yra saugomi Niujorko Guggenheimo, Čikagos šiuolaikinio meno, Ajovos universiteto meno muziejuose, Detroito ir Akrono meno institutuose, privačių kolekcininkų kolekcijose. Tačiau tik čia, Vilniuje įsikūrusiame muziejuje, vienoje vietoje galima išvysti didžiausią pasaulyje dailininko kūrinių rinkinį.


Kazio Varnelio namuose-muziejuje taip pat pamatysite ir paties dailininko ištisus penkis dešimtmečius kauptą XV–XX a. Vakarų Europos ir Rytų Azijos dailės kolekciją. Niekur daugiau Lietuvoje nepamatysite garsaus ispanų dailininko Francisco Goya‘os darbų originalų, tik čia.


Dar viena įspūdingos K. Varnelio kolekcijos dalis – kartografijos rinkinys. Jį sudaro daugiau nei 300 žemėlapių. O asmeninėje dailininko bibliotekoje – per devynis tūkstančius leidinių: tai lituanistikos, meno istorijos veikalai, grožinė literatūra, knygotyros studijos.


Pirmasis Lietuvoje kolekcininko muziejus
Kazio Varnelio namus pagrįstai galima vadinti pirmuoju kolekcininko muziejumi mūsų šalyje. Nuo pat muziejaus įkūrimo ekspozicijos koncepcija ir jos įgyvendinimu rūpinosi pats K. Varnelis. Taikydamas kontrasto principą, menininkas sugebėjo atrasti jungtį tarp istorinių interjerų, dailės kolekcijos ir modernių optinių abstrakcijų. Taip netikėti vizualiniai deriniai muziejuje virsta turiningais dialogais tarp skirtingų epochų ir stilių.


Tai, kokį muziejų lankytojas lanko šiandien, yra paskutinis K. Varnelio sukurtos scenografijos variantas, kuris laikui bėgant pats savaime tapo meno kūriniu, liudijančiu muziejaus kūrėjo estetines pažiūras.


Galimybė įkurti savo muziejų K. Varneliui atsirado dar 1993 m., kai Rotušės aikštėje esančias patalpas jam perdavė Vilniaus miesto savivaldybė. Muziejus veikti pradėjo 2001 m., o po poros metų tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.
 

Kontaktinė informacija:
Arminas Šileikis
Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistas
Tel. (+370 673) 04 145
El. p. [email protected]

 

Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje. K. Stoškaus nuotr.
Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje. K. Stoškaus nuotr.
Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje. K. Stoškaus nuotr.
Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje. K. Stoškaus nuotr.
Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje. K. Stoškaus nuotr.
Ekspozicija Kazio Varnelio namuose-muziejuje. K. Stoškaus nuotr.
Dailininko studija. Kazio Varnelio namai-muziejus. LNM nuotr.
Dailininko studija. Kazio Varnelio namai-muziejus. LNM nuotr.
Kazio Varnelio namai-muziejus. LNM nuotr.
Kazio Varnelio namai-muziejus. LNM nuotr.
Spaudos konferencija Kazio Varnelio namuose-muziejuje
Spaudos konferencija Kazio Varnelio namuose-muziejuje
Vilniaus rotušės inf.

Ieva Mediodia „Fiziniai analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“

Rugpjūčio 1 – rugsėjo 7 d.
Parodos atidarymas – rugpjūčio 1 d. 18 val. Vilniaus rotušėje

Galime tik spėlioti, kaip būtų susiklosčiusi lietuviško meno raida, jeigu legendinės „Gerų blogybių“ grupės nariai būtų likę Lietuvoje. Dabar tai dramatiškas Vilniaus ir Niujorko darinys, tarpkultūrinė gyvenimo ir kūrybos erdvė, kurioje gausu neužbaigtų pasakojimų ir netikėtų gyvenimo posūkių. Šios istorijos fragmentai po daugelio metų prašosi į visumą, tegul išgalvotą. Todėl vyksta įvairūs bandymai suprasti šios grupės reiškinį, retrospektyviai sugrąžinti jau tik įsivaizduojamą jos istoriją.

Ievos Martinaitytės–Mediodios paroda puikiai atliepia šį archeologinį poreikį. Pirmiausiai, tai Lietuvoje retai matoma menininkė, antra, parodoje susitinka tėvynėje ir svetur sukurti kūriniai, trečia, atsiranda puiki galimybė palyginti šios menininkės lietuviškąjį periodą su Niujorko atradimais ir su dabartinėmis šalies tapybos tendencijomis. Taip visumon lipdosi anuomet nutrūkęs meno raidos visumos pojūtis.

Ieva Mediodia ne tik „Gerų blogybių“ dalyvė, ji tapybos meno novatorė, aktyvi Niujorko meno scenos atstovė. Autorės kūryboje ypatingu būdu reiškėsi svarbiausi posąjūdinės Lietuvos meno lūžiai, modernistinės tapybos transformacija į feministinius, kūniškai faktūrinius autorinės technikos dienoraščius. Stipri jausminė ekspresija ir mokslinis diskursas jos kūryboje vėliau sintezuojasi į dabarties jausenas įkūnijančius perregimus, radioaktyviomis spalvomis švytinčius objektus.

Tokios tapybos lietuviškame kontekste labai trūko nuo „gerų blogybių“ laikų. Ievos gebėjimas derinti kosminių tolių gundymus su neuronų blyksniais, nervingą linijinį piešinį su detalizuota architektonika, geometrines schemas su spontaniškais liejimais reikalauja ypatingos potėpio kaligrafijos, netikėtų pauzių, glotnių paviršių ir perregimų struktūrų. Tai generatyvinės tapybos principas, kuriame atsitiktinumo ir logikos sąveika tiesiog akyse kuria fantastiškų figūrų knibždėlyną, bekryptę takių potėpių, aitrių spalvų ir skvarbių linijų ekspansiją.

Šioje virtualioje erdvėje nėra nuorodų į gravitacijos dėsniais valdomą žemišką gedulingo kolorito pasaulį. Greičiau, tai žudančiai gražaus sprogimo dinamika, šventinis tarpneuroninių jungčių šokis ir grakšti sinapsių choreografija. Todėl šios menininkės kūriniai tokie iššaukiančiai dirginantys, nubloškiantys į nežinomybę, išvengiantys tiesmukiško žvilgsnio. Tai – svaigių potyrių erdvė. O jie įmanomi tik šviesmečių greičiu artėjančio ir optinių nervų kamštyje sprogstančio horizonto akivaizdoje. Todėl taip įdomu stebėti Ievos pastangas vizualiai reflektuoti neurogenezės procesus, sujungti juos su virtualiais pasauliais, nubrėžti neįmanomo kartografijas.

Trys Ievos Mediodios parodos: „Įkelta Atmintis / Uploaded Memory“, „Fiziniai Analogai / Iš Niujorko į 90-tųjų Vilnių“ ir „Imigracija į skaitmens amžių / Niujorkas 2001–2019“, vyksiančios Vilniaus rotušėje, Trivium galerijoje ir Šiaulių dailės galerijoje, suteikia galimybę pirmą kartą išsamiai susipažinti su dinamiškais menininkės kūrybinio gyvenimo vingiais. Svarbiausia, kad šis parodų ciklas pilnai atskleidžia autorės savitumą lietuviškos tapybos kontekste ir  ryškiai brėžia Ievos Martinaitytės–Mediodios kūrybos liniją šiuolaikinio Lietuvos meno istorijoje.

Parodos kuratorius ir teksto autorius – Virginijus Kinčinaitis

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba

Vilniaus rotušės inf.

Women, (In) Between

Kviečiame Jus į parodą Vilniaus rotušėje:
Liepos 24 – rugpjūčio 31 d.
Women, (In) Between

Parodos atidarymas – liepos 24 d. 18 val.

    2019–2021 metais vykstančios keliaujančios parodos metu pristatomi tarptautinio projekto Wom@rts rezidencijų metu sukurti darbai. 32 menininkės (audio–vizualinių menų, grafikos, komiksų kūrėjai) sureagavo į prancūzų rašytojos Simone de Beauvoir novatorišką kūrinį „Antroji lytis“, kuris buvo išleistas prieš septyniasdešimt metų.
    10 skirtingų valstybių atstovaujančių 32 autorių darbai eksponuojami Vilniuje bei Maribor (Slovėnija), Santiago de Compostela (Ispanija), Grand Angoulême (Prancūzija), Rijeka (Kroatija) ir Limerick (Airija) miestuose.
    Darbuose kūrėjos perteikia komunikacijos priemonių, kultūrinę bei kartų išgyventą patirtį, klausdamos savęs apie moters prigimtį, socialinį įsitvirtinimą, asmeninę praeitį ir ateities veiksmus.

 

NMKČDM inf.

Dariaus Petrulio ir Dariaus Batulevičiaus fotografijų paroda, dokumentuojanti Šančių bendruomenės akciją „Nemuno kelias“ ir Šančių pakrantės gamtą

Paveikslų galerijos paviljone „Galerija be sienų“, K. Donelaičio g. 16, nuo liepos 17 d. veikia Dariaus Petrulio ir Dariaus Batulevičiaus fotografijų paroda, dokumentuojanti Šančių bendruomenės akciją „Nemuno kelias“ ir Šančių pakrantės gamtą. Fotovaizdus lydi taiklūs ekspertų ir visuomenininkų komentarai.


2019 m. balandžio 27 d. Šančiuose prie Nemuno 700 žmonių susikibo rankomis ir suformavo „Nemuno kelią“. Taip bendruomenė išreiškė nepritarimą Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektui, kuriuo ketinama nutiesti 3,5 km gatvę nuo geležinkelio tilto iki Panemunės tilto. Tai negrįžtamai pakeistų reikšmingiausią Šančių savasties dalį – natūralią upės pakrantę, jos pievas ir medžiais apaugusias zonas, jautrią vietos ekosistemą.


„Nemuno kelias“ tapo pirmuoju, bet ne paskutiniu veiksmu, kuriuo bendruomenė išreiškė savo pasipriešinimą projektui, prieštaraujančiam darnios miesto plėtros principams.


Parodą kviečiame lankyti bet kuriuo paros metu „Galerijoje be sienų“ – Paveikslų galerijos paviljone. Daugiau sužinoti apie Šančių bendruomenę ir išgirsti kultinę jos „Kopūstų lauko“ operą galima galerijos trečiame aukšte, parodoje „Nukirtas miestas – persodintas žmogus“.


Šioje parodoje arba www.besienu.com galite palikti savo sakinį „Miestiečių manifestui“. Palaikyti Šančių bendruomenę arba ženklinti jums rūpimą jautrų tašką kviečiame „Miesto akupunktūros“ žemėlapyje www.besienu.com .


Parodos rengėjai: Žemųjų Šančių bendruomenė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ ir „Galerija be sienų“.


Paroda veiks: 2019 07 17 – 2019 09 30
Papildomą informaciją teikia: „Mažųjų istorijų“ ir „Galerijos be sienų“ kuratorė Auksė Petrulienė, tel. 8 612 442 72

 

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas