7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Martyna Jurkevičiūtė

Menininkų dienoraščiai

Galerijos „White Cube“ projektas instagrame

Prasidėjus karantinui, Londono šiuolaikinio meno galerija „White Cube“ kvietė įvairius menininkus dalintis pasikeitusios kasdienybės dokumentacija. Taip galerijos instagramo profilis užsipildė ir tebesipildo menininkų vaizdo dienoraščiais, jais pasidalinti spėjo 9 menininkai: Tracey Emin, Antony Gormley, Sarah Morris, Theasteris Gates’as, Raqibas Shaw, Gilbertas ir George’as, Parkas Seo Bo, Ha Xiangyu, Ibrahimas Mahama. Kiekvienas menininkas savo nuožiūra į galerijos profilį 7 dienas iš eilės kėlė po vieną įrašą, dokumentuojantį gyvenimą ir darbą per izoliaciją.

NMKČDM inf.

Uždegta Monmartro ugnies – Rokiškio dvaro meno kolekciją pristatanti paroda

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, bendradarbiaudami su Rokiškio krašto muziejumi, liepos 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“, kurioje pirmą kartą kaip visuma bus eksponuojamos dvaro vertybės, saugomos Rokiškyje, Kaune ir kitose atminties institucijose (veiks iki spalio 31 d.). Parodą atidarys LNDM direktorius Arūnas Gelūnas,  NČDM direktorė Daina Kamarauskienė, parodos kuratorė Aušra Vasiliauskienė, taikomosios dailės specialistė Rita Kišonienė. 

Konstantinas Tyzenhauzas. Kolibriai. XIX a. I p. Rokiškio krašto muziejus
Konstantinas Tyzenhauzas. Kolibriai. XIX a. I p. Rokiškio krašto muziejus
si:said galerija

Galerija „si:said“ pristato Rolando Marčiau personalinę parodą „Padangių žiotys“

Liepos 10 d. (penktadienis) 17 val. galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma Rolando Marčiaus tapybos paroda „Padangių žiotys“.

Kūrinių ciklo „Padangių žiotys” pavadinimas yra nuoroda į Klaipėdos krašto geografinę padėtį. Naujausioje parodoje Rolandas Marčius reflektuoja pajūrio regiono kraštovaizdį bei istorinę atmintį. Prieš penkerius metus pradėtame tapybos cikle „Memelio mėlis“ daug dėmesio skirta Klaipėdos spalvinio kolorito ir jam būdingų santykių paieškai, persvarstyti nusistovėję vietos motyvai. Šįkart autorius tęsia mėlyno kolorito ieškojimus. Jam  įdomus žmogaus ir gamtos santykis, ypač gamtinės struktūros įtaka istorijai. 

Rengėjų inf.

Vlado Vildžiūno galerijoje Justinos Puidokaitės paroda „Florebit“

Liepos 9 d. 19 val. Vlado Vildžiūno galerijoje (Lobio g. 6 A, Vilnius) atidaroma tapytojos Justinos Puidokaitės paroda „Florebit“. 

 

Menininkė jau penkiolika metų tapo paveikslus, savitai perteikdama floristinio natiurmorto žanrą. Įkvėpimo semiasi iš senųjų flamandų ir italų meistrų tapybos, liaudies meno, gamtos gaivališkumo. Pasak dailėtyrininkės Ritos Mikučionytės, Justinos paveikslai nutapyti labai tikroviškai, tarsi būtų tapę baroko natiurmortų meistrai, kita vertus, jos kompozicijos primena simbolinius viduramžių mille-fleurs („tūkstančio žiedų“) gobelenus. Dar būtų galima pridurti, kad ant tamsaus/spalvoto pagrindo „atausti” ir „sunarplioti“ ryškiaspalvių augalų motyvai (ištapyti iš pačios auginamų gėlynėlių) siejasi su liaudies tapyba ant baldų ar ant tamsaus dugno išsiuvinėtomis dzūkių prijuos-tėmis, margaspalvėmis močiučių skarelėmis.

Rengėjų inf.

Birutės Zokaitytės grafikos darbų paroda „Apsireiškimai Vilniaus prieigose“

Atidaroma liepos 9 d. 18 val.
Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ (Užupio g. 2A)

 
Geroji mergaitė, Mėlynbarzdė mergelė arba, jeigu jums taip labiau patinka – Mėlynbarzdžio mergelė, galerijoje Užupio prieigose, matyt, apsireiškia paskutinį kartą, nes Birutė šiais darbais tarsi užbaigia darbų ciklą, tam tikrą savo kūrybos, o kartu ir gyvenimo, pergyvenimų etapą. Kaip ir ankstesnėse parodose, kur buvo eksponuojami šio ciklo darbai, Birutė toliau reflektuoja slėpiningas moteriškos sąmonės, pasąmonės ir savimonės teritorijas ir juose kunkuliuojančias aistras, kartėlius, nuostatas, potroškius ir kartais net užslėptą desperaciją.

Emilija Vanagaitė

Ektoplazma ir ektoplazma

Auksės Miliukaitės paroda „Orakulas“ galerijoje „The Rooster Gallery“

Atrodo, lyg dėl pasaulį užklupusio chaoso visi kartu nusprendėme nukelti pavasario atnešamą jausmą į vasarą. Džiaugtis jau beveik nužydėjusiomis gėlėmis, pagaliau atsiversti poeziją, gal net įsimylėti iš naujo, o tai daryti ne su pavasarine gaiva, o tropikus menančiu, dusinančiu karščiu, skabyti ramunėlę – myli-nemyli – ir jausti įtampą prieš gaunant atsakymą į šį naiviai gražų, tik mūsų pačių įprasmintą ritualą. Tokiu vasarai neįprastai pakylėtu žingsniu ir nukeliauju į vėsos bei gaivių aromatų prisotintą parodą Radvilų rūmuose. Įdomu, ką apie šiuos spektaklius, artimus pagoniškiems žaidimams, pagalvotų ten kadaise gyvenęs kalvinistas Mikalojus Radvila Juodasis.

Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Rengėjų inf.

Paroda „Revision“

Vilniuje, Bokšto gatvėje 4, galerinėje erdvėje, nuо birželio 25 d. pradėjo veikti jungtinė tapytojo Aleksandr Nazimov (g. 1986) ir media inžinieriaus Aleks Bunis (g. 1983) audio vizualinė pardoda “Revision”. Tai nepriklausomų menininkų paroda, kuri yra visiškai baigta savarankiškai, be kultūros fondų, rėmėjų ar kitokios pagalbos. Nepaisant to, šios savarankiškos iniciatyvos rezultatas yra profesionaliai surengta paroda, interaktyviai įtraukianti lankytojus į sukurtą audio-vizualinį patyrimą.

VGMC inf.

Ekskursiją po parodą „Hei, poparte! Lietuvos grafikų kūryba XX a. 7–8 dešimtmečiais“

Maloniai kviečiame Jus į ekskursiją po parodą „Hei, poparte! Lietuvos grafikų kūryba XX a. 7–8 dešimtmečiais“, kuri vyks liepos 9 d. (ketvirtadienį), 18 val. Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“.

Ekskursiją ves parodos kuratorė Deima Žuklytė-Gasperaitienė, renginyje dalyvaus menininkai Juozas Galkus ir Arvydas Každailis, istorikė Živilė Mikailienė ir muzikos apžvalgininkas Lukas Devita.

Natalija Arlauskaitė

Popartas ir netolydus sovietmetis

Paroda „Hei, poparte!“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Poparto parodos visada smagios – tokia jo energija. Net jei nėra smarkaus užmojo, kaip estiškojo poparto ekspozicijos prieš penkerius metus Nacionalinėje dailės galerijoje, jei priklauso mažabiudžečių kategorijai, todėl neįmantrios architektūros, ir nespėja išleisti katalogo iki atidarymo. 7–8-ojo dešimtmečių grafikos paroda „Hei, poparte!“ galerijoje „Kairė–dešinė“, kuruota Deimos Žuklytės-Gasperaitienės, tokia ir yra.

Arvydas Každailis, „Hei, mambo!“ 1974–2005 m. Organizatorių nuotr.
Arvydas Každailis, „Hei, mambo!“ 1974–2005 m. Organizatorių nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L Milkintės nuotr.
Rosana Lukauskaitė

„Zoom“ konferencija su Bachu

Irmos Leščinskaitės paroda „Mikropasauliai: abstraktūs atvaizdai“ Klaipėdoje

Paklaustas apie muzikos kūrimą, žymus postpanko bardas Nickas Cave’as atsakė: „Tu nesi „didysis savo dainų kūrėjas“ – esi tiesiog nuolankus jų tarnas, ir dainos ateis pas tave tik kai būsi tinkamai pasiruošęs jas priimti. Jos nėra įkalintos tavyje – veikiau, jos kažkur už tavęs ir negali patekti į vidų. Mano patirtis rodo, kad dainas patraukia atviras, žaismingas ir motyvuotas protas.“

Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Karalienė Luizė“ fragmentas (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Karalienė Luizė“ fragmentas (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „M. Tyson“ (piešinys, instaliacija), 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „M. Tyson“ (piešinys, instaliacija), 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas