7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

„Zoom“ konferencija su Bachu

Irmos Leščinskaitės paroda „Mikropasauliai: abstraktūs atvaizdai“ Klaipėdoje

Rosana Lukauskaitė
Nr. 26 (1347), 2020-07-03
Dailė
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.

Paklaustas apie muzikos kūrimą, žymus postpanko bardas Nickas Cave’as atsakė: „Tu nesi „didysis savo dainų kūrėjas“ – esi tiesiog nuolankus jų tarnas, ir dainos ateis pas tave tik kai būsi tinkamai pasiruošęs jas priimti. Jos nėra įkalintos tavyje – veikiau, jos kažkur už tavęs ir negali patekti į vidų. Mano patirtis rodo, kad dainas patraukia atviras, žaismingas ir motyvuotas protas.“ Dainų rašymo procesą atlikėjas apibūdina kaip kontrapunktą: sudedi skirtingus vaizdinius vienas šalia kito ir stebi, kas bus, lyg į tą patį kambarį suleistum mažą vaiką, psichopatą ir klouną ant triračio, o jei toks derinys nesuveikia, tenka klouną nušauti...

 

Drąsią, priešybes derinančią kūrybinę strategiją, panašią į australų dainininko, atpažinau ir Irmos Leščinskaitės parodoje „Mikropasauliai: abstraktūs atvaizdai“, kuri duris atvėrė birželio 19 d. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda). Sekantiems čia vykstančius vernisažus, ši menininkės paroda net gali suskambėti kaip atsakas į prieš tai eksponuotą prof. dr. Arvydo Palevičiaus kūrybos parodą „Tarp fizikos ir metafizikos“, kurioje mokslinės mikroskopinių dalelių tyrimų vizualizacijos neatrodė subrandintos iki meno kūrinių ir labiau panėšėjo į potencialų įkvėpimą kūrėjams nešančią tolesnių kūrybinių tyrinėjimų medžiagą. Sąmoningai ant sienos paliekamos kelios buvusios parodos raidės: „Tarp -izi ir et fizi“. Leščinskaitė perima ne tik erdvių, bet iš dalies ir tematikos estafetę sukurdama kiek kitokių mikropasaulių sistemas, abstrakcijose įtapydama miniatiūras – Jano Vermeero „Mergina su perlo auskaru“, Van Gogho, Mike’o Tysono, Kristijono Donelaičio, karalienės Luizės, Hanso Georgo Gadamerio, Johanno Sebastiano Bacho ir kitų istorinių asmenybių portretus, kurie ekspozicijoje susiduria su grubiais, bet funkcionaliais kasdieniškais daiktais: statybiniais pastoliais, plastikiniais kibirais, krovininiu vežimėliu, gulsčiuku ir t. t. Užpildyta objektais ir hibridiškais paveikslais, ši dirbtinė aplinka nesiekia suklaidinti – ryški naratyvinė linija neleidžia pasiklysti, o autorės išlaikomas pagarbus santykis su klasikine tapyba išvaiko žiūrovui galinčias kilti šventvagiškas nemeno asociacijas.

 

Pasak rašytojos Elenos Gasiulytės, kiekvienas meno kūrinys yra pagal laiko ir erdvės dėsnius neįmanomas bandymas pasišnekėti su mirusiaisiais. Ne veltui parodoje rodomame Irmos Leščinskaitės ir Zitos Tallat-Kelpšaitės videoprojekte „Metų laikai“, tarptautiniame poezijos festivalyje „Poestate“ pelniusiame vieną iš 5 festivalio prizų, matome ryškų kontrastą tarp gyvos, tekstus iš „Metų“ skaitančios impozantiškos poetės ir jau du šimtus keturiasdešimt metų mirusiu tų žodžių autoriumi, kuris mums tą akimirką atrodo realesnis ir pragmatiškesnis padaras su savo nebegaliojančiomis intencijomis bei ambicijomis, nebegalintis suvaldyti savo kultūrinio palikimo. Kokie dirbtini pradeda atrodyti istorinių asmenybių gyvenimai, kai pabandome į juos pažiūrėti iš už kolektyvinio žinojimo ribos. Iš prisiminimų surinktas antrininkas nebeturi nuodėmių ar skolų – jis apvalytas savo paties nebuvimu, bet kartu ir tikresnis už originalą, kurio jau ir nebeatpažintume arba palaikytume kažkuo kitu.

 

Tarsi su parašiutu iš dangaus nuleistame paveiksle, piešinyje rėmelyje su aktyvaus stiklo technologija, abstraktaus paveikslo rentgeno nuotraukoje, pasak pačios autorės, susitinka dvi netikrovės, o šis susitikimas ir kontrastas kuria nesaties proskyną. Faksimilizuotų asmenybių atvaizdai parodo, kad riba tarp vaizduotės ir tikrovės tokia pat plona kaip ir žalia juostelė, išraizgyta Leščinskaitės instaliacijoje „Žalioji erdvė“, ar savotiškai vaikystės komunikacijos prietaisą – dviejų virvute sujungtų skardinių „telefoną“ – primenantis kūrinys „J. S. Bachas puode Kazachstane“. Bet kuriuo atveju susisiekiame jau su kitu Bachu. Bachu, sulipdytu iš mūsų kolektyvinio jo įsivaizdavimo, – tai tas judesys, kai manai, kad kalbiesi su gėle, bet iš tikrųjų kalbiesi su vazonu.

 

Tai atvaizdai žmonių, kurių nepažintume nusisukusių į šoną ar apsirengusių kitos eros drabužiais. Įkalinti formalizmo sukurtose įvaizdžio įkapėse jie iš kultūros subjekto virsta objektu. Būdami savęs paties simuliakrais, jie apsaugo originalą nuo gyvųjų vertinimo skaistyklos. Bent laikinai anuliuota tikrovė užsiaugina apsauginį sluoksnį – nebeįmanoma atsekti, kas tikrai įvyko, o kas buvo nekaltai išgalvota vėliau. Niekas negali pasakyti, ar nubirusi lubų plytelė instaliacijos „Karalienė Luizė“ dalimi tapo netyčia, ar tai buvo suplanuota intervencija į KKKC Parodų rūmų erdves. Esamų dalykų ardymas įsikomponuoja į gal niekada tikru ir nebuvusio atvaizdo atkūrimo procesą, o vidurinio piršto pozicijos ir sarkazmo nestokojanti parodos ekspozicija čia pat įteisinama meno institucijos valia. Svarbiausia Mike’o Tysono ir Van Gogho atvaizdus eksponuoti atokiau vienas nuo kito, kad vienintelės ausies neteisingai nugirsti žodžiai neišprovokuotų ir antrosios praradimo performanso.

 

Paroda kaip retrospektyvi haliucinacija nukelia iš stabilios simbolinės sferos į nestabilių dalelių lauką. Vykusi ir išjausta ekspozicija nepalieka abejingų – atidarymo vakarą buvo galima išgirsti įvairių diskusijų ir nustebimo aikčiojimų, o tai daug geriau negu tyli ir rami apatija. Mikropasauliai išsisklaido kaip mirštančios žvaigždės išspinduliuoti fotonai, nebeturintys nei kur sugrįžti, nei prievolės ką nors pasiekti, o trikdžius bendraujant su Bachu „Zoom“ konferencijoje galima paaiškinti lėta XVIII a. Vokietijos interneto sparta.

 

Paroda veikia iki liepos 19 d.

Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Karalienė Luizė“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Karalienė Luizė“ fragmentas (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Karalienė Luizė“ fragmentas (darbas atliktas bendradarbiaujant su architektais Gerda Antanaityte ir Andriumi Laurinaičiu). 2017 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės instaliacijos „Vermejeris „Mergaitė su perlu“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „M. Tyson“ (piešinys, instaliacija), 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „M. Tyson“ (piešinys, instaliacija), 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „J. S. Bachas puode Kazachtane“, 2019 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „J. S. Bachas puode Kazachtane“ fragmentas. 2019 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „J. S. Bachas puode Kazachtane“ fragmentas. 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Galėtum turėti truputį privačios erdvės Parodų rūmuose. Prašau sėstis“, instaliacija, piešinys ant sienos. 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Galėtum turėti truputį privačios erdvės Parodų rūmuose. Prašau sėstis“, instaliacija, piešinys ant sienos. 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Galėtum turėti truputį privačios erdvės Parodų rūmuose. Prašau sėstis“, instaliacija, piešinys ant sienos. 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Galėtum turėti truputį privačios erdvės Parodų rūmuose. Prašau sėstis“, instaliacija, piešinys ant sienos. 2020 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Galėtum turėti truputį privačios erdvės Parodų rūmuose. Prašau sėstis“ fragmentas. 2020 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Galėtum turėti truputį privačios erdvės Parodų rūmuose. Prašau sėstis“ fragmentas. 2020 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Hobis“. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Hobis“. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Hobis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Hobis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Hobis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Hobis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Hobis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Hobis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Vincenta“. 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Vincenta“. 2019 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo„Vincenta“ fragmentas. 2019 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo„Vincenta“ fragmentas. 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „K. Donelaitis“. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „K. Donelaitis“. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „K. Donelaitis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „K. Donelaitis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Violetas, ketvirtis žalio“ Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Violetas, ketvirtis žalio“ Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Violetas, ketvirtis žalio“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Violetas, ketvirtis žalio“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „H. G. Gadamer“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su „HoPro“ (Artūras Lukševičius) ir kompozitoriumi Linu Rimša). 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „H. G. Gadamer“ (darbas atliktas bendradarbiaujant su „HoPro“ (Artūras Lukševičius) ir kompozitoriumi Linu Rimša). 2019 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „H. G. Gadamer“ fragmentas (darbas atliktas bendradarbiaujant su „HoPro“ (Artūras Lukševičius) ir kompozitoriumi Linu Rimša). 2019 m. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „H. G. Gadamer“ fragmentas (darbas atliktas bendradarbiaujant su „HoPro“ (Artūras Lukševičius) ir kompozitoriumi Linu Rimša). 2019 m. Autorės nuotr.
Ištrauka iš Irmos Leščinskaitės videodarbo „Metų laikai“ (sukurtas bendradarbiaujant su poete Zita Tallat-Kelpšaite). Autorės nuotr.
Ištrauka iš Irmos Leščinskaitės videodarbo „Metų laikai“ (sukurtas bendradarbiaujant su poete Zita Tallat-Kelpšaite). Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Van Gogh“. 2019 m. Autorės nuotr.
Irma Leščinskaitė, „Van Gogh“. 2019 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Hobis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Irmos Leščinskaitės darbo „Hobis“ fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Parodos akimirka. Autorės nuotr.
Parodos akimirka. Autorės nuotr.