7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Editorial inf.

14-osios Baltijos trienalės „Nesibaigiančios kovos“ dalis: suomių menininkės Anni Puolakka paroda „Maitinimas“ projektų erdvėje „Editorial“

Birželio 3 d. 15 – 20 val. parodų ir susitikimų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) atidaroma suomių menininkės Anni Puolakka paroda „Maitinimas“. Joje menininkė pristatys du videokūrinius, nagrinėjančius matinimosi bei parazitavimo temas bei naujus tapybinius koliažus. Ši paroda  yra 14-osios Baltijos trienalės „Nesibaigiančios kovos“ dalis.

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Kaip tortas tapo choru?

Violetos Martinkėnaitės-Indriūnienės tapybos paroda Vidmanto Martikonio galerijoje

Visi turime draugų, kurie studijų metais buvo kurso žvaigždės, kūrė neįprastus įdomius darbus, išsiskyrė iš bendraamžių, žavėjo dėstytojus, tačiau po studijų dingo iš meno pasaulio, pasislėpė. Kalbant apie moteris menininkes, atrodydavo, kad dažniausiai priesaga „-ienė“ užčiaupia menininkę „-aitę“, banguojantis šeimos gyvenimas ant seklumos užneša kūrybos laivą, ją pačią nusineša kitoks, tikriausiai ne mažiau už meną įdomus gyvenimas.

Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Akis danguje“. 1996 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Akis danguje“. 1996 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Abu išėjo“ (2020), „Junk“ (2019). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Abu išėjo“ (2020), „Junk“ (2019). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Kaip tortas tapo choru“ (1994), „Pilkas dūmas“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Kaip tortas tapo choru“ (1994), „Pilkas dūmas“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Zefyras“. 2020 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Zefyras“. 2020 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Pieno butelis su komentaru“ (1996) ir „Batlaižys“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Pieno butelis su komentaru“ (1996) ir „Batlaižys“ (1997). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė,„Abu išėjo“ (2020), „Galva“ (1994), „Brangus draugas“ (2020). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė,„Abu išėjo“ (2020), „Galva“ (1994), „Brangus draugas“ (2020). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Spalvotas namo stuburas“ (1992). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Spalvotas namo stuburas“ (1992). Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Vanduo“. 1994 m. Autorės nuotr.
Violeta Martinkėnaitė-Indriūnienė, „Vanduo“. 1994 m. Autorės nuotr.
LNDM inf.

Pažintis su nežinomu Jurkūnu Lietuvos diasporos dailės muziejuje

Gegužės 26 d. Lietuvos diasporos dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) duris atveria paroda „Nežinomas Jurkūnas. Sedūnai–Leningradas, 1895–1938“, supažindinanti su Lietuvoje gimusio menininko Juozapo Jurijaus Jurkūno gyvenimu ir kūryba. Šis, amžininkų liudijimu, labai talentingas, išsilavinęs savamokslis rašytojas ir grafikas, susiformavęs Sidabro amžiaus literatų ir dailininkų aplinkoje Sankt Peterburge, Lietuvoje iki šiol tebėra beveik nežinomas ir netyrinėtas. Jo vardo nerasime lietuvių literatūros žinynuose, vadovėliuose, enciklopedijose. Neaptiksime Lietuvos dailės istorijos leidiniuose. Jis nėra įtrauktas ir į jokius Širvintų krašto šviesuolių, rašytojų ar žinomų žmonių sąrašus, priešingai nei iš gretimo kaimo kilęs Ignas Jurkūnas-Šeinius, galbūt jo giminaitis, savo likimą taip pat susiejęs su svetimu kraštu.

J. J. Jurkūnas. Piešinys. XX a. 3-4 deš. Iš Valstybinio literatūrinio memorialinio Annos Achmatovos muziejaus Fontanų name Sankt Peterburge rinkinių
J. J. Jurkūnas. Piešinys. XX a. 3-4 deš. Iš Valstybinio literatūrinio memorialinio Annos Achmatovos muziejaus Fontanų name Sankt Peterburge rinkinių
Juozapas Jurijus Jurkūnas
Juozapas Jurijus Jurkūnas
Rosana Lukauskaitė

Betoninė fuga

Dainiaus Trumpio instaliacijų paroda „Ir visa tai žolė apgaubs“ Klaipėdoje

Betonas yra neišvengiamas šiuolaikinio gyvenimo elementas. Nors ši pilka, šalta, rūsti ir izoliuojanti medžiaga atrodo svetima meno kalbos priemonėms, ji, pasirodo, gali būti turtinga dabartinės eros konotacijų kaip kadaise akmuo, bronza, keramika ar aliejiniai dažai ant drobės. Betono suformuotas urbanistinis peizažas peržengia visas nacionalines kultūras, visuotinai suvienodindamas patirtis ir atsiminimus, kurie galiausiai įgauna technikai būdingo lygaus paviršiaus estetiką.

Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Rita Mikučionytė

Pradedant Kūdrų parku

Penkių parodų Vilniuje apžvalga

Šyla oras, o ir parodų atmosfera kaip niekad įkaitusi – natūralu, kad iš pradžių norisi apžiūrėti lauko ekspozicijas. Pirmiausia žiūriu, kas gi vyksta Užupyje įsikūrusiame Kūdrų parke (buvau ten dar prieš oficialų atidarymą), po to skubu apžiūrėti naują galerijos „apiece“ ekspozicinę vitriną „Čiudirkos“ skvere, esančiame V. Kudirkos ir M.K. Čiurlionio gatvių sankryžoje. Na, šįkart turėjau interesų net keliose Vilniaus galerijose – Jono Meko vizualiųjų menų centre, VDA „Titaniko“ pirmojo aukšto parodų salėje bei Mokytojų namuose įsikūrusioje Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje.

Kūdrų parkas. Danas Aleksa „Dumplės“, 2020 m.  V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Danas Aleksa „Dumplės“, 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mindaugas Navakas „Plaukikas II“, 2015–2016 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Tauras Kensminas, „[An]atominis industrinis“, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Tauras Kensminas, „[An]atominis industrinis“, 2018 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mykolas Sauka, „Embrionai“, 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Mykolas Sauka, „Embrionai“, 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Vladas Urbanavičius „Junginys III“, 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kūdrų parkas. Vladas Urbanavičius „Junginys III“, 2021 m. V. Nomado nuotr.
Emilija Vanagaitė

Saulės smūgis

Lino Jusionio paroda „Siesta“ galerijoje „Vartai“

Parodos pavadinimas nurodo į konkrečią praktiką, paplitusią Pietų Europos šalyse, siestą – vidurdienio pertrauką, saldų popietinį miegą. Užėjus į parodą ir apima šioks toks tingulys, noras vilkti kojas žeme, be pernelyg gilių minčių paspoksoti į kūrinius, užsukti į galerijos balkoną paganyti akių į pavasario saulę. Neseniai toji saulė priminė apie būseną, kai po ja pernelyg ilgai užsisėdėjus mintys pradeda tirpti, galva ištuštėja, sugeri kaitrą, šiek tiek kęsdama, tačiau ir dėkinga. Saulės šviesos daug ir Lino Jusionio kūriniuose, tik kyla klausimas, ar tapytojas siekė tokio smegenų nutirpimo, kokį žada saulėkaita.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Rengėjų inf.

Tapytojas Vilmantas Marcinkevičius: „Tuose piešiniuose buvo visko – ir Dievo, ir erotikos, ir prievartos“

Vilniaus Naujamiestyje, naujoje galerijoje „Aštuonios akys ir ausys“ atidaryta tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus piešinių paroda „X Dievo įsakymų“. Trisdešimt metų gulėję privačioje kolekcijoje, menininko piešiniai rado vietą Kristijono ir Austės Marcinkevičių įkurtoje eksperimentinėje erdvėje, besikeičiančios formos ir gyvos simbiozės vietoje, bendruomenės klausykloje.

LNDT inf

Gegužės 20 dieną Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma menininkių grupės „Baltos kandys“ paroda „Rytai Vakaruose“

Gegužės 20 dieną Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaroma menininkių grupės „Baltos kandys“ paroda „Rytai Vakaruose“

Paroda „Rytai Vakaruose“ – meno grupės „Baltos kandys“ kūrybos pristatymas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai visa apimtimi eksponuojamos aštuonios instaliacijos, kuriose susipina tekstilės, fotografijos, vaizdo ir performanso menai.

Kūrinio „Spartakas“ fragmentai. Fotografas Modestas Ežerskis
Kūrinio „Spartakas“ fragmentai. Fotografas Modestas Ežerskis
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas