7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

VGMC inf.

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Per visą žvilgsnį“

2021 m. birželio 8 – liepos 3 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks Gedimino Pranckūno fotografijų paroda „Per visą žvilgsnį“. Pirmąją parodos dieną (birželio 8 d., antradienį) ekspozicija lankytojams bus atvira nuo 11 val. iki 20 val.

Gediminas Pranckūnas, iš serijos Per visą žvilgsnį“. Pigmentinis atspaudas. 2020 m.
Gediminas Pranckūnas, iš serijos Per visą žvilgsnį“. Pigmentinis atspaudas. 2020 m.
Rengėjų inf.

Paulės Vaitkutės personalinė paroda Dūmų fabrike

Parodos pavadinimas Koordinatė 55°13'31.5"N 22°53'57.3"E veikia kaip nuoroda į tyrinėjamą miško plotą netoli jaunosios kūrėjos gyvenamosios vietos, pažymėdama medį nuo kurio prasidėjo meninis tyrimas.

si:said galerija

Galerijoje „Si:said“ atidaroma Dano Aleksos paroda „75 kilogramai ir spindulys“

Birželio 4 d. 18 val. galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma Dano Aleksos personalinė paroda „75 kilogramai ir spindulys“.

NMKČDM inf.

Paroda „Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966). Retrospektyva“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) nuo birželio 11 d. pradės veikti paroda „Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966). Retrospektyva“, skirta dailininko 145-osioms gimimo metinėms.

Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – vienas žinomiausių lietuvių tapytojų peizažistų. Dailininko kūryba neabejotinai priskiriama Lietuvos dailės aukso fondui. Su šiuo vardu susiję daug ryškių lietuvių dailės istorijos puslapių.

Autoportretas. 1907 m.
Autoportretas. 1907 m.
Kunstkamera inf.

Sostinės galerijoje „Kunstkamera“ – 
skulptorės Daliutės Onos Matulaitės kelionė į Lietuvą

Iš daugelio Lietuvos miestus puošiančių skulptūrų ir paminklų pažįstama skulptorė Daliutė Ona Matulaitė (g. 1942) pirmąjį vasaros mėnesį stebins Vilniaus meno mylėtojus ir šio miesto svečius: 2021 m. birželio 4 d. sostinės galerijoje „Kunstkamera“ atidaroma jos piešinių, eskizų ir skulptūrų paroda „Buvau į Lietuvą išėjus...“

Natalija Arlauskaitė

Riksmo sonogramos

Jurgos Barilaitės paroda „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ galerijoje „Trivium“

Dar kartą pratęsta, visai į pabaigą eina Jurgos Barilaitės paroda „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ galerijoje „Trivium“ (Vitebsko g. 23, Vilnius, lankymas tik susitarus (8-693) 58318). Todėl kviesdama paskubėti visgi kalbėsiu apie ją kaip apie kūrinių rinkinį – kūrinių, kurių centrinis ir yra videodarbas „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ (1999). Stambiu, žmogaus ūgio planu pateikiantis vis rėkiantį menininkės veidą, jis rodomas didelės maišo drobės, vaizduojančios nutapytą didžiulę kūdikio galvą, fone. Greta pakabintas ekranas be garso kartoja ištrauką iš Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ (2000), kuriame „titulinis“ performansas atliekamas tiesiogiai pačioje filmo pradžioje (jį ir matome), ir atvaizduojamas, nors šis momentas lieka neparodytas: viename iš epizodų matome užtildytą televizorių, kurio ekraną užpildo tas pats rėkiantis Barilaitės veidas, kokį matome kylantį iš drobės. Kitoje galerijos pusėje, atskirtame kampe, skaidrių būgnelis suka fotoperformansą „Baimės ministerija“ (1999), sukurtą tarsi perlenkiant kiekvieną fotografiją, nes jos skirtos būti projektuojamos į kampą. Kiekviena tokia kampinė nuotrauka vaizduoja sykiu autoaktą, kartais dalinai užtušuotą, ir riksmą – nuogas kūnas it surakintais raumenimis išlenktas, o veidą dažniausiai „užantspauduoja“ riksmo grimasa.

Jurga Barilaitė, „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ fragmentas. 1999 m.  M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ fragmentas. 1999 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ fragmentas. 1999 m.  M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Kai tu į mane žiūri, aš rėkiu“ fragmentas. 1999 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ (2000) fragmentas.  M. Krikštopaitytės nuotr.
Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ (2000) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ (2000) fragmentas.  M. Krikštopaitytės nuotr.
Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ (2000) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Baimės ministerija“ (1999) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Baimės ministerija“ (1999) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Baimės ministerija“ (1999) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jurga Barilaitė, „Baimės ministerija“ (1999) fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
(AV17) inf.

Galerijoje (AV17) estų menininkės Kristel Saan paroda „Rojus – aš jau išėjau ir grįžau“

Nuo birželio 8 d. galerijoje (AV17) veiks menininkės Kristel Saan personalinė paroda „Rojus – aš jau išėjau ir grįžau“.

Kristel Saan yra estų menininkė gyvenanti ir kurianti Vankuveryje bei Taline. Savo parodas ji jau yra pristačiusi Suomijoje, Vengrijoje, Danijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje bei daugelyje kitų šalių, o jos kūriniai priklauso ne vienai tarptautinei kolekcijai. Pastaruosius keletą metų menininkė dirba Holivudo filmų industrijoje, kurdama scenografijas ir objektus didiesiems blockbusterių filmams. Savo kūryboje autorė didelį dėmesį skiria kūniškiems patyrimams bei kūno ir aplinkos tarpusavio santykiams. Jos išraiškos priemonės apima didelio masto instaliacijas, fotografijas, video darbus, keramiką, tekstilę ir t.t. Menininkės darbai neretai tampa utopinėmis erdvėmis, kuriose persipina poezija, filosofinės temos bei įvairiausios netikėtos organiškos ir dirbtinės medžiagos, o vienu svarbiausių aspektų tampa objektų, materijos ir erdvės percepcija.

Triušių augintojų susitikimas. 2018 m.
Triušių augintojų susitikimas. 2018 m.
VGMC inf.

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks paroda „Vytautas Jurkūnas (1910–1993). Grafikas su fotokamera“

2021 m. birželio 8 – liepos 10 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks paroda „Vytautas Jurkūnas (1910–1993). Grafikas su fotokamera“.

Pirmąją parodos dieną (birželio 8 d., antradienį) ekspozicija lankytojams bus atvira nuo 11 val. iki 20 val.

Lietuvos grafikos klasiku laikomas Vytautas Jurkūnas vyresnysis (1910–1993) daugeliui žinomas kaip talentingas knygų iliustruotojas. Sovietmečiu jis daug metų dėstė LSSR valstybiniame dailės institute, formavo ne vieną grafikų kartą. Tačiau apie dailininko ankstyvąją ir karo metų kūrybą, aprėpiančią 1929–1945 m., žinome palyginti nedaug.

Vytautas Jurkūnas, Autoportretas prie pietos. 1937-1939 m.
Vytautas Jurkūnas, Autoportretas prie pietos. 1937-1939 m.
Swallow inf.

Anastasijos Sosunovos leidinio „Express Metodas” pristatymas „Swallow“

Birželio 2 d. 19 val. projektų erdvė „Swallow” (Vitebsko g. 23, Vilnius). kviečia į ilgai laukto Anastasijos Sosunovos autorinio leidinio–menininkės užrašų „Express Metodas” (ang. „Express Method”) pristatymą. Leidinys palydi balandžio 16 d. – gegužės 22 d. „Swallow” veikusią Anastasijos parodą „Potvynių Slėniai” (kur. Vaida Stepanovaitė).

Rengėjų inf.

14-ąją Baltijos trienalę lydinti tarptautinė paroda „Bekūnis autoritetas“

„Bekūnis autoritetas“ – tai 14-ąją Baltijos trienalę lydinti tarptautinė grupinė paroda. Ekspozicijoje dėmesys skiriamas keletui konkrečių meno kūrinių, kurie pastaraisiais dešimtmečiais atsižvelgė į ryšį tarp pasaulietinių ir dvasinių jėgų, kasdienybėje kartais apibūdinamų galios, kitąsyk – įgalinimo ar paveikumo sąvokomis. Kilę iš plastiško Vidurio ir Rytų Europos regiono, jie – ir skirtingų tradicijų, socialinės aplinkos, laiko ženklai, ir šiuose neišsitenkančios formos.

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas