Dailės anonsai

Marija Martinaitytė

Paroda „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“

Praeidama pamačiau už lango repetuojančius solistus – koncertas pas Meką? Pasirodo, Jono Meko vizualiųjų menų centre rengtasi Laimos Kreivytės kuruojamos parodos „Jurgis Mačiūnas. Fluxus biografika“ atidarymui. Jurgis Mačiūnas miręs klausosi Monteverdžio operų arijų, tarp kurių – ir Mačiūno mėgstamiausioji „Zefiro torna“ (it. „Zefyras grįžta“). Tokios mažosios iškilmės surengtos ne šiaip sau, o tiek fluxus judėjimo 60 metų, tiek paties pono Fluxus (angl. Mr. Fluxus) Jurgio Mačiūno 90 metų proga. Bet paroda neprisidengia perdėtai rimtu iškilmingumo šydu, o liepia numesti šių nemažų skaičių nulius ir pasijuokti.

Aleksandra Fominaitė

Peeterio Krosmanno tapyba Vilniaus rotušėje

Apžiūrinėjant penkti metai Kaune gyvenančio estų menininko Peeterio Krosmanno tapybos parodą „Druska ir pipirai“ Vilniaus rotušės pirmo aukšto salėje, neapleido mintis, kad čia pavaizduota erdvė, kuri, kaip ir gamta, puikiausiai gyvuoja ir be žmonių. Apie juos primena tik užuominos: eismo ženklai, vėliava, iškaba („Kultūra“).

LNDM inf.

Sausio 27-ąją 18.30 val. LNDM P. Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) atidaromos dvi naujos parodos. Tai – Tomo Daukšos personalinė paroda „Laimės švieselės“ ir britų fotomenininkų Jonty’io Tacono ir Laurie Griffith fotografijų paroda „Babochka“.

Tomo Daukšos naujausias projektas „ Laimės švieselės “ apmąsto tvarumą ir perteklių, harmoniją ir triukšmą kultūroje ir kasdieniame gyvenime bei meno ir dizaino santykį. Iš pirmo žvilgsnio neįpareigojantis, linksmas ir žaismingas projektas kelia svarbius ir aktualius klausimus, ar vaisingos ir realios yra mūsų gamtos apsaugos ir tvaraus gyvenimo pastangos.

Emilija Statinaitė

Aldo Giannotti „Muziejus performanse“ Radvilų rūmų dailės muziejuje

Girgždančių medinių grindų, koplytstulpių pripildytos antro aukšto salės ir kambario, tapetuoto Radvilų giminės medžiu, muziejaus ties Vilniaus ir Islandijos gatvių sankryža jau nerasime nė kvapo. Dabar ten vis stebinantys Radvilų rūmai, pristatantys ne tik įdomius menininkus ir meninius projektus, bet ir drąsiai atsiduodantys meno lauko diskusijoms. Klausimui apie muziejaus kaip institucijos veiklą, įtaką lankytojo ir meno santykiui aktualizuoti Radvilų rūmų dailės muziejuje dar rugsėjį atidaryta italų kilmės menininko Aldo Giannotti paroda-projektas „Muziejus performanse“ (kuratorė – Lina Albrikienė). Šmaikštus tekstų ir paveikslėlių rinkinys verčia susimąstyti apie save, bendruomenę ir meną.

(AV17) inf.

Galerija (AV17) sausio 27 d. 18 val. kviečia į skulptoriaus Jono Aničo parodos „Niekas neprisimena jo vardo“ atidarymą.

Parodoje „Niekas neprisimena jo vardo“ plėtojama menininko kūryboje svarbi stebėtojo tema. Aktyvus ir pasyvus žiūrėjimas perteikiamas pasitelkiant kasdienius objektus, jiems suteikiant antropomorfinių formų. Skulptūriniai objektai, iš pažiūros atrodo kaip pasyvūs dabarties stebėtojai, tačiau suteikia žiūrovui galią tapti aktyviu praeities vertintoju ir ieškoti koreliacijų su šiandienos pasauliu.

Rengėjų inf.

2022 m. sausio 26 – vasario 26 d. Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) veiks kolektyvinė paroda „Garso ir tylos autografai“.

Parodos pristatymas ir susitikimas su autoriais vyks sausio 26 d. (trečiadienį) 17.00–18.00 val.

AP galerija

Ateinate į parodą, tikėdamiesi įprastos balto kubo erdvės. Vietoj to patenkate į dailininko teatrą. Mėlynos sienos ir apgalvotai sukomponuoti objektai tarpusavyje sukuria erdvinį paveikslą, kuriame nebyliais aktoriais tampa tiek fiktyvios mizanscenos lėlinės skulptūros, tiek žiūrovai.

Rengėjų inf.

Sostinės galerija „Meno niša“ naujuosius metus pradėjo su Dovilės Bilkštienės tapybos paroda „Kasdienybė, tiesiog.“. Sausio 11 dieną, antradienį, 18 val., atidaromos parodos tematiką inspiruoja ne kas kita kaip pati kasdienybė, kurioje dominuoja buitis, rutina ir iki kaulų smegenų įaugę kultūriniai štampai.

Monika Valatkaitė

Kauno bienalės dalis Tado Ivanausko zoologijos muziejuje

Vaizduotė įsijungia gana lengvai, kai spekuliuojama apie tai, kas tiksliai nežinoma ar yra neregėta, negirdėta ir neuosta, tačiau siekiama pažinti. Kadaise protėviai, pasitelkę mitologiją, bandė paaiškinti, kodėl kinta metų laikai ir vyksta kiti procesai. Atradus daug atsakymų, modernėjanti visuomenė pradėjo žaisti su vizionieriškos mokslinės fantastikos scenarijais, kurie orientuoti į ateities spėjimus. Kartais vaizduotės kūriniai lieka fikcijomis, o kartais prognozės pasitvirtina. Šias dvi to paties medalio puses, mano nuomone, nagrinėja 13-osios Kauno bienalės „Once Upon Another Time... Gyveno jie jau kitaip“ dalis, rodoma Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.

Monika Krikštopaitytė

13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“

Mes jau seniai esame informuoti, kad 2022-ieji priklauso Kaunui, metams tapusiam Europos kultūros sostine. Sutelktos didelės pajėgos griaustiniu dundėjo kelerius metus, kvapą sulaikę laukiame žaibų. Tariama, kad prasidės nuo sausio 22-osios. Įtrauktai į programą 13-ajai Kauno bienalei teko svarbus vaidmuo – palaipsniui nuteikti, koncertiniais terminais kalbant, „apšildyti“ auditoriją, karantino sėsliais paverstus žmones iš naujo pratinti prie maršruto į Kauną.