Dailės anonsai

LNDM inf.

Sausio 28 d., penktadienį, 16 val. LNDM Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17) atidaroma juvelyrės Karinos Kazlauskaitės paroda „Organiniai žaidimai. Juvelyrika ir objektai“. Tai devintoji autorės solo paroda, kurioje stebinantys juvelyriniai kūriniai iš neįprastų organinių medžiagų prabils apie žmogaus ir gamtos, gyvūnijos pasaulio ryšius ir bendrabūvį.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, nuo vasario 4 d., penktadienio.​ Menininkės Lauros Garbštienės instaliacija „Sopulingoji ir Banga“ – lyg regėjimas, palydintis parodą „Banga“: žmonių balsų kanalas“ – penktąją „Didžiosios pramonės“ ciklo dalį.

Rengėjų inf.

Sausio 27-ąją, tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Chaimo Frenkelio viloje atidaroma iš Šiaulių kilusio skulptoriaus Michaelio Brennerio (1885–1969) paroda „Michaelis Brenneris. Laisvas kritimas. Šiauliai–Niujorkas–Paryžius–Šiauliai“. Nors menininkas yra įamžinęs ne vieną garsią asmenybę, o jo kūrybą pripažino Paryžiaus kultūros elitas, M. Brenneris meno pasaulyje yra mažai žinomas. Pirmąją šio menininko parodą Lietuvoje organizuoja Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ ir Šiaulių „Aušros“ muziejus.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaune) nuo vasario 4 d., penktadienio, atsidaro paroda „Pokyčiai ir individualumas: šiuolaikinių Japonijos menininkų grafika”.

Monika Krikštopaitytė

Paroda „Apeiron. – Kodėl dabar austrai? – Austrų ekspedicija 2021“

Radvilų rūmų dailės muziejuje paskutines dienas skaičiuoja 14 austrų šiuolaikinių menininkų paroda su trigubu pavadinimu. Vienas jų klausia: „Kodėl dabar austrai?“ Tai rodo rengėjų abejonę, nuojautą, kad toks klausimas gali kilti. Bet, man rodos, visai be reikalo, į jį labai lengva atsakyti: o kodėl gi ne? Jei kas nors įsigilinęs ir turi ką papasakoti apie Japonijos, Austrijos ar dar kokios šalies įdomius menininkus ir jų aktualijas, visada prasminga pasidomėti. Kad ir kaip būtų keista tokio gausybės rago akivaizdoje, mūsų akiratis siauras dėl dviejų priežasčių. Viena yra dabartiniai ribojimai keliauti, antra – teoriškai pasiekiamų kontekstų gausa, todėl vedlio ar kuratoriaus vaidmens vertė kyla iki debesų, nes atsigerti iš „gaisrinės žarnos“ darosi vis sunkiau.

LDS inf.

Rengėjų inf.

Šiais metais Šiluvos piligrimų centras savo veiklą pradeda su nauja erdve – nedidele religinės estetikos meno kūrinių galerija, kurioje eksponuojami išskirtinio dėmesio nusipelnę meno kūriniai. Šie meno darbai įkūnija Šiluvos šventovės ir šiuolaikinio meno dialogą. Tad nuo sausio mėnesio atvykus į Šiluvą, piligrimų centre galima įsigyti šiuolaikinių Lietuvos menininkų darbų. Jų įvairovė varijuoja nuo grafikos iki tapybos, nuo skulptūros iki instaliacijos. Pastebėtina, jog eksponuojamų bei parduodamų kūrinių autoriai prisilietė prie Šiluvos šventovės sakralios erdvės, dalyvaujant parodose, bienalėje ar kituose renginiuose.

Monika Krikštopaitytė

Pokalbis su menininke Egle Kuckaite

Pirmiausia skaitytojai galėjo susipažinti su tavo tekstu, kuris įdomus tuo, kad jame atskleidžiami kūrybos, darbo, mąstymo metodai. Jie nėra labai racionalūs. Tu tarsi moki įbristi ar panerti į vaizduotės, kuri jungiasi su kažkuo daug didesniu, tėkmę, įsiklausyti į formas, o tada visa tai ištraukti į vaizdą, svarbus atrodo ir rašymas. Sveikindama su ryškia, subrandinta ir puikiai išeksponuota paroda klausiu: kaip manai, kur „išlenda“ daugiausiai to, ką užčiuopi ir nori perduoti?

Eglė Kuckaitė

Menininkės tekstas, lydintis parodą „Saturnės pienas: spiečiai akyje, o būgneliai ausyje“ Vilniaus grafikos meno centre

Po 2008 m. parodos „Pranciška“ sakiau sau: gerai, toliau dirbu sąsiuvinyje užrašydama idėjas, o medžiagoje imuosi darbų, kurie perėję minčių filtrus prašo išsipildymo. Bet kelionė keitė planus. Filipinai išlaisvino iš pasižadėjimų. Ėmiausi darbų ant drobės, kurių nepažymėjau sąsiuvinyje. Skrendant kaži kelintą kartą žiūrėjau Stanley Kubricko „2001 metų kosminę odisėją“. Ten aukštai metalo kapsulėje judėjau visų laikų erdvėje. Akimirksniu sau atsakiau, kad juodas lygių plokštumų luitas pirmuose ir paskutiniuose filmo kadruose dabar yra išmanusis mano rankoje. Žmogaus sąmonė pasiklydo. Skilo. Daugybėje to luito šukių.

Austėja Šmigelskaitė

Pokalbis su profesoriumi, metalo skulptoriumi Romualdu Inčirausku

Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesoriaus, metalo skulptoriaus, medalininko Romualdo Inčirausko vardas praėjusiais metais minėtas ne kartą: lapkritį Anykščių Šv. Mato bažnyčioje atidengta profesoriaus sukurta memorialinė skulptūrinė kompozicija, skirta meno globėjo, monsinjoro Alberto Talačkos atminimui, o gruodį menininkui suteiktas Telšių garbės piliečio vardas už nuopelnus šiam kraštui.