Jurgitos Erminaitės-Šimkuvienės paroda „Vienas iš kito?“, skirta Marijos Gimbutienės šimtmečiui
Marija Gimbutienė yra archeomitologijos pradininkė, sukūrusi Senosios Europos koncepciją, „teigiančią, jog iki stepių klajoklių įsiveržimo Europos senbuviai buvo taikūs, juos jungė harmoninga matristinė kultūra, buvo išpažįstama Deivės religija“, – rašoma Lietuvos nacionalinio muziejaus surengtos parodos „Europos ištakos: deivės ir kariai“ kataloge. Plačiajai visuomenei mokslininkės darbai ir asmenybė pristatomi Istorijų namuose veikiančioje įspūdingoje ekspozicijoje. Juvelyrė Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė buvo pakviesta padaryti suvenyrus – papuošalus parodos tematika.








Galerija „Meno parkas" įsilieja į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" atidarymo šventę nuo sausio 22 d. kartu su „Ešas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristatydami dueto iš Liuksemburgo Martine Feipel ir Jean Bechameil parodą „Rytojaus pasaulio mechanika“.
2022 01 18 – 2022 01 29
Vilniaus dailės akademijos galerija „Artifex“
Atidarymas 2022 01 18 d. (antradienį) 18.30 val.
NIGRA SUM – aš juoda, žodžiai iš Saliamono Giesmių Giesmės, kuriuos tuoj pat reikia pratęsti: ,,Aš juoda, bet graži”. Savo tyrimui ir pagrindinei inspiracijai pasirinkau III a. rašytojo Origeno Giesmių giesmės homilijas ir teologijos daktaro Valdo Mackelos (1972– 2017) paskaitų ciklą – „Gražiausioji Saliamono giesmė“.
Kur dėti kablelį, kai menotyrininkas ar meno vertintojas susiduria su abejonėmis? Ar ši problema yra dažna meno rinkoje? Kokios jos apraiškos Lietuvoje? Kaip atskirti tai, kas tikra, nuo to, kas abejotina? Apie tai šiandien sostinės galerijoje kalbėjosi Vilniaus aukciono namų vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė, aukščiausios kvalifikacijos kategorijos restauravimo technologijų specialistas, „Meno kūrinių tyrimai“ vadovas Rapolas Vedrickas ir Kultūros paveldo departamento Vidaus kontrolės ir prevencijos skyriaus vyr. specialistas Remigijus Grėbliūnas.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, sausio 14 d., penktadienį, 17 val. kviečiame į Mildos Gailiūtės parodos „Pilka“ atidarymą.
Sausio 11 d., antradienį, 18 val. 30 min. VDA parodų salių „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) antrajame aukšte atidaroma menininkų Kipro Černiausko ir Martyno Pekarsko tarpdisciplininio meno paroda „380 B.C.“.
Jolantos Sendaitės-Paulauskienės paroda „Kismas / Flux Mindset“ Šv. Jono gatvės galerijoje
Žmogaus ir gamtos santykis pastaraisiais metais patyrė daugybę pokyčių. Visai neseniai žmogus nesusimąstydamas gamtą traktavo kaip išteklius (dažnai apgaulingai laikydamas juos neišsenkančiais), kaip įrankį ir nuosavybę. Vis dėlto daugybė dalykų ilgainiui privertė suvokti, kad žmogus irgi yra gamtos dalis.








Senųjų kultūrų ir šiuolaikinio meno sąšaukos
Pernai rudenį Istorijų namuose atidaryta paroda „Deivės ir kariai“ kuria pasakojimą apie, ko gero, žymiausią lietuvę mokslininkę Mariją Gimbutienę ir vizualiai pristato jos hipotezes apie Europos kultūros ištakas: čia vykusį senosios matriarchatinės ir naujosios patriarchalinės kultūrų susidūrimą. Parodos temos įdomiai siejasi su keliais kūriniais iš vėlyvą rudenį atidarytos ir po įvairias erdves pasklidusios 13-osios Kauno bienalės. Perėjus abi parodas atrodo, lyg žiūrėtum per žiūroną iš abiejų pusių. „Deivės ir kariai“ pateikia platų požiūrį, o darbai Kaune sufokusuoja žvilgsnį. Tad žiūrovui, aplankiusiam mokslinę ekspoziciją, būtų verta susipažinti su tų pačių temų interpretacija šiuolaikinio meno kalba.





Apie kėdę iš parodos „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
Daugybėje vietų nesuskaičiuojamą kiekį kartų regėta. Močiutės bute, mokykloje, valgykloje ar net biure matyta. Tokia įprasta, lengvai atpažįstama, net širdžiai miela. Tai – jos didenybė Kėdė! Ir ne bet kokia, o pretenzingai vadinamoji milijonine. Ne, tiek ji tikrai nekainavusi. Milijonas žymi pagal šį modelį pagamintų kėdžių skaičių praėjus vos dešimtmečiui po architektės Brigitos Adomonienės originalaus projekto Nr. 477-01 sukūrimo 1962 metais. Ir štai ta viena laimingoji iš milijono keturkojų užsikorė ant pjedestalo ką tik duris Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje atvėrusioje parodoje „Kasdienybės architektės“. Kaip kėdė iš virtuvės ar tiesiog šiukšlyno pelnė tokią garbingą vietą muziejuje? Kodėl visai netolimoje praeityje ar net nūdienoje vis dar aptinkamas įprastas baldas parodoje apie XX a. 6–9-ąjį dešimtmečiais Lietuvoje kūrusias architektes tampa eksponatu?








Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius) 2022 m. sausio 12 d. – vasario 5 d. veiks Ievos Rutės personalinė paroda „vaizdai virsmai“.
Susitikimas su autore bei parodos pristatymas vyks sausio 12 d. (trečiadienį) 16.00 – 18.00 val.