Dailės anonsai

Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė

Luko Marciulevičiaus paroda „Daiktai“ galerijoje „The Room“

Luko Marciulevičiaus paveikslus jau teko matyti ir įsiminti. Neseniai parodinėse erdvėse debiutavusio tapytojo pasaulėvaizdis man pasirodė patrauklus, mąslus ir elegantiškas. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto absolvento darbai parodoje „Daiktai“, eksponuojami galerijoje „The Room“, nors formaliai „mažakalbiai“, man pasirodė esantys kitų nei Vilniaus mokyklos tendencijų pavyzdys.

Algė Gudaitytė

„Būtybių tyrėjos kabinetas“: rašytoja, paroda, vaikai 

Nors dauguma Lietuvos muziejų ir kuratorių vis dažniau pagalvoja apie mažuosius parodų lankytojus, aktualių, įdomių, informatyvių, kokybiškų į vaikus orientuotų parodų vis dar labai trūksta. O parodų, skirtų išimtinai vaikams, Lietuvoje nėra daug, todėl kiekviena jų – ypatingas įvykis, keliantis susidomėjimą.

Rengėjų inf.

Viktorija Mištautaitė

Andriaus Zakarausko personalinė paroda „Švenčiamo potėpio aidas“

Kūriniuose vienu metu žydi rozmarinų žiedai ir kvepia moterimis, vejasi praeities pilkai juodi šešėliai, purškiamų dažų paviršiais sklendžia pasiklydusios maldos, tvyro nebeidentifikuojamos, išbalintos nuodėmės, meteorologinės rodyklės prognozuoja atsigręžimą į gamtą, o dar yra daugybė pasiklydusių klaviatūros mygtukų-kvadratėlių jau be raidžių, nes sakiniai pranyksta, kai šaukia vaizdas.

Aistė Kisarauskaitė

Knygoje „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“

Apie leidinį „Su savo tiesa. Gražina Kliaugienė“ (sudarytoja Danutė Zovienė) pradėsiu kalbėti nuo vidurio, nuo čia publikuojamų legendinės meno kritikės tekstų, nes pirmiausia rūpėjo išgirsti jos balsą, o prisiminimų, interpretacijų, vertinimų, nuotraukų mozaiką galima peržvelgti ir po to. Mano smalsumas krypo į tai, ką gali atrakinti archyviniai tekstai ir nebūtinai archyvinė meno kritika.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Didieji simboliai į Vilmos Vasiliauskaitės kūrybą atėjo ne iš kart, tačiau, atkeliavę, pasklido plačiais ciklais,  jungdami spontanišką saviraišką ir ilgą meditaciją, jautrumo pliūpsnius ir ilgai išjaučiamas formas.

Agnė Narušytė

Andrew Miksio paroda „Baxt“ MO muziejuje

Vestuvinė Liubos suknelė užpildo erdvę tarp U forma sustatytų, vaišėmis apkrautų stalų. Gėlių puokštė jos rankose „kalbasi“ su tapetų, „auksinių“ ir tiulinių užuolaidų, suolus dengiančių raudonų užtiesalų gėlėmis. Visą tą margumyną „permuša“ balta suknelės piramidė. Ši 2001 m. užfiksuota Andrew Miksio fotografija jau tapo tarsi ikona.

Aleksandra Fominaitė

Pokalbis su latvių tapytoju Andriu Vītoliņiu

Net per dvi erdves – Vilniaus rotušę ir galeriją „Meno niša“ – išsidėsčiusi latvių tapytojo Andrio Vītoliņio paroda „Mums reikia šanso atgimti!“ stebina ir įspūdingu kūrinių dydžiu, ir neįprasta stilistika. Anot menotyrininkės Ramintos Jurėnaitės, sudėtinga būtų ir Lietuvoje, ir Latvijoje ją su kuo nors palyginti, pati įžvelgiau čia ir architektūros, ir dizaino (autorius yra studijavęs šias disciplinas Latvijos dailės akademijoje), ir plakato meno įtaką. Nuo įprastai išdailinto taikomojo meno šiuos kūrinius skiria nenugludinta, „susendinimo“ efektą išlaikanti tapybos technika: darbo proceso pėdsakai tyčia nemaskuojami, varvančių dažų sluoksniai persišviečia, fonas nenudailintas, jame pastebimi ir formų atspaudai, ir nusitrynimai, ir šiurkštūs potėpiai. Sukurti vaizdai tarsi levituoja ore, bet kartu yra ir labai žemiški, išsidėstę tam tikru ritmu, palaikančiu kūrinių kompoziciją.

Jolita Liškevičienė

Žilvino Landzbergo paroda „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje

Kauno paveikslų galerijoje atidaryta nauja personalinė Žilvino Landzbergo paroda „Maldos dūmas“, kurią organizavo galerija „Meno parkas“, mininti savo veiklos 25-metį. Ši paroda savo kokybe nenusileidžia ambicingiems Kauno Europos kultūros sostinės meno renginiams, o yra lygiavertis KEKS programos ir renginių dalyvis, nors ir nepažymėtas programoje. Vaikštant po parodą staiga galvoje nustoja suktis mintys, nes menininko perkurta erdvė užburia ir perkelia tave į pasaką (utopiją). Ekspozicijoje tarsi atsiskleidžia kelios menininko tapatybės, skirtingomis kryptimis pasklindančios šiuolaikinio meno erdvėje. Landzbergo kūrybai būdingas erdvės užvaldymas veikia kaip magija, „dūmas“ žiūrovui, jį užburia ir panardina į nerealią, erdvinės skulptūros ardomą, dalinamą ir naujas perspektyvas atveriančią erdvę.