Gegužės 20 d., 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) visuomenei pristatoma kilnojamoji Ukrainos fotografo Aleksandro Gliadelovo fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“. Parodos pristatyme dalyvaus Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, parodos kuratorius Gintaras Česonis, Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovai.
Plačiau savo įspūdžiais iš 59-osios Venecijos bienalės sutiko pasidalinti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas
Šių metų bienalė, vadovaujama Cecilios Alemani, nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad pirmą kartą istorijoje joje dominuoja moterys menininkės drauge su lyties nepatikslinančiais asmenimis. Kaip tai justi ekspozicijoje? Kokias matote tendencijas Arsenale, paviljonuose, apskritai?
Šių metų (59-oji) Venecijos bienalė džiugina taip stipriai, kad net galima būtų apibendrinant sakyti, jog tai didžiulė ir triumfališka moteriškojo kūrybingumo pergalė, pasireiškianti Meno pasaulyje prieš brutalius ir laukinius, nevaldomus vyriškus instinktus, demonstruojamus geopolitikos pasaulyje, – žinoma, čia turiu omeny Kremliaus nusikaltėlių Ukrainoje vykdomą totalų nužmogėjimo aktą, Ukrainos civilių gyventojų genocidą. Šis kontrastas taip bado akis, kad kiekviena akimirka, praleista Venecijos bienalėje ir kitose Venecijos mieste vykstančiose parodose, atrodo kaip stebuklinga likimo dovana ir gaivus vilties gurkšnis.








Pirmieji įspūdžiai iš 59-osios tarptautinės Venecijos šiuolaikinio meno bienalės
Laima Kreivytė: Venecijos bienalės kuruotos parodos šiemet visiškai pakeitė ir istorinę, ir kultūrinę seniausios pasaulyje bienalės paradigmą. Kuratorė Cecilia Alemani grąžino intuityvų, siurrealistinį, ekscentrišką pradą į pervargusio racionalaus idėjų rūšiavimo pasaulį. Kelios ankstesnės bienalės, nepaisant kilnaus siekio subalansuoti pokolonijinius ir kitokius galios santykius, pakliūdavo į galerijų įtakos laukus. Nors galerijų vaiduokliai niekur neišnyko, bendras vaizdas ir bienalė kaip organizmas atrodo gyvesnis ir daugiasluoksniškesnis.






Šių metų rugsėjo 12-18 dienomis vyks tradicinis 45-asis Nidos fotomenininkų simpoziumas „NIDA. Sutikti fotografiją". Pirmieji ilgamečio tarptautinio renginio akcentai Nidoje jau keleri metai pažymi ir naujo sezono pradžią Kuršių nerijoje. Gegužės mėnesį prie Tomo Mano memorialinio muziejaus (Skruzdynės g. 17) išeksponuota Lietuvos fotografijos marinistinio peizažo klasiko Jono Kalvelio paroda „Kopos", o pirmojoje simpoziumo rezidencijoje pradėjo dirbti menininkė iš Taivano Chia-Yun Wu.
Augustino Savicko (1919–2012) kūrinių paroda Rojaus sodai skirta paminėti dešimtąsias dailininko mirties metines. Kuklioje ekspozicijoje vos dešimt paveikslų iš paskutiniojo kūrybos laikotarpio, apimančio XX–XXI a. sandūrą.
2022 m. gegužės 19 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia į parodos „Horst Skodlerrak (1920–2001). Didelis mažame“ atidarymą Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda). Atidaryme dalyvaus Rytprūsių krašto muziejaus direktorius dr. Joachimas Mähnertas, parodos kuratorius dr. Jörnas Barfodas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Prano Domšaičio galerijoje 2022 m. gegužės 19 d., ketvirtadienį, 16.30 val. bus padovanoti į Klaipėdą sugrįžę Karlo Eulensteino paveikslai. Dalyvaujant svečiams iš Vokietijos: donatoriui Ekkehardui Hildebrandtui, Rytprūsių krašto muziejaus direktoriui dr. Joachimui Mähnertui, dr. Jörnui Barfodui ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriui dr. Arūnui Gelūnui bus perduota 15 dailininko paveikslų.
Parodos atidarymas: gegužės 26 d. 19 val.
Parodos trukmė: 2022 m. gegužės 27 d. – liepos 2 d.
Vieta: buvusi siuvykla „Lelija“ Panerių g. 43 Vilniuje
Šiuolaikinio dizaino paroda „Slapta meilė“ Vilniaus rotušėje
„Visos Vilniaus rotušės patalpų sienos yra išdažytos gelsvai, o viena salė – pilkai“, – tokie kūrėjos Julijos Janus žodžiai, pristatant savo ir bendraminčių kurtą šiuolaikinio dizaino parodą „Slapta meilė“, tapo intriguojančia preliudija į pasakojimą žiūrovams. Ir išties, pakilus mažiau pastebimais laiptais, esančiais rotušės pirmo aukšto menės dešinėje, pravėrus dideles medines duris atsiduriama netikėtai intymioje parodinėje erdvėje. Jos ašimi tampa architekto Gedimino Stoškaus sukurta stilizuota XVI a. karališkosios miegamojo erdvės scenografija








2022 m. gegužės 12 d., ketvirtadienį, 18 val. Radvilų rūmų dailės muziejuje (Vilniaus g. 24. Vilnius) atidaroma personalinė menininko Tomo Daukšos (g. 1988) paroda „Laimės švieselės“. Šioje parodoje apmąstomas tvarumas, perteklius, harmonija ir triukšmas kultūroje ir kasdieniame gyvenime bei meno ir dizaino santykis. Iš pirmo žvilgsnio projektas atrodo neįpareigojantis, linksmas ir žaismingas, tačiau jis kelia svarbų ir aktualų klausimą – ar vaisingos ir realios yra mūsų gamtos apsaugos ir tvaraus gyvenimo pastangos?