7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

LNDM inf.

Pierreʼo Huygheʼo paroda „Atkūrimas“ Palangos gintaro muziejuje

2022 m. birželio 10 d., penktadienį, 16.00 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Palangos gintaro muziejuje atidaroma garsaus prancūzų menininko P. Huygheʼo vieno kūrinio paroda „Atkūrimas“ (angl. „De-Extinction“).

Emilija Vanagaitė

Ateinu kaip liudytojas ir liudiju prieš save

Gabrielės Menšikovaitės paroda „Maldos“ LDS galerijoje

Kaip ir kiekvienais metais, šiomis dienomis jaunieji akademijos tapytojai kovoja už savo vietą po saule arba bent jau bando apsiginti bakalaurą. Vieni jų sukabina kūrinius tik dėl akademinio įvertinimo ir tuoj pat juos nukabina, kai kurie eksponuojami akademijai nepriklausančiose erdvėse. Viena tokių šiuo metu veikiančių parodų – Gabrielės Menšikovaitės „Maldos“.

Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Gabrielė Menšikovaitė, iš parodos „Maldos“.
Gabrielė Menšikovaitė, iš parodos „Maldos“.
LNDM inf.

Pamario galerijoje vasarą veiks dvi naujos parodos

2022 m. birželio 9 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa) kviečia į dvi atidaromas parodas – „Šviesų ir spalvų vizijos. Lino Julijono Jankaus peizažai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“ ir grafikės Jūratės Stauskaitės „Paukščiai. Piešiniai, 1990–2022“. Atidaryme dalyvaus autorė J. Stauskaitė ir parodų kuratorės Nijolė Nevčesauskienė bei Regina Urbonienė.

Jūratė Stauskaitė, Paukščiai
Jūratė Stauskaitė, Paukščiai
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Iš nusidėjėlių didžiausia, bet mylimiausia

Vladislovo Neveravičiaus paveikslas „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“

Štai ir išmušė moterų valanda: nuo Venecijos bienalės „Svajonių pieno“ iki Lukiškių kalėjimo „KovotoJŲ“. Galbūt ne taip sureikšmintai, bet ne mažiau įdomiai Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje pristatoma „Iš nusidėjėlių didžiausia“ šv. Marija Magdalietė. Parodos kuratorė Joana Vitkutė kuria pasakojimą apie lietuviškąją Mona Lizą – Vladislovo Neveravičiaus (Władysław Mieczysław Niewiarowicz, 1814/1815–1891) paveikslą „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“ (apie 1842).

Vladislovas Neveravičius, „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“. 1842–1843 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Vladislovas Neveravičius, „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“. 1842–1843 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Vladislovas Neveravičius, „Autoportretas“ (fragmentas). 1841 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Vladislovas Neveravičius, „Autoportretas“ (fragmentas). 1841 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Vladislovo Neveravičiaus nutapytam šv. Marijos Magdalietės atvaizdui skirtų XIX a. eilėraščių originalai. G. Grigėnaitės nuotr.
Vladislovo Neveravičiaus nutapytam šv. Marijos Magdalietės atvaizdui skirtų XIX a. eilėraščių originalai. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Skulptūriniai šv. Marijos Magdalietės atvaizdai XIX a. lietuvių liaudies mene. G. Grigėnaitės nuotr.
Skulptūriniai šv. Marijos Magdalietės atvaizdai XIX a. lietuvių liaudies mene. G. Grigėnaitės nuotr.
Rengėjų inf.

Naujoje Agnės Gintalaitės tapybos parodoje Vilniuje – vaizduotės galia tamsoje

Žmogus yra sudėtingas konstruktas. Gebėdamas perprasti fizikinius, biologinius ir cheminius savo gyvybės mechanizmus – intuityvūs, psichologiniai žmogaus sluoksniai vis dar išlieka nemenka paslaptimi. Sąmoningai priimdami savo pažinimo ribotumą, o kartais prieš jį užsimerkdami, mes stengiamės išlikti nejudinamu matu, pagal kurį tyrinėjame ir konstatuojame pasaulį. Tačiau žmogus nebūtų žmogumi, jei nepabandytų įžengti į šią riboto matymo teritoriją...

A. Tuleikio nuotr.
A. Tuleikio nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Puota

Rimanto Olšausko ir Marijos Olšauskaitės paroda „Laimingas atsitiktinumas“

Tamsiai mėlynai žaliais aksominiais bateliais įžengiu į Antano Mončio muziejaus pirmo aukšto ekspozicinę salę. Elegantiškas sustojimas. Ir balta medinė menė paklūsta mano fantazijai. Savąją prabangą demonstruoja ne puoštos kolonos, o natūralaus medžio balkiai, kukliais įaižėjimais sukurdami kurortinio pokylio jausmą. Vietoje vaišėmis nuklotų stalų, įmantriai išlankstytų servetėlių ar gėlių kupstų serviruojama labiau futuristinio pobūdžio (meno) puota. Prisimenu, kad futuristai rengdavo susibūrimus, į kuriuos įtraukdavo naujas patirtis. Pavyzdžiui, kurdavo mėsos ir maisto skulptūras.

Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ivan Bilan

Inter arma non silent musae

Ukrainos menininkų strategijos

Lotyniškas posakis „inter arma silent musae – ginklams žvangant mūzos tyli“ šiandien įgavo priešingą reikšmę. Mūzos netyli. Jos aktyvios, nes gyvena menininkų širdyse ir mintyse. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus plataus masto Rusijos ir Ukrainos karui, Ukrainos menininkų bendruomenė, kaip ir visa Ukrainos visuomenė, pasidalijo į tris dideles stovyklas: vieni griebėsi ginklo ir prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kiti paėmė į rankas teptukus ir stojo į kovą meno fronte, treti organizavo savanorių judėjimą, siekdami sukurti patikimą užnugarį ir aprūpinti karius fronte viskuo, ko reikia.

Anton Logov, „Kapinės vaikų žaidimų aikštelėje raketų suniokotame blokadiniame Mariupolyje“. 2022 m.
Anton Logov, „Kapinės vaikų žaidimų aikštelėje raketų suniokotame blokadiniame Mariupolyje“. 2022 m.
Anton Logov, „Subombarduotos Bučos gatvėse guli mirę ukrainiečiai“. 2022 m.
Anton Logov, „Subombarduotos Bučos gatvėse guli mirę ukrainiečiai“. 2022 m.
Oleh Drobotski, be pavadinimo, iš projekto „Kiborgai. Pergalės dvasia“. 2017 m.
Oleh Drobotski, be pavadinimo, iš projekto „Kiborgai. Pergalės dvasia“. 2017 m.
Oleh Drobotski su ginkluotųjų pajėgų kovos draugais. 2022 m.
Oleh Drobotski su ginkluotųjų pajėgų kovos draugais. 2022 m.
Polina Kuznetsova, „Klyksmas“. 2022 m.
Polina Kuznetsova, „Klyksmas“. 2022 m.
Myron Kataran, Projektas „Auka“. 2020 m.
Myron Kataran, Projektas „Auka“. 2020 m.
Denys Metelin, „Ukrainiečių svajonė“. 2022 m.
Denys Metelin, „Ukrainiečių svajonė“. 2022 m.
Andriy Chyzhov su grupe savanorių menininkų, gaminant kontrolinių punktų gynybinius elementus. 2022 m.
Andriy Chyzhov su grupe savanorių menininkų, gaminant kontrolinių punktų gynybinius elementus. 2022 m.
Kristina Stančienė

In memoriam Silvestrui Džiaukštui

1928 01 03 – 2022 05 26

Silvestras Džiaukštas – neabejotinai viena ryškiausių XX a. antrosios pusės lietuvių dailės „atšilimo“ figūrų. Teminės kompozicijos, drobės karo, pokario tematika 7–8-ajame dešimtmetyje buvo rodomos svarbiausiose to meto parodose, reprodukuojamos albumuose, spaudoje. Kontroversiški dekoratyvių, monumentalių jo drobių siužetai dabarties įvykių fone tampa vėl aštrūs ir tarsi reikalauja persvarstymo.

Algimantas Kunčius, „Tapytojas Silvestras Džiaukštas“. 1977 m. LNDM nuos.
Algimantas Kunčius, „Tapytojas Silvestras Džiaukštas“. 1977 m. LNDM nuos.
Silvestras Džiaukštas, „Šūviai iš miško“. 1972 m. LNDM nuos.
Silvestras Džiaukštas, „Šūviai iš miško“. 1972 m. LNDM nuos.
Silvestras Džiaukštas, „Taikiniai“. 1962–1972 m. LNDM nuos.
Silvestras Džiaukštas, „Taikiniai“. 1962–1972 m. LNDM nuos.
Rengėjų inf.

OPEN SODAS 2123: atviros menininkų studijos ir kiti atviri renginiai

Birželio 3 d. nuo 17 val. kultūros komplekse SODAS 2123 vyks renginys OPEN SODAS - atviros kūrėjų studijos, muzika, galerijos lankymas ir jaukus laiko leidimas atsinaujinusiame kiemelyje. 

Rengėjų inf.

Knygos „Olga: Schwede. Švedė. Ra. Deo. Dubeneckienė. Kalpokienė“ sutiktuvės

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus 2022 m. birželio 8 d. 18 val. kviečia į knygos „Olga: Schwede. Švedė. Ra. Deo. Dubeneckienė. Kalpokienė“  sutiktuves.

Renginyje dalyvaus ir knygą pristatys menotyrininkai Ieva Burbaitė, Ramutė Rachlevičiūtė, Helmutas Šabasevičius, projekto vadovė Natalija Kapočė ir kolekcininkas Edmondas Kelmickas.

  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas