Inter arma non silent musae

Lotyniškas posakis „inter arma silent musae – ginklams žvangant mūzos tyli“ šiandien įgavo priešingą reikšmę. Mūzos netyli. Jos aktyvios, nes gyvena menininkų širdyse ir mintyse. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus plataus masto Rusijos ir Ukrainos karui, Ukrainos menininkų bendruomenė, kaip ir visa Ukrainos visuomenė, pasidalijo į tris dideles stovyklas: vieni griebėsi ginklo ir prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kiti paėmė į rankas teptukus ir stojo į kovą meno fronte, treti organizavo savanorių judėjimą, siekdami sukurti patikimą užnugarį ir aprūpinti karius fronte viskuo, ko reikia.

Karinis konfliktas su Rusijos Federacija prasidėjo dar 2014 m. vasario 20 d., rusams įsiveržus į Krymo Autonominę Respubliką bei okupavus pusiasalį, ir pasireiškė kaip tiesioginis ir netiesioginis Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimas prieš Ukrainos teritorinį vientisumą. Dailininkas Olehas Drobotskis, dar studijuojantis Lvivo nacionalinėje dailės akademijoje, negalėjo ramiai reaguoti į šiuos įvykius ir jau tada pradėjo dirbti prie didelio tapybos projekto „Kiborgai. Pergalės dvasia“. Sukurta 20 įvairaus formato paveikslų, nutapytų juodais ir baltais tonais. „Karas – tai ne ryškios spalvos, tai tamsa, skausmas ir ašaros, todėl čia, manau, ir negali būti kitų spalvų“, – paaiškino menininkas („Parodoje Dnipre parodyti paveikslai apie mūšį dėl Donecko oro uosto“, https://uatv.ua/uk/na-vystavtsi-u-dnipri-pokazaly-kartyny-pro-bytvu-za-donetskyj-aeroport/). Projektas rėmėsi karo fotografo Serhijaus Loiko nuotraukomis ir oro uosto gynėjų surinkta medžiaga, buvo eksponuojamas daugelyje Ukrainos miestų (Lvive, Ivano Frankivske, Lucke, Rivne, Žytomyre, Dubne, Berdyčive, Kyjive, Černihive), dalyvavo parodoje „Ukrania Militarica“. 2019 m. sausio 15 d. Lanivkoje, įgyvendinant projektą „Menas už muziejų ribų“, atidaryta Oleho Drobotskio paroda „AD / 242“. Doneckas. Oro uostas“. Lygiai 242 dienas kariai didvyriai, kurie už atkaklumą mūšyje, profesionalumą ir dvasios tvirtumą simboliškai pradėti vadinti „kiborgais“, gynė Donecko oro uostą.

2018 m. menininkas įstojo į vieno iš Ukrainos savanorių korpuso „Dešinysis sektorius“ padalinių gretas, dalyvavo karo veiksmuose Donecko srityje. 2019 m. pasirašė sutartį ir prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, dirbo tolimojo nuotolio artilerijos derintoju, ruošė prieštankinių raketų sistemų operatorius. Šiandien Olegas Drobockis vykdo kovines užduotis kaip prieštankinių raketų sistemos „Stuhna-P“ operatorius / instruktorius.

Ukrainiečių dailininkas Dmytro Kolomoitsevas pirmą kartą pateko į karą dar 2014 metais. Po septynerius metus trukusios kelionės po Aziją grįžęs į gimtąjį Donecką, dėl karo veiksmų buvo priverstas išvykti į Kyjivą, kur prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kaip 93-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados priešlėktuvinio komplekso šaulys praleido pusantrų metų priekinėse linijose. 2022 m. vasario mėn. prasidėjus plataus masto Rusijos ir Ukrainos karui, Dmytro Kolomoitsevas vėl paėmė į rankas ginklą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Trumpomis atokvėpio tarp kovinių užduočių valandėlėmis menininkas toliau dirba kūrybiškai – kažką užsirašo, kažką piešia. Lauko sąlygomis mažame grafiniame sąsiuvinyje su geliniu rašikliu ir akriliniais dažais dailininkas kuria ukrainiečių kario kasdienybės eskizus, karių portretus, karikatūras, iliustracijas. 2022 m. balandžio 16 d. duomenimis, sukurti 73 darbai, juos menininkas planuoja pristatyti ekspromtu surengtoje parodoje Ukrainos karių kovinėse pozicijose Charkive, Zaporižėje ir Donecko srityje („Dailininkas Dmytro Kolomoicevas: „Aš toli nuo karo, bet man pasisekė ten patekti“, https://svoi.city/articles/32647/hudozhnik-dmitro-kolomojcev-ya-dalekij-vid-vijni-ale-meni-poschastilo-scho-potrapiv-tudi).

Ukrainiečių dailininkė iš Charkivo Polina Kuznetsova dėl karo veiksmų buvo priversta palikti gimtąjį miestą ir išvykti į Taliną. Savo mintis ir emocijas menininkė išreiškė drobėje. Taip gimė paveikslas „Klyksmas“. Kūrinio prieraše menininkė paaiškino: „Mano klyksmas surado formą. Tapau išraiškingai, daug negalvodama, kas bus. O išeina kažkoks modernas... Paklausiau savęs – kodėl? O dėl to, kad praėjęs šimtmetis kaip zombis atėjo į mano kasdienybę. Jie bombarduoja mano miestą dėl savo mirusios ideologijos.“

Karas užklupo ukrainiečių dailininką Myroną Kataraną dirbantį savo studijoje Lvive. Menininkas nesitikėjo tokio staigaus okupantų įsiveržimo, nors konflikto nuojauta jau seniai nedavė ramybės. Kelerius metus iš eilės jis nagrinėja karo ir taikos temą. Vienas iš menininko projektų, pavadintas „Pasiaukojimas“, buvo sukurtas 2017–2020 metais. Penkiose 180 x 180 cm kryžiaus formos drobėse pavaizduoti iškilūs krikščionių Bažnyčios veikėjai, šventieji, savo gyvenimą paskyrę kovai su smurtu ir už taiką visame pasaulyje: popiežius Jonas Paulius II, šventasis Šarbelis (Charbel), tėvas Pijus iš Pietrelčinos (Padre Pio da Pietrelcina) ir šventoji Motina Teresė. Simbolinio kryžiaus centre yra Taikos balandžio atvaizdas. Šiandien ši kompozicija eksponuojama Vokietijos mieste Hamburge, Ukrainos graikų katalikų Visų Šventųjų cerkvėje, siekiant padėti suprasti ir suvokti visą aukos ir kančios dėl pergalės kainą.

Dailininkas Antonas Logovas pirmosiomis karo dienomis dirbo savo studijoje Kyjive, vėliau buvo priverstas išvykti į Vakarų Ukrainą. Menininkas atidžiai seka įvykius šalyje, fiksuoja ir užrašo detales, o pagal surinktą medžiagą akriliniais dažais ant popieriaus kuria piešinius, jau tapusius tikra 2022-ųjų Rusijos ir Ukrainos karo meno kronika. Menininkas sukūrė daugiau nei penkiasdešimt tokių kūrinių, kurių originalai ar reprodukcijos pristatomos daugybėje parodų Ukrainoje ir užsienyje. Komentare apie kūrinį menininkas teigia: „Dabar vyksta istorinė kova už mano žemę ir ateitį. Kas gali būti svarbiau? Todėl esu visapusiškai susikoncentravęs į Ukrainos kovą už nepriklausomybę, jos padėtį pasaulyje. Dabar kiekviena minutė gali būti lemiama. Nieko negalima praleisti.“

Lvivo dailininkas Denysas Metelinas savaip kuria itin išraiškingus paveikslus karine tematika, o už parduotus darbus gautos lėšos nukreipiamos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms. Viename iš jo darbų, pavadintų „Ukrainiečių svajonė“, vaizduojama Maskva, ant kurios iš Ukrainos lėktuvų metami Lenino paminklai, iš kurių pagamintos aviacinės bombos („Liepsnojantis Kremlius: Ukrainos menininkas parduoda neįtikėtinus darbus, kad padėtų ginkluotosioms pajėgoms“, https://tsn.ua/ato/kreml-u-vogni-ukrayinskiy-hudozhnik-prodaye-neymovirni-roboti-schob-dopomogti-zsu-foto-2031034.html).

Nuo pirmųjų karo dienų Denysas Metelinas ir jo draugai menininkai, tarp jų Andriyus Chyzhovas, Serhijus Slepko, Andriyus Volosko, Andriyus Savchyshynas, prisijungė prie savanorių judėjimo. Andriyus Chyzhovas apibūdina draugiškos komandos veiklą taip: „Kaip ir dauguma aplinkinių, supratau, kad blogų signalų koncentracija auga ir neišvengiamai peraugs į konfliktą... Vos prieš 12 valandų aš prie molberto su palete ir mentele tapiau saulėtą peizažą su jaukia trobele, o šiandien supratau, kad ramybės ir saugumo dažais ant drobės nenupieši... Mano draugai menininkai ištraukė mane iš namų į statybvietę, kur didelėmis brigadomis gaminome patikros punktų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą... Toliau buvo humanitarinės pagalbos štabas, tinklai, prieglaudos, savanorių centrai, poligonai, budėjimai, patruliai. Mano studijoje gyveno žmonės, pabėgę nuo rusų raketų ir kulkų, pasiėmę tik kuprinę su dokumentais, vaistais, vandeniu ir apatiniais. O aš tuo metu vietoj tapybos meistriškumo kursų dėsčiau taktinės medicinos kursą teritorinei gynybai ir tokiems pat civiliams kaip aš.“

Lvivas nuo pirmųjų karo dienų tapo tikru humanitariniu centru. Šimtai tūkstančių perkeltųjų ukrainiečių keliavo per miestą į saugesnę Vakarų Ukrainą ir Europos šalis, kad išvengtų karo siaubo. O būtent Lvivas tapo didžiausiu humanitarinės pagalbos iš viso pasaulio koncentracijos centru. Savanorystė pirmosiomis dienomis buvo kiek chaotiška, tačiau greitai įgavo aiškiai organizuotą formą. Išskirtos konkrečios veiklos sritys – perkeltųjų asmenų apgyvendinimas ir pervežimas, priėmimas, paskirstymas ir išsiuntimas į humanitarinės pagalbos paskirties vietas, darbas informacinėje erdvėje ir kt. Mieste atsidūrė dešimtys dailininkų ir menininkų iš visos šalies, kurie pradėjo dirbti įprastame jiems meniniame fronte. Susikūrė meno kolektyvai, kūrybiniai susivienijimai ir organizacijos, kurios sunkiomis karo sąlygomis užsiėmė kūryba ir kultūrine veikla. Beje, 2022 m. vasario 28 d. grupės neabejingų žmonių, kultūros ir meno veikėjų iš įvairių Ukrainos vietų, iniciatyva buvo įkurta visuomeninė organizacija „SaveCultureUA“, kuriai vadovauja nusipelnęs Ukrainos dailininkas Petro Antypas (Kyjivas), nusipelnęs Ukrainos meno veikėjas Oleksandras Serdiukas (Charkivas) ir meno kuratorė bei menotyrininkė Maryna Streltsova (Kyjivas), oficiali visuomeninės organizacijos „SaveCultureUA“ svetainė https://www.saveculture.org.ua/.

2022 m. balandžio 23 d. Paderborno muziejuje Vokietijoje atidaryta visuomeninės organizacijos „SaveCultureUA“ organizuota Ukrainos menininkų darbų labdaringa paroda-pardavimas „Žingsnis iki karo“, skirta karo tematikai. Paroda siekiama supažindinti vokiečių publiką su šiuolaikiniu Ukrainos menu, parodyti Ukrainos kultūros ir istorijos savitumą ir taip kovoti su Rusijos propaganda apie mitines „broliškas tautas“.

Kaip rodo praktika, kai žvanga ginklai, mūzos netyli. Aukščiau – tik kelios istorijos apie menininkus karo sūkuryje. O jų yra šimtai. Neįmanoma visko išvardinti, tuo labiau aprašyti. Tačiau visus vienija vienas dalykas – meilė Tėvynei ir pasirengimas kovoti. Ir kiekvienas savo vietoje, pagal išgales, su ginklais rankose, su teptukais, priešakinėje gynybos linijoje ir užnugaryje, visiškai atsidavę diena iš dienos žengia link išsvajotos pergalės.

Ivanas Bilanas yra Meno istorijos ir teorijos katedros dėstytojas Lvivo nacionalinėje meno akademijoje, Vyžnicos taikomosios dailės kolegijos Vaizduojamosios dailės katedros vedėjas, kuratorius, meno daktaras.

Šis tekstas yra projekto „Kultūra jungia: tekstai iš Ukrainos“ dalis. Projekto vadovė Ugnė Marija Makauskaitė, projekto koordinatorius Skaistis Mikulionis. Iš ukrainiečių kalbos vertė Aušrelė Taranenko. Projekto partneris Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Projekto rėmėja architektė Milda Mikulionytė Ogorodova. Kviečiame paremti Ukrainos nacionalinius dailės muziejus:

Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondas, įm. k. 305350324, P. Vileišio g. 18A,

Vilnius, banko sąskaita: LT37 7044 0600 0832 3972.