Lotyniškas posakis „inter arma silent musae – ginklams žvangant mūzos tyli“ šiandien įgavo priešingą reikšmę. Mūzos netyli. Jos aktyvios, nes gyvena menininkų širdyse ir mintyse. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus plataus masto Rusijos ir Ukrainos karui, Ukrainos menininkų bendruomenė, kaip ir visa Ukrainos visuomenė, pasidalijo į tris dideles stovyklas: vieni griebėsi ginklo ir prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kiti paėmė į rankas teptukus ir stojo į kovą meno fronte, treti organizavo savanorių judėjimą, siekdami sukurti patikimą užnugarį ir aprūpinti karius fronte viskuo, ko reikia.
Anton Logov, „Kapinės vaikų žaidimų aikštelėje raketų suniokotame blokadiniame Mariupolyje“. 2022 m.Anton Logov, „Subombarduotos Bučos gatvėse guli mirę ukrainiečiai“. 2022 m.Oleh Drobotski, be pavadinimo, iš projekto „Kiborgai. Pergalės dvasia“. 2017 m.Oleh Drobotski su ginkluotųjų pajėgų kovos draugais. 2022 m.Polina Kuznetsova, „Klyksmas“. 2022 m.Myron Kataran, Projektas „Auka“. 2020 m.Denys Metelin, „Ukrainiečių svajonė“. 2022 m.Andriy Chyzhov su grupe savanorių menininkų, gaminant kontrolinių punktų gynybinius elementus. 2022 m.
