Skulptūrų ir instaliacijų paroda „Lukiškių kalėjime 2.0“
Nuo 2021 m. pavasario viena seniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje – Lukiškių kalėjimas – pradėjo konversiją: iš tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pastatas tapo vis labiau besiplečiančiu kultūros klasteriu, apimančiu tiek mažesnio masto kamerinius koncertus, tiek daugiatūkstantines minias pritraukiančius muzikos ir meno festivalius. Į repertuarą taip pat įtraukiamas ir profesionalaus meno rodymas – parodos ir performansai vidinėse pastatų teritorijose, tokiose kaip cerkvė, buvusios kalėjimo kameros, skalbykla, net virtuvė ir t.t.
Šį šeštadienį, spalio 8 dieną, atidaroma tarptautinė didžioji MO muziejaus paroda „Susitikimas, kurio nebuvo“, kuruojama Charles Esche, Anders Kreuger ir Gabrielės Radzevičiūtės. Ši paroda – tai ne tik unikali galimybė pamatyti tiek skirtingų ir intriguojančių menininkų – Andy Warholo, Guerrilla Girls, Yves Klein’o, Marlene Dumas, Marijos Teresės Rožanskaitės, Deimanto Narkevičiaus ir kitų – darbus Lietuvoje, bet ir kalbėti apie Šaltojo karo laikotarpį, tebedarantį įtaką šiandienos pasauliui. Paroda veiks nuo spalio 8 d. iki kovo 12 d.
Šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius“ tarsi pratęsiantis meno festivalis „Art After Hours“ tapo ne tik tradicija, bet ir svarbiu miesto įvykiu. Šiuolaikinio meno iniciatyvų, idėjų, tarptautinės tinklaveikos renginys praplečia galimybes pajusti Vilniaus meno pulsą užsienio svečiams, vilniečiams ir visiems, kurie domisi menu. Naktinėtojams miesto galerijų ir institucijų durys nemokamai iki 23 val. atsivers šį penktadienį, spalio 7 dieną.
Carolee Schneemann paroda „Kūno politika“ Barbikano meno centre Londone
Dažniausiai mintis apie parodą užsirašau iškart po apsilankymo joje, vėliau įdomu sugrįžti prie sukeltų jausmų. Po Carolee Schneemann (1939–2019) retrospektyvinės parodos Barbikano meno centre neužsirašiau nieko. Jaučiausi sutrikusi, sunkiai gebėjau įžodinti tai, ką mačiau, jaučiau, galvojau. Labai įdomu matyti tokią stiprią, kūrybingą, drąsią asmenybę visą save atidavusią menui. Sunku aprėpti jos talentą – dar nuo 6-ojo dešimtmečio Schneemann kaip viesulas trikdo, stulbina, intriguoja ir žavi meno pasaulį.





„Daugiakalbiai peizažai“
Kadaise rašiau apie legendinės kritikės knygą „Su savo tiesa: Gražina Kliaugienė (1944–1995)“, sudarytą Danutės Zovienės. Todėl į tekstą apie knygą „Raminta Jurėnaitė. Daugiakalbiai peizažai (1971–2021)“ (sudarytoja prof. dr. Raminta Jurėnaitė ir Ieva Koncytė, Vilniaus dailės akademijos leidykla) žiūriu kaip į antrą seriją pasakojimų apie legendines menotyrininkes. Tačiau neapsigaukite, iš tiesų nesiimsiu tyrinėti šių išskirtinių asmenybių biografijų, o žvelgsiu (į Gražinos Kliaugienės jau žvelgiau) tik į gyvenimo ir kūrybos atspindžius – knygas.
Spalio 6 d. 18 val. „SODAS 2123“ (Vitebsko g. 23, Vilnius, aktų salė) startuos performatyvių paskaitų ciklas „Visu kūnu“, pakviesiantis lietuvių bei tarptautinius kūrėjus bei kūrėjas išplėsti paskaitos žanro ribas pristatant savo kūrybą.
Paroda „Brigitte March ICA: Konceptualizmo atspindžiai: įvietintas menas“ ir Vitos Zaman „Antras gyvenimas“ Kaune
Tekstinės instaliacijos ant sienų traktuojamos kaip skulptūros, Claude’o Monet reprodukcijų vizualai įmontuoti šiltnamio dubenyje, o raudonos plytos, apdengtos skaidria plėvele, yra kūrinio dalis. XX a. 7–8-uoju dešimtmečiais istorijoje nutiko puikus dalykas – konceptualizmas, dailės kryptis. Ir tuomet tarytum visos skardinės, buteliai, buitinė technika ir mums įprasti, kaskart kasdienybėje randami daiktai ar net rutininiai procesai tapo meno kūriniais, legitimizuota gija su menininko minties fiksacija. Na, o esminiais momentais įvardijami intelektualiniai procesai, kuriuose lankytojas yra kviečiamas įsitraukti, dalyvauti ar permąstyti. Šiuolaikiniame mene (kiekvienai kartai ar epochai kuriamas menas yra būtent toks) žiūrovas yra įpratęs, jog menininkas yra kartu ir tyrėjas, tarpininkas, mokslininkas. Smalsumo ir kūrybinio impulso vedamas jis leidžiasi į piligrimines keliones, neria į vandenų gelmes, atlieka tyrimus laboratorijoje ir t.t. Kažkuria prasme mes tapome „išdresuoti“ vertinti kūrinį socialinio, ekologinio, politinio ir globalaus turinio kontekste. Tačiau kas atsitinka, kai akis iš pirmo žvilgsnio geba naiviai suprasti meno kūrinį be papildomo žinojimo? Atsakymas – pasimetimas. Tai nuo ko bėgome ir kur susitikome?

„Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) spalio 5 d. 18 val. atidaroma paroda „Žiūrintys į horizontą“. Parodoje pristatomi Arturo Valiaugos, Alfredo Simonavičiaus, Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio ir Ingridos Umbrasaitės darbai.
10-ojo dešimtmečio fotografų-menininkų karta dar viltingai žiūrėjo į „horizontą Vakaruose“, laukdama permainų, tačiau kūryboje nebeturėjo 8-ojo – 9-ojo dešimtmečio „sovietinio kredito“ bei kūrybos nuopelnų archyvo, kuris šiandienos kontekste tampa vertingu kritiniu sovietinės santvarkos vertinimu ir socialinės, istorinės bei tautinės traumos įvaizdžiu.
2022 m. spalio 4 – lapkričio 5 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ veiks V knygos meno trienalė „O imago!“
Atidarymas ir laureatų apdovanojimas 2022 m. spalio 4 d. 18 val.