MO muziejaus hole lankytojų laukia netikėtas žvilgsnis į Vilnių – nuo kovo mėnesio ši erdvė transformavosi į spalvingą ir interaktyvų miesto žemėlapį, kurį tyrinėti kviečiami jauniausi MO lankytojai.
Paroda „Šaudyklė ir ruoželis“ Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“
Trys šiuolaikinio meno kūrėjos Eglė Jauncems, Morta Jonynaitė, Ieva Rojūtė ir kuratorius Paulius Andriuškevičius – pagrindiniai veikėjai, nuo kurių sąmoningai norisi pradėti šį pasakojimą. Vardai ir pavardės (beje, vėliau matysime jų ir daugiau) visų pirmiausia kūrė ir sukūrė ypatingą erdvę. Į ją pakvietė užeiti, pasisvečiuoti, atrasti, o dažnu atveju ir užsibūti Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“. Kūriniai čia nepasakytum, kad išeksponuoti, – jie savaiminiai, išdygę, pritaisyti, prigiję ir melsvose patalpose atrodo tokie natūralūs, kaip ką tik pro įšalą išlindusios pirmosios snieguolės. Ištinka reflektyvus jausmas – trapumo, gaivumo, tyrumo, savotiškai gležno, dar tik nujaučiamo skausmo, o kartu ir atsakomybė už baltą žiedą, slegiamą žiemos sunkio. Ši menininkų kuriama užuovėja – tai paroda „Šaudyklė ir ruoželis“.





Paroda „Vaivorykštė. Spalvos ir stebuklai tarp mitų, meno ir kultūros“ Milane
Išvydus netikėtą reiškinį užvaldo nuostaba, atmintyje lieka stebuklo įspūdis. Šį netikėtumo efektą galima patirti ne kartą parodoje „Rainbow. Colors and Wonders between Myths, Arts and Cultures“ Milano kultūros muziejuje – MUDEC. Ir pati paroda kelia nuostabą savo tema, joje telpančia reikšmių įvairove bei renginio masteliu. „Vaivorykštės“ parodos atidarymo laikas buvo pasirinktas neatsitiktinai: vasario 16-oji – Pasaulinė antropologijos diena. Tai mums sufleruoja rengėjų žiūros perspektyvą. Paroda atidaryta tiesiogine žodžio prasme spalvingai. Atidarymo dieną, spaudos konferencijos metu, pirmą kartą po 1975 metų buvo galima išvysti Franco Summa (1938–2020) performanso „Jausmas, lyg ant manęs būtų vaivorykštė“ repliką.








Paroda „Ne visi. Karo pabėgėlių portretai“ Nacionalinėje dailės galerijoje
„Žiūrėdavom kaip į žvaigždes, tik be džiaugsmo – ar į mus neatskrenda. O kai į juos pataiko, sutraška, sušnypščia kaip sugedęs radijas“, – pasakoja Polina Borovyk apie Žytomyro bombardavimą dronais ir raketomis. Jai septyneri metai. Naktimis Polina nemiegodavo, nes žemė po namu drebėdavo nuo smūgių. Ji su mama išvažiavo, kai raketa pataikė į jų daržą. Dabar gyvena Lietuvoje ir yra viena iš tų ukrainiečių, kuriuos Nacionalinėje dailės galerijoje fotografavo Antanas Sutkus, Artūras Morozovas ir Tadas Kazakevičius.







