7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kai teatre užsiveisia troliai

Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Dantukų troliai“

Ingrida Ragelskienė
Nr. 7 (1372), 2021-02-19
Teatras
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.

Jau metus kasdien grumiamės su kelių rūšių baimėmis: banaliąja mirties baime, vienatvės baime, socialinės ir online distancijos baime, skurdo baime, bankroto ir darbo praradimo baime... O teatras tyli. Arba pakviečia į dar vieną interaktyvią, nedidaktišką, nemoralizuojančią, žaismingą, patrauklią virtualią premjerą. Ką gi, patogiai įsitaisome lovoje ir keliaujame į Kauno valstybinį lėlių teatrą žiūrėti spektaklio „Dantukų troliai“. Šalia įsitaisęs septynmetis sūnus išgauna tradicinį pažadą, kad tai jau tikrai tikrai bus paskutinis spektaklis, kurį „žiūrėsime kompiuteryje“.

 

Norvegas Thorbjørnas Egneris, vienas garsiausių XX a. knygų vaikams autorių Šiaurės šalyse, 1949 m. sukūręs sveiką gyvenimo būdą propaguojančią knygelę „Ėduoniukas ir Bakteriukas“, tapo savotišku pirmeiviu. Nuoširdžiai visos norvegų tautos mylimas autorius principingai atsisakė senamadiško moralizavimo. Įpinti pamatines etikos, moralės vertybes į patrauklų nuotykių bei jo paties kurtų spalvingų iliustracijų pasaulį – viena didžiausių šio rašytojo stiprybių. Egnerio knygelėje Ėduoniukas ir Bakteriukas yra mažutėliai berniūkščiai, apsigyvenę berniuko Jenso danties skylutėje. O tai, kad vienas yra raudonplaukis, o kitas juodaplaukis, sužinoti galima į juos pasižiūrėjus pro patį stipriausią didinamąjį stiklą.

 

Į troliukus du klasikinius norvegų literatūros personažus Kauno lėlių teatro premjeroje transformavo dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Norvegai juokauja, kad tik 1949 m. dėdė Egneris jų vaikučius išmokė sparnuotos frazės: „Neklausyk mamos, Jensai!“ Po kauniečių „Dantukų trolių“ mano mažasis virtualių spektaklių žiūrėjimo pagalbininkas pasičiupo frazę: „O ką tu valgei pusryčiams?“ Pasižiūrėjusi spektaklį aš sau mintyse irgi uždaviau keletą klausimų. Juk kol mažieji mėgaujasi linksmais nuotykiais ir dešifruoja žaismingas moralines vertybes, suaugęs žiūrovas kapstosi link poteksčių.

 

Kuo minta troliai? Ar troliai geba jausti? Kaip nužudyti trolį? Prisipažinkim, tai dažnas klausimas, gimstantis galvoje po poros valandų naršymo internetinėse medijose ir ypač paskaičius komentarus portaluose. Širdies gilumoje mes žinome atsakymą – totali vienatvė gimdo trolį. Ir dar – trolis trolį atpažįsta iš toli. Su pasakiška būtybe tuo pačiu vardu piktus interneto komentatorius sieja milžiniška jėga, begalinis kvailumas ir fizinis bjaurumas. Na ir gyvenamoji vieta – ola. Kur trolis ją išsirausia, gal ir ne taip svarbu: internetas ar žmogaus burna, uždaras diskusijų forumas ar žmogaus dantis – oloje apsigyvenęs trolis reiškia nuotykį, konfliktą su aplinka, bandymą išlikti visu savo neaprėpiamu kitoniškumu.

 

Spektaklio „Dantukų troliai“ režisierius Olegas Žiugžda mažuosius dantų kenkėjus nusprendė apgyvendinti milžiniškame purpurinės burnos muliaže. Dailininkė Anastasia Kardaš preciziškai išdidino besivarstančias lūpas, retus dantukus nubalino, juose instaliavo šviesą. Negana to, burnos maketas lengvai transformuojamas į TV studijos pokalbių erdvę: atsiveria gaubtas minkštasuolis ir ant jo spektaklio konferansjė – laidos apie dantų higieną vedėjas – kviečiasi pabendrauti žiūrovus iš salės. Būtent šiam personažui tenka suvaldyti spektaklio ritmą, įsiterpti su šmaikščiais komentarais, kalbinti tiesiogiai spektaklį stebinčius žiūrovus. Bėda, kad į TV laidos apie dantų higieną formatą įterpta paralelinė Ėduoniuko ir Bakteriuko išgyvenimo vaiko burnoje drama pradeda konfliktuoti su plastikine TV realybe ir bukais, matyt, eilinės odontologijos klinikos apmokėtais skatinimais valytis dantukus, vengti saldumynų, nebijoti dantų gydytojo...

 

Režisierius Žiugžda – tikras lėlių teatro Meistras, Anderseno kūrybos žinovas, jo lėlių teatro pastatymai suaugusiesiems Baltarusijos Gardino lėlių teatrą pavertė išskirtiniu. Iš Vilniaus kilęs menininkas nuolat bendradarbiauja su Lenkijos ir Rusijos lėlių teatrais ir savo stipriausiais darbais formuoja Kauno lėlių teatro repertuarinį stuburą. Žiūrėdama kaunietišką Žiugždos spektaklį supratau viena – menininkas šlykštisi mus galutinai sučiaumojusia medijų pseudorealybe ir galia. Jam skauda dėl ekranuose įkalintų vaikų ir ypač suaugusiųjų, dėl medijų triukšmo, antiestetikos bei antihumanizmo, besislepiančių trolių urvuose. Kokią išeitį siūlo meistras? Jis atskleidžia mažam žiūrovui trolio gražiąją pusę, neprikišamai parodo jo žavesį, unikalų charakterį, temperamentą ir neišsenkantį gyvybingumą, skatinantį niekada nenusiminti, nesustoti. Juk net jei tą kartą užtaisė gydytojas skylutę dantyje, o mama privertė prieš miegą išsivalyti dantis, visada atsiras koks šokolado gerbėjas, paliekantis išgyvenimo viltį dviem simpatiškiems troliukams Ėduoniukui ir Bakteriukui.

 

Mažais žingsneliais bandydama prasibrauti į paslaptingą lėlių teatro pasaulį, jau spėjau išsiaiškinti, kad kaip poezija literatūroje, taip lėlių teatras tarp kitų teatro žanrų yra išskirtinis – tiek neišsemiamomis raiškos galimybėmis, tiek per šimtmečius puoselėjamos meistrystės, tobulos lėlės sukūrimo bei valdymo paslaptimis. Kartu tai ir vienas uždariausių teatro žanrų, labai dažnai linkęs pasitenkinti savimi ir apsiriboti siaura bendruomene bei adoratorių ratu. Gal išeitis visai paprasta – leisti užsiveisti teatre troliams?

Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dantukų troliai“. P. Lepšytės nuotr.