7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (III)

Man taip pat sunku žiūrėti teatrą per televizorių, manau, tai pateisina tik edukacinius, bet ne meninius tikslus. Galima susipažinti su režisieriaus stiliumi, bet ne patirti spektaklį. Deja, tai daryti dažniausiai nuobodu kaip skaityti prastą vadovėlį – reikia itin geros paspirties ir išankstinio susidomėjimo. O virtualiai erdvei pritaikytas teatras – tiesiog ne mano sritis.

Nelė Savičenko ir Martynas Nedzinskas spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko ir Martynas Nedzinskas spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga ir Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga ir Nelė Savičenko spektaklyje „Soliaris 4“. D. Matvejevo nuotr.
Milda Noreikaitė ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Koriolanas“. M. Aleksos nuotr.
Milda Noreikaitė ir Simonas Dovidauskas spektaklyje „Koriolanas“. M. Aleksos nuotr.
Agnieška Ravdo ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Agnieška Ravdo ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Detoksikacija“. L. Varanausko nuotr.
Jerzy Radziwiłowicz ir Danuta Stenka spektaklyje „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Jerzy Radziwiłowicz ir Danuta Stenka spektaklyje „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Danuta Stenka spektaklyje „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Danuta Stenka spektaklyje „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Žuvėdra“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Šivytė

Per teatro slenkstį – į Laukinius Vakarus

„Šv. Speigas“ Juozo Miltinio dramos teatre

Iki pat spektaklio pradžios ne visada žinome, kas mūsų laukia. Atvykstame į teatrą, rodome bilietus, kabinamės paltus, lūkuriuojame fojė – po daugybės apsilankymų tai tampa niekuo nestebinančia teatro rutinos dalimi. Tik patekę į salę (jei scenos nedengia uždanga) matome spektaklio užuominas, dar neapgyvendintą, nepabudintą scenografiją, kartais scenoje lūkuriuojantį (-ius) aktorių (-ius). Pagaliau, kai spektaklis prasideda, esame įtraukiami į jo pasaulį.

Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė-Juodė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė-Juodė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Kamilė Galkutė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Kamilė Galkutė spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Šv. Speigas“. A. Gudo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Nerimaujanti pora

Spektaklis „Plaučiai“

Nesunku susitapatinti su spektaklio „Plaučiai“ (premjera sausio 18, 19 d. „Menų spaustuvėje“) veikėjų nerimu. Jų nervingumas, jautrumas, nesibaigiantis žodžių srautas parodo šiuolaikinio išsilavinusio žmogaus būseną, svyruojančią ties riba su psichikos sutrikimu. Viena vertus, žmonėms scenoje norėtųsi duoti raminamųjų, antra vertus, savotiškai ramina vaizdas, kaip kiti panikuoja susidūrę su gyvenimu, kuris, nepaisant visų pastangų, sunkiai kontroliuojamas.

Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ainis Storpirštis ir Gabija Siurbytė spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Gabija Siurbytė ir Ainis Storpirštis spektaklyje „Plaučiai“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Altruistiško gyvenimo aprašymas

Stalo teatro spektaklis jaunimui „Rhesanium“

Stalo teatras su vadove ir režisiere Saule Degutyte priešaky savo veiklą pradėjo 2004 metais. Teatro repertuaras orientuotas į vaikus ir jaunimą. Spektakliai pasižymi objektų teatrui būdingais principais, gyvai atliekama muzika. Viena naujausių Stalo teatro premjerų – Liudviko Rėzos biografijos motyvais paremtas spektaklis jaunimui „Rhesanium“.

Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. S. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. S. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. J. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. S. Šiekštelės nuotr.
Saulius Čėpla spektaklyje „Rhesanium“. S. Šiekštelės nuotr.
Agnė Zėringytė

Teatras išmoko tiksliai svajoti

Pokalbis su aktoriumi Sauliumi Ambrozaičiu

Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigęs aktorius Saulius Ambrozaitis sukūrė vaidmenis spektakliuose „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021) ir „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir LMTA, 2021). Šiuo metu repetuoja Nauberto Jasinsko režisuojamame spektaklyje „Pelikanas“ pagal Augusto Strindbergo pjesę. Taip pat filmuojasi kine.

Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis, Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis, Digna Kulionytė ir Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė spektaklyje „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Otelas“. D. Matvejevo nuotr.
Digna Kulionytė, Oskaras Koršunovas ir Saulius Ambrozaitis spektaklio „Otelas“ repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Digna Kulionytė, Oskaras Koršunovas ir Saulius Ambrozaitis spektaklio „Otelas“ repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė, Oskaras Koršunovas ir Saulius Ambrozaitis spektaklio „Otelas“ repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė, Oskaras Koršunovas ir Saulius Ambrozaitis spektaklio „Otelas“ repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis, Aurelijus Pocius, Karolis Norvilas ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Saulius Ambrozaitis, Aurelijus Pocius, Karolis Norvilas ir Domantas Starkauskas spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Julija Korpačiova, Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Julija Korpačiova, Aurelijus Pocius ir Saulius Ambrozaitis spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Saulius Ambrozaitis. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Kodėl nepasinaudojus visomis priemonėmis

Pokalbis su režisieriumi Łukaszu Twarkowskiu

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre lenkų režisierius Łukaszas Twarkowskis sukūrė spektaklius „Lokis“ (2017) ir „Respublika“ (2020). Įvairias medijas jungiančiame, vizualiame „Lokyje“, naudojant įvykio atkūrimo (reenactment) metodą, grįžtama į lemtingą Marie Trintignant ir Bertrandʼo Cantat naktį Vilniuje. O šešias valandas trunkančiame pasirodyme „Respublika“ žiūrovai gali laisvai klaidžioti Kino klasterio erdvėse ir šokti pagal reivo muziką kartu su aktoriais,  kurie dalijasi patirto eksperimento apie ryšį tarp individo, bendruomenės, gamtos ir ekonomikos patirtimi.

Łukaszas Twarkowskis. T. Ivanausko nuotr.
Łukaszas Twarkowskis. T. Ivanausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rasa Samuolytė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Ula Liagaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Ula Liagaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Rytis Saladžius ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Scena iš spektaklio „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Aistė Šivytė

Festivalis su kabliuku

Tarptautinis teatro festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“

Sausio 10–15 d. „Menų spaustuvėje“ vyko vaikų ir jaunimo teatro festivalis „Kitoks“. Jame pristatyti Lietuvos bei užsienio kūrėjų spektakliai, kūrybinių dirbtuvių rezultatai, vyko edukaciniai užsiėmimai. Šiame straipsnyje – apie tris užsienio kūrėjų darbus: „Dazzlemaze“, „Promise me“ ir „Désordre & Dérangement“.

Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio-instaliacijos „Dazzlemaze“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Promise me“. D. Putino nuotr.
Ignas Zalieckas

Suprasti scenografijos idėją per mažiau nei minutę

Pokalbis su scenografu Mariumi Nekrošiumi

Marius Nekrošius sukūrė scenografiją daugeliui režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklių. Taip pat Sauliaus Varno darbams bei Árpádo Schillingo spektakliui „Didis blogis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2015), Érico Lacascade’o „Balkonui“ (Jaunimo teatras, 2019), Adomo Juškos „Don Kichotui“ (Jaunimo teatras, 2021), Ievos Kaniušaitės „Mamai“ (Jaunimo teatras, 2021) ir kt.

Marius Nekrošius. D. Matvejevo nuotr.
Marius Nekrošius. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Scena iš spektaklio „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Scena iš spektaklio „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Scena iš spektaklio „Jungtuvės“. K. Bieliński nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kalės vaikai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Pasivaikščiojimai po baltą popieriaus lapą

Rolando Kazlo spektaklis pagal Roberto Walserio apsakymą

Mieli pasivaikščiojimai, net ir visai trumpučiai, dažniausiai knibždėte knibžda įvaizdžių ir gyvų eilėraščių, burtų ir gamtos grožybių. (Robert Walser)

Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. Organizatorių nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. Organizatorių nuotr.
Audronis Rūkas ir Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Audronis Rūkas ir Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Audronis Rūkas ir Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Audronis Rūkas ir Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. M. Vitėno nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Rolandas Kazlas spektaklyje „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pasivaikščiojimas“. L. Trimonio nuotr.
Aistė Šivytė

Puoselėti magnolijas

Eglės Švedkauskaitės spektaklis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Šiais laikais labiau negu bet kada anksčiau justi, kad progresas tapo viena iš pagrindinių visuomenės vertybių. Esame vertinami ir nejučia vertiname kitus pagal darbingumo lygį, pasiekimus, užimamas pozicijas, o jei atrodo, kad nesugebame padaryti tiek, kiek padaro kiti, jaučiamės „neišsipildę“, netgi nenormalūs. Tokioje aplinkoje senas, lėtas, nerangus kūnas pasidaro nereikalingas, o nebegalintis savimi pasirūpinti žmogus tampa dar ir našta: atsiduria globos namuose arba užgula artimųjų pečius.

Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
Jolanta Dapkūnaitė spektaklyje „Sieros magnolijos“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 143  >>> Archyvas