Teatras
Ignas Zalieckas
Be provokacijos teatras negalėtų egzistuoti
Pokalbis su aktoriumi Valerijumi Kazlausku
Aktorius Valerijus Kazlauskas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvuliai“ (rež. Goda Simonaitytė, Meno ir mokslo laboratorija, 2022), „Ad infinitum“ (rež. Greta Gudelytė, „Apeirono“ teatras, 2020), „Mūsiškiai“ (rež. Artūras Areima, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Virimo temperatūra 5425“ (rež. Areima, Artūro Areimos teatras (AAT), 2017), „Honey, I’m Home!“ (rež. Adas Burkšaitis, „Menų spaustuvės“ programa „Atvira erdvė“, 2017), „Antikristas“ (rež. Areima, AAT, 2017), „Fjorenca“ (rež. Jonas Vaitkus, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2016), „Mechaninė širdis“ (rež. Areima, NKDT, 2015), „Nevykėlis“ (rež. Areima, AAT, 2015) ir kt.
Greta Vilnelė
Egzotinė proto karštligė, pasibaigusi žmogiškumu
Artūro Areimos teatro spektaklis „Amokas“
Kelis šaltus žiemos vakarus (sausio 14, 15 d.) režisierius Artūras Areima pakvietė žiūrovus susišildyti pasakojimu apie egzotišką, nesustabdomą proto karštligę. Austrų rašytojo Stefano Zweigo novelėje „Amokas“ kruopščiai atliekamas vokiečių daktaro atipiškos psichologinės būsenos pjūvis. Jos kilmės priežastis – Indonezijoje tarp dviejų europiečių užsimezgusi dramatiškų įvykių virtinė. Vieną dieną į atokią gydytojo rezidenciją atvyksta europietė ir prašo atlikti abortą, bet gydytojas iš pradžių atsisako. Netrukus pasigailėjęs, jis kaip apsėstas seka paskui, kol randa moterį gulinčią kraujo klane apskretusioje vietinės žiniuonės bakūžėje.
Daiva Šabasevičienė
Meninės išmonės triumfas
Gintaro Varno „Juditos triumfas“
Sausio 13, 14 ir 15 d. Nacionalinis Kauno dramos teatras kartu su teatru „Utopia“ pristatė Antonio Vivaldi oratoriją „Juditos triumfas“, kurios pirmoji premjera įvyko dar 2014 m. lapkričio 26 d. Vilniaus senajame teatre (tuomet Lietuvos rusų dramos teatras). Po tais pačiais metais kovo mėnesį įvykdytos Krymo okupacijos vienintelis Gintaras Varnas meniniu kūriniu reflektavo akivaizdžią Putino Rusijos invaziją į svetimas žemes. Tąkart dar atviriau nei šiandien turėjo išriedėti Putino galva, tik ji liko užrakinta grimo kambaryje, užkišus spyną degtukais. Žiniasklaida ir autorių teisių saugotojai švelniai aprašė šį nejuokingą detektyvą, nors įtampa buvo didelė.
Gintarė Žaltauskaitė
Tiltas tarp tradicinio ir šiuolaikinio cirko
Pokalbis su žonglieriumi Kasparu Bujanausku
Jaunas cirko artistas Kasparas Bujanauskas vaikystę praleido cirko palapinėje ir išbandęs įvairius triukus pasirinko žongliravimą. Šis žanras patraukė dėl jam reikalingo užsispyrimo ir stiprios valios: negali ilsėtis nė dienos, privalai treniruotis, kad išlaikytum įgūdžius, o nukritusio kamuoliuko klaida kur kas akivaizdesnė nei padaryta kolegų.
Ignas Zalieckas
Egzistuoja riba, kuri nebus peržengta
Pokalbis su režisieriumi Tadu Montrimu
Režisierius Tadas Montrimas sukūrė tokius spektaklius kaip „Dėdė Vania“ (Vilniaus senasis teatras, 2019), NO FAKE* („Sirenos“, 2020), „Ein Elefant“ (Vilniaus mažasis teatras, 2022). Kaune kartu su Justu Terteliu organizavo „Fluxus“ festivalį (2022).
Ieva Tumanovičiūtė
Atmintis virsta kūnais
„Pasirinkimas“ Vilniaus teatre „Lėlė“
Naujausias Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis suagusiems „Pasirinkimas“ – visų pirma įstabus estetinis potyris: paslaptinga ir stebuklinga erdve virtusioje Didžiojoje scenoje mįslingai sklando žmonių ir manekenų kūnai, jų fragmentai, sudarydami keisčiausias jungtis, šokdami prieštaringus jausmus keliančius šokius. Viename jų vyriški torsai be galvų susijungia su aktorių kojomis, kurdami groteskiškas būtybes, virstančias siurrealiu lytiniu aktu. Šis ir daugelis kitų spektaklio vaizdinių patraukia originalumu, grožiu ir kuria nuolat kintančias, nevienareikšmes asociacijas bei prasmes.
Valerijus Panasiukas
Pavojingi žaidimai ant istorijos bėgių
Mariaus Ivaškevičiaus ir Oskaro Koršunovo „Rusiškas romanas“
Jau ne vieną dešimtmetį filologai pasakoja tokį anekdotą. Neva Amerikoje į Vladimirą Nabokovą kreipėsi jo studentai, prašydami vesti seminarą, skirtą romanui... „Anna Karamazoff“. Šio iš tiesų neegzistuojančio kūrinio pavadinimas tapo XX a. kinematografo šedevro – Rustamo Chamdamovo filmo (1991 m.) – pavadinimu. Ir dar – savotišku užsieniečiams būdingų stereotipinių rusų romano suvokimų (pagal juos, kūrinio autorius yra „Tolstojevskis“) įkūnijimu.
Ignas Zalieckas
Ar niekšas gali būti patikimas istorijos pasakotojas?
Pokalbis su prancūzų literatūrologe Luba Jurgenson
Lapkritį Paryžiuje, Sorbonos universiteto Slavų literatūros katedroje, netoli Liuksemburgo sodų, susitikome su estų kilmės literatūros mokslų daktare, literate, rašytoja Luba Jurgenson. Per susitikimą aptarėme šiemet Lietuvoje daug diskusijų sukėlusį, nors dar į lietuvių kalbą neišverstą, Jonathano Littello romaną „Gero linkinčiosios“ („Les Bienveillantes“), jo oficialaus išleidimo Prancūzijoje kontekstus ir pagal jį Jaunimo teatre režisieriaus Sergejaus Loznicos sukurtą spektaklį „Erinijos“. Pokalbio su viena iš šios knygos analitikių ašimi tapo moralinio atminties tikslumo ir istorijos instrumentalizavimo klausimai.
Valerijus Panasiukas
Proto miegas pažadina diskotekos pabaisas, arba As you like it?
„Naktis prieš“ Vilniaus senajame teatre
Nikolajus Gogolis karste jau apsivertė. Pagal plačiai pasklidusią legendą, tai paaiškėjo, kai sovietmečiu buvo atliekama beprecedentė savo cinizmu rašytojo perlaidojimo procedūra. Ir todėl, jei jis būtų pamatęs paskutinę Vilniaus senojo teatro premjerą – spektaklį „Naktis prieš“, sukurtą jo kūrybos motyvais, tai...
Ignas Zalieckas
Dramaturgija yra mąstymo būdas
Pokalbis su dramaturgu Matu Vildžiumi
Pagal dramaturgo Mato Vildžiaus pjeses sukurti tokie spektakliai kaip „Y: Alisa“ (rež. Agnija Leonova, Oskaro Koršunovo teatras, 2018), „Sapiens“ (rež. Leonova, Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Mamos sūnus“ (rež. Loreta Vaskova, „Atviras ratas“, 2020), „Iš kūno ir kraujo“ (rež. Uršulė Bartoševičiūtė, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2020), „Pasakų parkas“ (rež. Gediminas Rimeika, Meno ir mokslo laboratorija, 2022) ir kt.
