7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ingrida Jankauskaitė

Kiekviename spektaklyje – savi sunkumai

Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi Motiejumi Ivanausku

Kaip aktorius Motiejus Ivanauskas sukūrė vaidmenis spektakliuose „Snieguolė“ (rež. Dr. GoraParasit, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2023), „Audra“ (rež. Peeteris Jalakasas, NKDT, 2023), „Veidas / Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Ne sau žmonės“ (rež. Jonas Vaitkus, NKDT, 2021), „Fikcijos“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras (JT), 2019), „Balkonas“ (rež. Éricas Lacascade’as, JT, 2019) ir kt. Taip pat režisavo spektaklius „Dialogai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020), „Lizdas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“, 2021), „Užusienis“ (kartu su Vaiva Paukšte, Klaipėdos lėlių teatras, 2023) ir kt.

Motiejus Ivanauskas. D. Matvejevo nuotr.
Motiejus Ivanauskas. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Bendžius, Agnieška Ravdo ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Mantas Bendžius, Agnieška Ravdo ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Greta Šepliakovaitė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Arūnas Sakalauskas, Motiejus Ivanauskas, Aleksas Kazanavičius ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Fikcijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Arūnas Sakalauskas, Motiejus Ivanauskas, Aleksas Kazanavičius ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Fikcijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Motiejus Ivanauskas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Pirmeiviai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Motiejus Ivanauskas ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Pirmeiviai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Dideli atradimai mažiesiems skirtame teatre

Tarptautinis festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks ’24“

Iš ko galima atpažinti konceptualiai ir idėjiškai subrendusį, reikšmingą vietą meninių pramogų rinkoje išsikovojusį tarptautinį teatro festivalį? Esmine dedamąja tampa stipri, meistriškai įvairių amžiaus grupių skirtingiems meniniams poreikiams subalansuota spektaklių programa. Be to, dar atsiradusi drąsa pagaliau išsivaduoti iš formalių meninę festivalio ideologiją reprezentuojančių šūkių ir galiausiai – ambicingas siekis į sales prisikviesti elitinę festivalio publiką. O tokios – išskirtinai lojalios, smalsios naujovių, žinančios, kodėl renkasi tarptautinio festivalio „Kitoks“ renginius, – šiemet buvo ypač gausu.

Fabrizio Rosselli spektaklyje „BAKÉKÉ“. D. Putino nuotr.
Fabrizio Rosselli spektaklyje „BAKÉKÉ“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Beatles for Babies“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Beatles for Babies“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Beatles for Babies“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Beatles for Babies“. D. Putino nuotr.
Xavi Sánchez spektaklyje „The Paper Theatre“. D. Putino nuotr.
Xavi Sánchez spektaklyje „The Paper Theatre“. D. Putino nuotr.
Xavi Sánchez spektaklyje „The Paper Theatre“. D. Putino nuotr.
Xavi Sánchez spektaklyje „The Paper Theatre“. D. Putino nuotr.
Fabrizio Rosselli spektaklyje „BAKÉKÉ“. D. Putino nuotr.
Fabrizio Rosselli spektaklyje „BAKÉKÉ“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Double You“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Double You“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Double You“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Double You“. D. Putino nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Subtilus pragaras

Spektaklis „Kiti“

Naujausias aktoriaus Dariaus Gumausko režisuotas spektaklis „Kiti“ (VšĮ „Darbininkai“, 2023) nepanašus į prieš tai buvusius – asmeninėmis, dokumentinėmis patirtimis ir mokslu paremtą kūrinį „Mongolija“ (VšĮ „Darbininkai“ ir Oskaro Košunovo teatras (OKT), 2019) apie Dauno sindromą turinčius žmones, visuomenėje matomus rečiau, nei taip turėtų būti, tikroviškomis patirtimis persmelktus „Emigrantus“ (VšĮ „Darbininkai“ ir „Sirenos“, 2020) pagal Sławomiro Mrożeko pjesę bei psichologinę tėvo ir dukters dramą „Detoksikacija“ (OKT, 2021). „Kiti“ išsiskiria išraiškos priemonių subtilumu – ypač Erikos Vizbaraitės sukurtu choreografiniu elementu. Kulminaciniai Jeano‑Paulio Sartre’o pjesės „Užsklęstos durys“ (1944, į lietuvių kalbą išvertė Laima Rapšytė, 1993) momentai perteikiami remiantis ne psichologine vaidyba, bet judesiu ir choreografija, kuri išplečia prasmių ribas ir suteikia kūriniui elegantišką stilių.

Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Vilma Raubaitė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Andrius Alešiūnas ir Vilma Raubaitė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vainius Sodeika ir Vilma Raubaitė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vainius Sodeika ir Vilma Raubaitė spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Justina Mykolaitytė, Vilma Raubaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Justina Mykolaitytė, Vilma Raubaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė, Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė, Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė, Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Vilma Raubaitė, Justina Mykolaitytė, Vainius Sodeika ir Andrius Alešiūnas spektaklyje „Kiti“. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Ignas Zalieckas

Kūryba kaip bendruomenės meninis aktas

Pokalbis su aktore Ieva Pakštyte

Aktorė Ieva Pakštytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvenimas dar prieš akis“ (rež. Kirilas Glušajevas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2023), „Žemaitėjė“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2023), „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (KJT, 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Antigonė“ (rež. Māra Ķimele, Klaipėdos dramos teatras, 2019), „Motina“ (rež. Rabašauskas, KJT, 2019), „Audra“ (rež. Povilas Makauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018) ir kt.

Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje  „Delčia“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Delčia“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XVI)

Metams baigiantis daugelis kritikų savo metų teatro geriausiuose paminėjo Milo Rau spektaklį „Pakartojimas. Teatro istorija (-os) I“. Vien tai, kad „Sirenoms“ pavyko prisikviesti Rau į Lietuvą, yra didžiulis pasiekimas visai teatro bendruomenei. Tačiau galvodama apie šį spektaklį žinau, kad jis man paliko daugiau klausimų nei emocijų. Galbūt dokumentinis teatras ir turi žadinti mintis, o ne jausmus, nes dokumentinio spektaklio forma tam tikra prasme tampa ir jo turiniu. Tokiu atveju dokumentika teatre yra ne pretekstas kalbėti tam tikra tema, o priešingai – pati kalbėjimo prasmė. Kai forma dominuoja, o turinys, įprastu atveju turintis kurti formą, lieka tik žodžiais, spektaklis nepasiekia tos apibendrintos prasmės, kuri net ir svetimą ar itin lokalaus turinio kūrinį priverčia išgirsti kalbant asmenišku ir kiekvienam žiūrovui artimu balsu.

Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pakartojimas. Teatro istorija (-os) I“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pakartojimas. Teatro istorija (-os) I“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dreamland“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Eichmannas Jeruzalėje“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Teatro atminimo akmenys“. M. Vorobjovaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Teatro atminimo akmenys“. M. Vorobjovaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Minų laukas“. D. Matvejevo nuotr.
Silvia Calderoni spektaklyje „MDLSX“. D. Matvejevo nuotr.
Silvia Calderoni spektaklyje „MDLSX“. D. Matvejevo nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Pasiklydę aktualijų gausoje

„Snieguolė“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, apie ką kalbėti šiuolaikiniame teatre?“ O veidrodėlis sutriko matydamas nuolatinius technologinius proveržius, pastebimai greitai keičiančius mūsų pasaulį ir ne tokį paslankų žmogaus vidų – jo įsitikinimus, polinkį į lengvai prieinamas sąmokslo teorijas, kritinės minties stagnaciją, ir atsakė: apie viską. Šis viskas bandė sutilpti į naujausią „Snieguolės“ interpretaciją Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiojoje salėje. Kinematografiško spektaklio režisierė, dramaturgė, scenografė, kostiumų dailininkė, filmo scenų autorė, kitaip tariant, atsakinga beveik už visus spektaklio kūrybinius sprendimus Dr. GoraParasit (Gintarė Minelgaitė-Duchin) dirba tarptautinėje erdvėje, bet neblogai pažįstama ir Lietuvos teatro žiūrovams.

Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Ignas Zalieckas

Kūryba – ne tik dovana, bet ir atsakomybė

Pokalbis su aktore Vaiva Kvedaravičiūte

Aktorė Vaiva Kvedaravičiūtė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Kreicerio sonata“ (rež. Masalskis, KJT, 2021), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Delčia“ (KJT, 2020), „Motina“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018), „Dvi Korėjos“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, KJT, 2018) ir kt.

Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ . R. Šeškaičio nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ . R. Šeškaičio nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė (antra iš kairės) spektaklyje „Miškelis“. D. Rimeikos nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė (antra iš kairės) spektaklyje „Miškelis“. D. Rimeikos nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Spektaklio „Motina“ veikėjai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Spektaklio „Motina“ veikėjai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Skirtingo teatro patirtys

Pokalbis su aktore Dovile Šilkaityte

Aktorė Dovilė Šilkaitytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Ūbas caras“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, JT, 2023), „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, JT, 2022), „Don Kichotas“ (rež. Adomas Juška, JT, 2021), „Vienos miško pasakos“ (rež. Yana Ross, JT, 2019), „Balkonas“ (rež. Éricas Lacascade’as, JT, 2019), „Autonomija“ (Schillingas, JT, 2018), „Lokis“ (rež. Łukaszas Twarkowskis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2017) ir kt.

Dovilė Šilkaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Šilkaitytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis, Dovilė Šilkaitytė, Donatas Želvys ir Giedrė Giedraitytė spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Anužis, Dovilė Šilkaitytė, Donatas Želvys ir Giedrė Giedraitytė spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Vytautas Anužis ir Dalius Skamarakas spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Vytautas Anužis ir Dalius Skamarakas spektaklyje „Ūbas caras“. L. Vansevičienės nuotr.
Sergejus Ivanovas, Dovilė Šilkaitytė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Ivanovas, Dovilė Šilkaitytė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Jonė Šadeikė, Dovilė Šilkaitytė, Vainius Sodeika ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Jonė Šadeikė, Dovilė Šilkaitytė, Vainius Sodeika ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Šilkaitytė ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Don Kichotas“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė, Paulina Taujanskaitė ir Vidas Petkevičius spektaklyje „Vienos miško pasakos“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Dovilė Šilkaitytė spektaklyje „Balkonas“. L. Vansevičienės nuotr.
Greta Vilnelė

Kasdienybės šurmulys

„Vieno garso istorija II“ Jaunimo teatre

Jaunimo teatre naujo Arturo Bumšteino kūrinio „Vieno garso istorija II“ premjera įvyko visapusiško visuomenės išsiblaškymo laikotarpiu – prieš pat didžiąsias metų šventes, kai teatro pasaulio epicentre puikavosi Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiosios salės atidarymas, po kurio vyko prikeltų kultinių spektaklių „Tartiufas“ (rež. Oskaras Koršunovas) ir „Lokis“ (rež. Łukaszas Twarkowskis) rodymai. Šiuo nepatogiu premjerai metu kamerinė Jaunimo teatro „Salė 99“ atskleidė savo potencialą, tapdama idealia vieta eksperimentiniam garso vyksmui (Bumšteino kūrinys peržengia spektaklio sampratos ribas).

„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
„Vieno garso istorija II“. L. Vansevičienės nuotr.
Ignas Zalieckas

Kiekvienas tą patį personažą suvaidins kitaip

Pokalbis su aktore Asta Zacharovaite

Aktorė Asta Zacharovaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvenimas dar prieš akis“ (rež. Kirilas Glušajevas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2023), „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Žmogus iš žuvies“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras, 2020), „Delčia“ (KJT, 2020), „Audra“ (rež. Povilas Makauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018), „R.E.M. (Rapid Eye Movement)“ (rež. Jonas Tertelis, KJT, 2017) ir kt.

Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas