Teatras
Ingrida Jankauskaitė
Kiekviename spektaklyje – savi sunkumai
Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi Motiejumi Ivanausku
Kaip aktorius Motiejus Ivanauskas sukūrė vaidmenis spektakliuose „Snieguolė“ (rež. Dr. GoraParasit, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2023), „Audra“ (rež. Peeteris Jalakasas, NKDT, 2023), „Veidas / Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Ne sau žmonės“ (rež. Jonas Vaitkus, NKDT, 2021), „Fikcijos“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras (JT), 2019), „Balkonas“ (rež. Éricas Lacascade’as, JT, 2019) ir kt. Taip pat režisavo spektaklius „Dialogai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2020), „Lizdas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“, 2021), „Užusienis“ (kartu su Vaiva Paukšte, Klaipėdos lėlių teatras, 2023) ir kt.
Ingrida Ragelskienė
Dideli atradimai mažiesiems skirtame teatre
Tarptautinis festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks ’24“
Iš ko galima atpažinti konceptualiai ir idėjiškai subrendusį, reikšmingą vietą meninių pramogų rinkoje išsikovojusį tarptautinį teatro festivalį? Esmine dedamąja tampa stipri, meistriškai įvairių amžiaus grupių skirtingiems meniniams poreikiams subalansuota spektaklių programa. Be to, dar atsiradusi drąsa pagaliau išsivaduoti iš formalių meninę festivalio ideologiją reprezentuojančių šūkių ir galiausiai – ambicingas siekis į sales prisikviesti elitinę festivalio publiką. O tokios – išskirtinai lojalios, smalsios naujovių, žinančios, kodėl renkasi tarptautinio festivalio „Kitoks“ renginius, – šiemet buvo ypač gausu.
Ieva Tumanovičiūtė
Subtilus pragaras
Spektaklis „Kiti“
Naujausias aktoriaus Dariaus Gumausko režisuotas spektaklis „Kiti“ (VšĮ „Darbininkai“, 2023) nepanašus į prieš tai buvusius – asmeninėmis, dokumentinėmis patirtimis ir mokslu paremtą kūrinį „Mongolija“ (VšĮ „Darbininkai“ ir Oskaro Košunovo teatras (OKT), 2019) apie Dauno sindromą turinčius žmones, visuomenėje matomus rečiau, nei taip turėtų būti, tikroviškomis patirtimis persmelktus „Emigrantus“ (VšĮ „Darbininkai“ ir „Sirenos“, 2020) pagal Sławomiro Mrożeko pjesę bei psichologinę tėvo ir dukters dramą „Detoksikacija“ (OKT, 2021). „Kiti“ išsiskiria išraiškos priemonių subtilumu – ypač Erikos Vizbaraitės sukurtu choreografiniu elementu. Kulminaciniai Jeano‑Paulio Sartre’o pjesės „Užsklęstos durys“ (1944, į lietuvių kalbą išvertė Laima Rapšytė, 1993) momentai perteikiami remiantis ne psichologine vaidyba, bet judesiu ir choreografija, kuri išplečia prasmių ribas ir suteikia kūriniui elegantišką stilių.
Ignas Zalieckas
Kūryba kaip bendruomenės meninis aktas
Pokalbis su aktore Ieva Pakštyte
Aktorė Ieva Pakštytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvenimas dar prieš akis“ (rež. Kirilas Glušajevas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2023), „Žemaitėjė“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2023), „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (KJT, 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Antigonė“ (rež. Māra Ķimele, Klaipėdos dramos teatras, 2019), „Motina“ (rež. Rabašauskas, KJT, 2019), „Audra“ (rež. Povilas Makauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018) ir kt.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė
Iš mūsų vaidybų
Laiškai apie teatrą (XVI)
Metams baigiantis daugelis kritikų savo metų teatro geriausiuose paminėjo Milo Rau spektaklį „Pakartojimas. Teatro istorija (-os) I“. Vien tai, kad „Sirenoms“ pavyko prisikviesti Rau į Lietuvą, yra didžiulis pasiekimas visai teatro bendruomenei. Tačiau galvodama apie šį spektaklį žinau, kad jis man paliko daugiau klausimų nei emocijų. Galbūt dokumentinis teatras ir turi žadinti mintis, o ne jausmus, nes dokumentinio spektaklio forma tam tikra prasme tampa ir jo turiniu. Tokiu atveju dokumentika teatre yra ne pretekstas kalbėti tam tikra tema, o priešingai – pati kalbėjimo prasmė. Kai forma dominuoja, o turinys, įprastu atveju turintis kurti formą, lieka tik žodžiais, spektaklis nepasiekia tos apibendrintos prasmės, kuri net ir svetimą ar itin lokalaus turinio kūrinį priverčia išgirsti kalbant asmenišku ir kiekvienam žiūrovui artimu balsu.
Miglė Munderzbakaitė
Pasiklydę aktualijų gausoje
„Snieguolė“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, apie ką kalbėti šiuolaikiniame teatre?“ O veidrodėlis sutriko matydamas nuolatinius technologinius proveržius, pastebimai greitai keičiančius mūsų pasaulį ir ne tokį paslankų žmogaus vidų – jo įsitikinimus, polinkį į lengvai prieinamas sąmokslo teorijas, kritinės minties stagnaciją, ir atsakė: apie viską. Šis viskas bandė sutilpti į naujausią „Snieguolės“ interpretaciją Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiojoje salėje. Kinematografiško spektaklio režisierė, dramaturgė, scenografė, kostiumų dailininkė, filmo scenų autorė, kitaip tariant, atsakinga beveik už visus spektaklio kūrybinius sprendimus Dr. GoraParasit (Gintarė Minelgaitė-Duchin) dirba tarptautinėje erdvėje, bet neblogai pažįstama ir Lietuvos teatro žiūrovams.
Ignas Zalieckas
Kūryba – ne tik dovana, bet ir atsakomybė
Pokalbis su aktore Vaiva Kvedaravičiūte
Aktorė Vaiva Kvedaravičiūtė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Kreicerio sonata“ (rež. Masalskis, KJT, 2021), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Delčia“ (KJT, 2020), „Motina“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018), „Dvi Korėjos“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, KJT, 2018) ir kt.
Ingrida Jankauskaitė
Skirtingo teatro patirtys
Pokalbis su aktore Dovile Šilkaityte
Aktorė Dovilė Šilkaitytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Ūbas caras“ (rež. Gintaras Varnas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, JT, 2023), „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, JT, 2022), „Don Kichotas“ (rež. Adomas Juška, JT, 2021), „Vienos miško pasakos“ (rež. Yana Ross, JT, 2019), „Balkonas“ (rež. Éricas Lacascade’as, JT, 2019), „Autonomija“ (Schillingas, JT, 2018), „Lokis“ (rež. Łukaszas Twarkowskis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2017) ir kt.
Greta Vilnelė
Kasdienybės šurmulys
„Vieno garso istorija II“ Jaunimo teatre
Jaunimo teatre naujo Arturo Bumšteino kūrinio „Vieno garso istorija II“ premjera įvyko visapusiško visuomenės išsiblaškymo laikotarpiu – prieš pat didžiąsias metų šventes, kai teatro pasaulio epicentre puikavosi Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiosios salės atidarymas, po kurio vyko prikeltų kultinių spektaklių „Tartiufas“ (rež. Oskaras Koršunovas) ir „Lokis“ (rež. Łukaszas Twarkowskis) rodymai. Šiuo nepatogiu premjerai metu kamerinė Jaunimo teatro „Salė 99“ atskleidė savo potencialą, tapdama idealia vieta eksperimentiniam garso vyksmui (Bumšteino kūrinys peržengia spektaklio sampratos ribas).
Ignas Zalieckas
Kiekvienas tą patį personažą suvaidins kitaip
Pokalbis su aktore Asta Zacharovaite
Aktorė Asta Zacharovaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvenimas dar prieš akis“ (rež. Kirilas Glušajevas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2023), „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Žmogus iš žuvies“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras, 2020), „Delčia“ (KJT, 2020), „Audra“ (rež. Povilas Makauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018), „R.E.M. (Rapid Eye Movement)“ (rež. Jonas Tertelis, KJT, 2017) ir kt.
