7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Ieva Tumanovičiūtė

Kai svarbiausia – teatras

Rūtos Oginskaitės knyga apie Jūratę Paulėkaitę

Skaityti 2024 m. pabaigoje išleistą Rūtos Oginskaitės knygą „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ (leidykla „Inter se“) – tai grįžti laiku atgal, pajusti nostalgiją, prisiminti to meto žmones ir ankstesnį save. Paklausti, pagal rašytoją Georgi Gospodinovą, „Ar gyvi tie, kuriais esame buvę?“ („Liūdesio fizika“). Oginskaitės knygoje teatro žmonės matomi tarsi pjesės veikėjai: skliaustuose nurodomas jų amžius, apibūdinama veiksmo vieta.

Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ viršelis
Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ viršelis
Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ viršelis
Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ viršelis
Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ sutiktuvės. Z. Nekrošiaus nuotr.
Knygos „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ sutiktuvės. Z. Nekrošiaus nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Paprasta recenzija

„Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“

Kai kurie spektakliai būna labai paprasti. Kartais tai bloga naujiena, o kartais – kažkas, ko visi pasiilgstame. Mildos Mičiulytės „Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“ – tai toks paprastumas, kuriuo gera mėgautis. Kuriame galima pailsėti. Vientisas ir saugus paprastumas, kuriame gimsta pasitikėjimas meno kūriniu. Pasitikėdamas kūriniu, tu jam viską leidi ir visko klusniai klausai, net jei jis neatitinka tavo skonio. Nepasitikėdamas – kas minutę užduodi jam naujus klausimus. Ir, beje, paprastai į nė vieną negauni atsakymo.

Lukas Auksoraitis spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Lukas Auksoraitis spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Lukas Auksoraitis spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Lukas Auksoraitis spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Šarūnas Gedvilas, Lukas Auksoraitis ir Indrė Storpirštienė spektaklyje „Guliveris nori užaugti“. M. Aleksos nuotr.
Lina Klusaitė

Tarsi būtume kartu mirę

KDT su spektakliu „Requiem“ gastrolės Vilniuje

Simboliška, kad Klaipėdos dramos teatro (KDT) gastrolės su spektakliu „Requiem“ Vilniaus jaunimo teatre vyko tuo metu, kai visas pasaulis, laukdamas įtakingiausios valstybės prezidento inauguracijos, tikėjosi nubrėžti naujas ateities gaires – pasaulio, kuris jau keletą metų sutrikęs stebi nesibaigiančių karų, ekologinių kataklizmų, geopolitinių pokyčių inversijas. Regis, tokiais nerimą keliančiais įvykiais ir kontekstais paženklintą dabartį mato režisierius Dmitrijus Krymovas, Klaipėdoje pristatęs jau antrą savo kūrinį („Fragmentas“ pasirodė 2023 m.).

Darius Meškauskas spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas ir Samanta Pinaitytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Requiem“. D. Rimeikos nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Vaizduotės laisvę teigiantis teatras

Apie festivalį „Kitoks ’25“

Apmąstydama šių metų sausio 11–18 d. „Menų spaustuvėje“ Vilniuje vykusio tarptautinio festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks“ patirtis, bandžiau atrasti dešimt skirtumų tarp šių metų vizualiniu projekto simboliu tapusio dvikojo, kažkur ryžtingai žengiančio padarėlio, primenančio sužmogintą muzikuojantį augalą, ir vieno garsiausių praėjusio šimtmečio skulptorių Alberto Giacometti kūrinio „Einantis žmogus“.

Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Shades of Shadows“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Colorsphere“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Colorsphere“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Colorsphere“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Colorsphere“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „No Moon“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „No Moon“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „No Moon“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „No Moon“. D. Putino nuotr.
Elvina Baužaitė

Nuotykinga kelionė širdies link

Pokalbis su režisiere Milda Mičiulyte

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre 2024 m. gruodžio 26 d. įvyko spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ premjera. Tai amerikiečių rašytojos Kate DiCamillo romano „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ (į lietuvių kalbą vertė Viltaras Alksnėnas, „Nieko rimto“, 2012) inscenizacija. Pokalbyje su režisierė Milda Mičiulyte siekiame užčiuopti spektaklio idėjos ištakas ir kūrybinio sumanymo linkmes.

Milda Mičiulytė. M. Endriuškos nuotr.
Milda Mičiulytė. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Susidūrimas su savimi

Pokalbis su aktore Ilona Kvietkute

Aktorė Ilona Kvietkutė Vilniaus mažajame teatre sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ (rež. Christianas Weise, 2024), „Ein Elefant“ (rež. Tadas Montrimas, 2022), „Čia nebus mirties“ (rež. Gabrielė Tuminaitė, 2020) ir daugelyje kitų. Už Sonios vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (rež. Tomi Janežičius, 2021) apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Ilona Kvietkutė spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Ilona Kvietkutė spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Teklė Baroti ir Ilona Kvietkutė spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Teklė Baroti ir Ilona Kvietkutė spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Balys Latėnas ir Ilona Kvietkutė spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Balys Latėnas ir Ilona Kvietkutė spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Šarūnas Januškevičius, Ilona Kvietkutė, Tomas Kliukas, Gintarė Latvėnaitė ir Teklė Baroti spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Šarūnas Januškevičius, Ilona Kvietkutė, Tomas Kliukas, Gintarė Latvėnaitė ir Teklė Baroti spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. G. Skaraitienės nuotr.
Ilona Kvietkutė, Tomas Kliukas ir Jūratė Brogaitė spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Ilona Kvietkutė, Tomas Kliukas ir Jūratė Brogaitė spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Dapšys, Ilona Kvietkutė ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Arvydas Dapšys, Ilona Kvietkutė ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dėdė Vania“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Degantis ir uždegantis teatru

Elvyros Markevičiūtės knyga apie režisierių Gytį Padegimą

Kiekviena nauja knyga, skirta teatrui, – reikšmingas kultūros įvykis. Ir ne vien dėl to, kad „pagauti“ efemeriškiausią meną gana sudėtinga, bet ir todėl, kad teatro pasaulis toks įvairialypis, toks sudėtingas, jog primena vandenyną, kurio srovėms suvaldyti reikalinga ne tik išmintis, bet ir begalė laiko.

Gytis Padegimas knygos „Įtariamas Padegimas“ pristatyme. Z. Nekrošiaus nuotr.
Gytis Padegimas knygos „Įtariamas Padegimas“ pristatyme. Z. Nekrošiaus nuotr.
Knygos „Įtariamas Padegimas“ viršelis
Knygos „Įtariamas Padegimas“ viršelis
Gytis Padegimas knygos „Įtariamas Padegimas“ pristatyme. D. Šabasevičienės nuotr.
Gytis Padegimas knygos „Įtariamas Padegimas“ pristatyme. D. Šabasevičienės nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Portalai ir žvaigždynai

IX Tarptautinė Venecijos performanso meno savaitė

2024 m. gruodžio 13 d. Europos kultūros centro (ECC) Palazzo Mora kieme Venecijoje nutiko keistas ir atmintinas įvykis. Keturiolikos iš anksto užsiregistravusių žmonių grupė susiskirstė į atsitiktines poras ir trumpai pasitarę nusprendė, kuriam pirmam bus užrištos akys. Šis pasiruošimas buvo įžanga į dviejų valandų patirtį, pavadintą „Klausantis Venecijos: miesto garsiniai pasivaikščiojimai“ („Listening to Venice: City Soundwalks“).

emilyn claid performanse „Skinned“. C. Harle nuotr.
emilyn claid performanse „Skinned“. C. Harle nuotr.
Douglasas Quinas, sukūręs „Klausantis Venecijos: miesto garsinius pasivaikščiojimus“. F. Kotsopoulou nuotr.
Douglasas Quinas, sukūręs „Klausantis Venecijos: miesto garsinius pasivaikščiojimus“. F. Kotsopoulou nuotr.
„STRATA“. F. Kotsopoulou ir M. Sparmann („VestAndPage“) nuotr.
„STRATA“. F. Kotsopoulou ir M. Sparmann („VestAndPage“) nuotr.
„Nest. (non)Returning“. Venecijos performanso meno savaitės nuotr.
„Nest. (non)Returning“. Venecijos performanso meno savaitės nuotr.
Sylwia Hanff performanse „Wars. Holy Blood of the Dreamers“. Yassiek Stochastic nuotr.
Sylwia Hanff performanse „Wars. Holy Blood of the Dreamers“. Yassiek Stochastic nuotr.
Greta Vilnelė

Lėtas gyvenimo būdas – mitas ar tiesa?

„Still life“ Meno ir mokslo laboratorijoje

Bendradarbiavimo su užsienio kūrėjais ir atlikėjais atvejų Lietuvos teatre ne per daugiausia – šis kūrybos formatas labiau įsitvirtinęs šiuolaikinio šokio ir šiuolaikinio cirko srityse. Vien tai paverčia Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) spektaklį „Still life“, kurio premjera įvyko gruodžio 13 ir 14 d. „Menų spaustuvėje“, neeiliniu įvykiu. Spektaklyje nagrinėjama vieno iš jo kūrėjų ir atlikėjų – Tomo Bailey – asmeniniais išgyvenimais paremta kovos su destruktyvia vėžio liga tema bei pasitelkiamas kolektyvinės kūrybos metodas.

Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Ignė Barkauskaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Ignė Barkauskaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XXIII)

Sukritus aplinkybėms, pamačiau du itin skirtingus spektaklius, kuriems būdinga kamerinė erdvė, stiprūs aktoriai ir poetiškas švelnumas, – Justino Vinciūno „Pranašystę“ Jaunimo teatre ir Nauberto Jasinsko „Pelikaną“ Oskaro Koršunovo teatre. Vienas iš kūrinių, regis, ilgisi praeities, o kitas siekia ją palaidoti.

Vidas Petkevičius, Algirdas Latėnas ir Gediminas Storpirštis spektaklyje „Pranašystė“. L. Vansevičienės nuotr.
Vidas Petkevičius, Algirdas Latėnas ir Gediminas Storpirštis spektaklyje „Pranašystė“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulius Sipaitis, Vidas Petkevičius, Algirdas Latėnas ir Gediminas Storpirštis spektaklyje „Pranašystė“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulius Sipaitis, Vidas Petkevičius, Algirdas Latėnas ir Gediminas Storpirštis spektaklyje „Pranašystė“. L. Vansevičienės nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Saulius Ambrozaitis ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Aldona Vilutytė spektaklyje „Bėgūnė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė spektaklyje „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. D. Putino nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis ir Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 142  >>> Archyvas