Teatras
Ieva Tumanovičiūtė
Kai svarbiausia – teatras
Rūtos Oginskaitės knyga apie Jūratę Paulėkaitę
Skaityti 2024 m. pabaigoje išleistą Rūtos Oginskaitės knygą „kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“ (leidykla „Inter se“) – tai grįžti laiku atgal, pajusti nostalgiją, prisiminti to meto žmones ir ankstesnį save. Paklausti, pagal rašytoją Georgi Gospodinovą, „Ar gyvi tie, kuriais esame buvę?“ („Liūdesio fizika“). Oginskaitės knygoje teatro žmonės matomi tarsi pjesės veikėjai: skliaustuose nurodomas jų amžius, apibūdinama veiksmo vieta.
Dovilė Zavedskaitė
Paprasta recenzija
„Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“
Kai kurie spektakliai būna labai paprasti. Kartais tai bloga naujiena, o kartais – kažkas, ko visi pasiilgstame. Mildos Mičiulytės „Guliveris nori užaugti“ Vilniaus teatre „Lėlė“ – tai toks paprastumas, kuriuo gera mėgautis. Kuriame galima pailsėti. Vientisas ir saugus paprastumas, kuriame gimsta pasitikėjimas meno kūriniu. Pasitikėdamas kūriniu, tu jam viską leidi ir visko klusniai klausai, net jei jis neatitinka tavo skonio. Nepasitikėdamas – kas minutę užduodi jam naujus klausimus. Ir, beje, paprastai į nė vieną negauni atsakymo.
Lina Klusaitė
Tarsi būtume kartu mirę
KDT su spektakliu „Requiem“ gastrolės Vilniuje
Simboliška, kad Klaipėdos dramos teatro (KDT) gastrolės su spektakliu „Requiem“ Vilniaus jaunimo teatre vyko tuo metu, kai visas pasaulis, laukdamas įtakingiausios valstybės prezidento inauguracijos, tikėjosi nubrėžti naujas ateities gaires – pasaulio, kuris jau keletą metų sutrikęs stebi nesibaigiančių karų, ekologinių kataklizmų, geopolitinių pokyčių inversijas. Regis, tokiais nerimą keliančiais įvykiais ir kontekstais paženklintą dabartį mato režisierius Dmitrijus Krymovas, Klaipėdoje pristatęs jau antrą savo kūrinį („Fragmentas“ pasirodė 2023 m.).
Ingrida Ragelskienė
Vaizduotės laisvę teigiantis teatras
Apie festivalį „Kitoks ’25“
Apmąstydama šių metų sausio 11–18 d. „Menų spaustuvėje“ Vilniuje vykusio tarptautinio festivalio vaikams ir jaunimui „Kitoks“ patirtis, bandžiau atrasti dešimt skirtumų tarp šių metų vizualiniu projekto simboliu tapusio dvikojo, kažkur ryžtingai žengiančio padarėlio, primenančio sužmogintą muzikuojantį augalą, ir vieno garsiausių praėjusio šimtmečio skulptorių Alberto Giacometti kūrinio „Einantis žmogus“.
Elvina Baužaitė
Nuotykinga kelionė širdies link
Pokalbis su režisiere Milda Mičiulyte
Valstybiniame Šiaulių dramos teatre 2024 m. gruodžio 26 d. įvyko spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ premjera. Tai amerikiečių rašytojos Kate DiCamillo romano „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ (į lietuvių kalbą vertė Viltaras Alksnėnas, „Nieko rimto“, 2012) inscenizacija. Pokalbyje su režisierė Milda Mičiulyte siekiame užčiuopti spektaklio idėjos ištakas ir kūrybinio sumanymo linkmes.
Ingrida Jankauskaitė
Susidūrimas su savimi
Pokalbis su aktore Ilona Kvietkute
Aktorė Ilona Kvietkutė Vilniaus mažajame teatre sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ (rež. Christianas Weise, 2024), „Ein Elefant“ (rež. Tadas Montrimas, 2022), „Čia nebus mirties“ (rež. Gabrielė Tuminaitė, 2020) ir daugelyje kitų. Už Sonios vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“ (rež. Tomi Janežičius, 2021) apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.
Daiva Šabasevičienė
Degantis ir uždegantis teatru
Elvyros Markevičiūtės knyga apie režisierių Gytį Padegimą
Kiekviena nauja knyga, skirta teatrui, – reikšmingas kultūros įvykis. Ir ne vien dėl to, kad „pagauti“ efemeriškiausią meną gana sudėtinga, bet ir todėl, kad teatro pasaulis toks įvairialypis, toks sudėtingas, jog primena vandenyną, kurio srovėms suvaldyti reikalinga ne tik išmintis, bet ir begalė laiko.
Ingrida Ragelskienė
Portalai ir žvaigždynai
IX Tarptautinė Venecijos performanso meno savaitė
2024 m. gruodžio 13 d. Europos kultūros centro (ECC) Palazzo Mora kieme Venecijoje nutiko keistas ir atmintinas įvykis. Keturiolikos iš anksto užsiregistravusių žmonių grupė susiskirstė į atsitiktines poras ir trumpai pasitarę nusprendė, kuriam pirmam bus užrištos akys. Šis pasiruošimas buvo įžanga į dviejų valandų patirtį, pavadintą „Klausantis Venecijos: miesto garsiniai pasivaikščiojimai“ („Listening to Venice: City Soundwalks“).
Greta Vilnelė
Lėtas gyvenimo būdas – mitas ar tiesa?
„Still life“ Meno ir mokslo laboratorijoje
Bendradarbiavimo su užsienio kūrėjais ir atlikėjais atvejų Lietuvos teatre ne per daugiausia – šis kūrybos formatas labiau įsitvirtinęs šiuolaikinio šokio ir šiuolaikinio cirko srityse. Vien tai paverčia Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) spektaklį „Still life“, kurio premjera įvyko gruodžio 13 ir 14 d. „Menų spaustuvėje“, neeiliniu įvykiu. Spektaklyje nagrinėjama vieno iš jo kūrėjų ir atlikėjų – Tomo Bailey – asmeniniais išgyvenimais paremta kovos su destruktyvia vėžio liga tema bei pasitelkiamas kolektyvinės kūrybos metodas.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė
Iš mūsų vaidybų
Laiškai apie teatrą (XXIII)
Sukritus aplinkybėms, pamačiau du itin skirtingus spektaklius, kuriems būdinga kamerinė erdvė, stiprūs aktoriai ir poetiškas švelnumas, – Justino Vinciūno „Pranašystę“ Jaunimo teatre ir Nauberto Jasinsko „Pelikaną“ Oskaro Koršunovo teatre. Vienas iš kūrinių, regis, ilgisi praeities, o kitas siekia ją palaidoti.
