7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Nuotykinga kelionė širdies link

Pokalbis su režisiere Milda Mičiulyte

Elvina Baužaitė
Nr. 3 (1538), 2025-01-24
Teatras
Milda Mičiulytė. M. Endriuškos nuotr.
Milda Mičiulytė. M. Endriuškos nuotr.

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre 2024 m. gruodžio 26 d. įvyko spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ premjera. Tai amerikiečių rašytojos Kate DiCamillo romano „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ (į lietuvių kalbą vertė Viltaras Alksnėnas, „Nieko rimto“, 2012) inscenizacija. Pokalbyje su režisierė Milda Mičiulyte siekiame užčiuopti spektaklio idėjos ištakas ir kūrybinio sumanymo linkmes.

 

Spektaklyje pabrėžiate (ne)mokėjimą mylėti, triušio Edvardo kelionę traktuodama kaip vidinę kelionę meilės link. Romano inscenizaciją parengė dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Ar galėtumėte pasidalinti esminiais romano virsmo pjese aspektais? Kiek literatūros kūrinys ir jo draminė inscenizacija yra tapatūs – kiek antrasis atliepia pirmąjį?

Scenoje man visad norisi perteikti originalaus kūrinio atmosferą, mintis, jausmus, bet kartu įdomu, ir net įdomiau, pamąstyti: kiek galima nutolti nuo originalaus kūrinio, kas man yra svarbu, kokių akcentų norėčiau pridėti ir kokią interpretaciją galiu pasiūlyti žiūrovams? Režisierei būtina kelti tokius klausimus – režisūra yra pozicija, o ne tik literatūrinio veikalo inscenizavimas.

 

Šiuo atveju su Daiva Čepauskaite, jai kuriant Edvardo Tiuleino kelionės pjesę, nemažai bendravome. Esminis pjesės akcentas skiriasi nuo DiCamillo romano – per visą spektaklį Triušį Edvardą lydi jį mylėjusios mergaitės močiutė Pelegrina. Ji keičia pavidalus, galbūt yra ne iš pirmo žvilgsnio atpažįstama, tačiau kaip lemtis, kaip teisingumas lydi pagrindinį herojų visą jo kelionę.

 

Pradėjusi kurti režisūrinę viziją supratau, kad tikslinga Pelegriną vaizduoti kaip visos istorijos režisierę, kuri su savo pagalbininkais (aktoriais) kuria Triušiui Edvardui jo likimą. Taip savaime atsirado „teatro teatre“ stilistika.

 

Dar vienas svarbus momentas, skiriantis spektaklį nuo DiCamillo romano, – pagrindinį Triušį Edvardą vaidinantis aktorius Severinas Norgaila kartu valdo ir Triušio lėlę. Lėlę mato visi, o aktorių mato tik Pelegrina. Taip kuriamas sielos ir kūno įvaizdis. Norisi perteikti mintį, kad kol žmogus nejaučia, neturi gebėjimo mylėti, tol jis panašus į porcelianinę lėlę. Tik fundamentalios vertybės, jausmai, tokie kaip meilė, gali žmogų paversti žmogumi.

 

Pjesės autorė yra Daiva, esminiai draminiai akcentai – sudėlioti jos. Žinoma, bendravome, kalbėjomės telefonu, bet visiškai pasitikiu jos, kaip puikios dramaturgės, įžvalgomis ir talentu. Kurdama spektaklį į ją kreipiausi dėl kelių eilėraščių, literatūriškai papildančių spektaklį. Sugalvojau jų prasmę, o Daivos paprašiau juos parašyti. Bet tai tėra maži akcentai spektaklio pradžioje ir pabaigoje, kaip tam tikras įrėminimas.

 

„Nepaprastos triušio Edvardo kelionės“ scenografiją, kostiumus ir šviesas kūrė Artūras Šimonis, o vaizdo projekcijas – Titas Jurjonas. Ką ir kodėl norėjote vizualiai akcentuoti?

Man visada svarbu pajusti spektaklyje vaizduojamos istorijos epochą ir ją vizualiai bei muzikaliai įprasminti. Triušio Edvardo kelionė vyksta ankstyvame XX amžiuje. Taigi Artūro Šimonio kostiumai ir scenografija bei kompozitoriaus Martyno Bialobžeskio muzika turėjo atliepti šį laikotarpį.

 

Man buvo svarbus veidrodžių, kaip Triušio narcisizmo ir egocentrizmo, simbolis. Pasiūliau tai Šimoniui ir veidrodžiai tapo scenografijos dalimi. Plėtojantis spektaklio istorijai, didelės svarbos įgauna žvaigždės, žibančios danguje, kurioms vardus suteikia Edvardas. Ir ne bet kokius, o žmonių, kuriuos pamilo kelionėje, vardus. Taigi mažais veidrodėliais kuriame „saulės zuikučius“, šokinėjančius po visą sceną ir parterį, spindinčius tarytum žvaigždės.

 

DiCamillo romanas itin dinamiškas, todėl kompozitorius Bialobžeskis ir choreografas Carlo Bibiano yra reikšmingi spektaklio bendrakūrėjai. Kokie garso ir judesio prasminiai momentai?

Svarbi režisūrinė užduotis – visus komponentus (scenografiją, videomeną, muziką ir šokį) sujungti į bendrą stilistiką. Kalbant apie muziką ir choreografiją, buvo svarbu, kad šie elementai taip pat atlieptų minėtą laikotarpį – XX a. pradžią. Bialobžeskio sukurtas džiazas, svingas, lindihopas ne tik skamba, bet yra išreiškiami ir choreografo Bibiano sukurtais šokiais, kurių tikrai gausu.

 

„[...] švytėjo spindėjo visa, kaip švyti žvaigždės naktį, mėnuliui pasislėpus“ (p. 36) – šia DiCamillo romano citata galima įvardyti stebuklo pajautos akimirką. Kas jums, kaip režisierei, yra teatro meno stebuklas?

Pirmos ir paskutinės repeticijos palyginimas. Pradžia, kai dar niekas nesusikalba, bet mėgina suprasti vienas kito teatrinę raišką. Ir pabaiga, kai (beveik) viskas yra atrakinta ir visi kal̃ba ta pačia kalbà. Ši bendrystė, susikalbėjimas, vienam kito kalbos įsileidimas į save tikriausiai ir yra tas stebuklas.

 

Kas jums buvo netikėčiausia ir jautriausia kuriant šį spektaklį?

Šią knygą atradau prieš kelerius metus, perskaičiau ir priėmiau ją kaip kūrinį, skirtą suaugusiems. Vėliau, bendraudama su Valstybinio Šiaulių dramos teatro meno vadove Nomeda Šatkauskiene, sužinojau, kad ji šį kūrinį atrado savo sūnaus mokyklinėje literatūros programoje. Labiausiai netikėta, kokia plati šio romano auditorija. Po premjeros ir suaugusieji ašarą braukė, ir vaikų širdys buvo paliestos.

 

Ko tikėtumėtės iš „Nepaprastos triušio Edvardo kelionės“ žiūrovų?

Tikiuosi, kad spektaklis bus išgirstas, nes tik išgirstas jis gali paliesti.

 

Dėkoju už pokalbį.

Milda Mičiulytė. M. Endriuškos nuotr.
Milda Mičiulytė. M. Endriuškos nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Gintarė Ramoškaitė-Jokubauskė ir Severinas Norgaila spektaklyje „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“. A. Gudo nuotr.